liepos 28, 2017
Aplinkos ministerijos informacija
Išsaugoti atviras erdves Kuršių nerijoje – iššūkis

Kuršių nerijos kraštovaizdis dažniausiai identifikuojamas su kopomis. Tačiau už prieškopių plytinti žolė, krūmais arba medžiais apaugusi kauburiuota arba plokščia lyguma, vadinama palve, yra ne mažiau būdingas nerijos vietovaizdis. Pastaruoju metu vis labiau suvokiama svarba atkurti bei išlaikyti palvei būdingas atviras pievas. Būtent jos yra itin vertingos tiek bioįvairovei, tiek bendram kraštovaizdžiui, o taip pat pažintiniam turizmui, todėl buvo ieškoma gamtai tvarių bei žmogui patrauklių šio tikslo įgyvendinimo priemonių.

Siekdama išsaugoti likusias ir atgaivinti buvusias pamario palvės pievas, o taip pat surasti būdus, kaip šį procesą paversti ekonomiškai naudingu ir patraukliu vietos bendruomenei, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija tris metus vykdė projektą „Biologinei įvairovei ypač vertingų atvirų buveinių atkūrimas ir išsaugojimas „Natura 2000“ teritorijose“.

Pašalinus medžius ir krūmus apleistose palvinėse Bulvikio rago pievose ir išretinus miškais apsodintas kadaise atviromis buvusias palvių pievas Birštvyno rage, jų priežiūrai buvo atgaivintos Kuršių nerijoje sunykusios ganiavos tradicijos – dvi vasaras čia ganėsi nuo 50 iki 100 avių ir ožkų banda. Tačiau didžiausias projekto iššūkis – ilgalaikė atgaivintų palvinių pievų priežiūra.

Vienas projekto tikslų buvo sukurti mechanizmą įtraukti bendruomenę tolesniam atvirų vietų palaikymui. Kadangi ūkininkų Kuršių nerijoje nėra, projekto metu nerijoje dirbęs avių ūkį turintis Antanas Miežanskas pasiūlė daugelyje Europos šalių taikomą verslo modelį, kai už paslaugą yra sumokama iš anksto. Pagal šį modelį bet kas gali tapti avies arba ožkos savininku Kuršių nerijoje, o įsigyti gyvuliai visą vasarą „dirbtų“ palvėje ir tai būtų didžiulė parama Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai. Žmonėms siūloma galimybė rudenį pristatyti gyvulį supakuotos mėsos pavidalu.

Siekdamas projekto žinomumo, avių savininkas sugalvojo įdomų reklaminį triuką – nudažė tris avis ryškiais, tačiau gyvuliui visai nekenkiančiais dažais. Dabar ryškiaspalvės avytės yra vienas lankomiausių objektų, ypatingai mėgstamas vaikų. Tuo pačiu tikimasi didesnio aktyvumo, nes laiko šią vasarą liko nebedaug.

Daugiau informacijos apie projektą rasite interneto svetainėje.

Share Button

rugsėjo 6, 2019

Trečiadienį Aplinkos ministerijoje vyko pasitarimas dėl Punios šilo, į kurį selektyviai buvo pakviesti tik mokslininkai, nepritariantys rezervato plėtrai. Nė vienas […]

rugpjūčio 29, 2019

Kova dėl Punios šilo tęsiasi – Vyriausybei įteikta peticija su 15 000 parašų, įsakymas stabdyti rezervato plėtrą apskųstas teismui, šilo ginti […]

rugpjūčio 26, 2019

Laisvės piknike vykusioje diskusijoje „Punios šilas: ar išsaugosime vertingiausią Lietuvos sengirę?“ teatro režisierius, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, 2019 m. […]

rugpjūčio 12, 2019

Vis daugiau visuomenės autoritetų išreiškia palaikymą visuomeninei iniciatyvai išsaugoti Punios šilą, kurio likimui šiuo metu grėsmę kelia aplinkos ministro Kęstučio […]

rugpjūčio 9, 2019

Peticiją (susipažinti su ja ir pasirašyti galima čia) dėl Punios šilo gelbėjimo jau pasirašė per 13 000 Lietuvos piliečių, norinčių, […]

rugpjūčio 8, 2019

„Savivaldybės mero Ričardo Malinausko kvietimu Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariai lankėmės Druskininkuose susipažinti su aplinkosauginėmis problemomis, su kuriomis susiduria kurortas, […]

rugpjūčio 7, 2019

Savivaldybės atkreipia dėmesį į esamą probleminę vandentvarkos ūkio padėtį šalyje. Lietuva yra gavusi įspėjimą iš Europos Komisijos dėl neįvykdytų įsipareigojimų […]

rugpjūčio 6, 2019

Praėjusią savaitę per 100 pačių įvairiausių visuomeninių sričių atstovų kreipėsi į Lietuvos Prezidentą prašydami gelbėti Punios šilą, kurio likimui šiuo […]

rugpjūčio 5, 2019

Penktadienį, jau pasibaigus darbo dienai, šalies Prezidentas Gitanas Nausėda pranešė, kad pasirašytas prezidento dekretas dėl veto Miškų įstatymo pataisų, pagal […]

rugpjūčio 1, 2019

Per 100 pačių įvairiausių visuomeninių sričių atstovų, tarp kurių gamtos, meno, bei kultūros veikėjai, nacionalinių premijų laureatai, Lietuvą pasaulyje garsinantys […]