1 spalio, 2019
Giedrė Mičiūnienė

Istorija reikalinga dabar

„Žmogus, nesuvokiantis savęs istorijoje ir istorijos savyje, yra nuogas, vienišas, silpnas. Ko mes ieškome istorijoje, ko? Patvirtinimo, kad esam. Pabrėžiu, esam, o ne buvom. Istorija reikalinga dabar, o ne vakar.“ – taip kalbėjo lietuvių tautos poetas Justino Marcinkevičius… Ir iš tiesų, tas greitai bėgantis kasdienybės laikas jau tampa mūsų istorija.

Rytis PIVORIŪNAS, Zarasų krašto Muziejaus struktūrinio padalinio Kazimiero Būgos memorialinio muziejaus muziejininkas (kultūrinės veiklos vadybininkas), pažymi, kad šis muziejus priklausė Maironio muziejui (Kaune) ir tik nuo 1996 metų jis  tapo Zarasų krašto Muziejaus padaliniu. 2017 metais Dusetų seniūnijoje duris atvėrė salė, suteikusi puikią galimybę plėsti muziejaus veiklą – čia vyksta įvairios parodos.  

Šiuo metu šioje salėje eksponuojama Laimos Tubelytės-Kriukelienės paroda. Pasak muziejininko, Lietuvoje nedaug moterų, kurios iliustruotų Lietuvos istorinius įvykius. Dailininkė, bendradarbiaudama su mokslininkais (ir su Eugenijumi Jovaiša, archeologu, humanitarinių mokslų daktaru, profesoriumi, LMA nariu), remdamasi istoriniais šaltiniais, bando atkurti kuo tikslesnį istorinį kontekstą. Tokie piešiniai ypatingai žavi – žiūrėdamas jauti istorijos pulsą. Šalia piešinio čia pateikiami ir aprašymai – tai labai informatyvu, patogu, nebereikia skirti laiko papildomai ieškant informacijos. Tačiau kartais būna apmaudu, kad žmonės, užėję į seniūnijos pastatą, parodos aplankyti net neužsuka. Kitas, vos tik įkišęs nosį, „aprėpia iškart viską akimis“ ir išeina. Žmonės „verda“ savo reikaluose ir nenori „išeiti iš savo zonos“, nes vaikystėje jiems nebuvo suformuotas kultūrinis poreikis, todėl jį vėliau „auginti“ sunku. Aktualumo nepraranda profesoriaus R.Vasiliausko pasakyti žodžiai: „Mokymo turinį pirmiausia turi sudaryti vertybės, pažiūros, ir tik po to – žinios, nes šiuolaikiniame pasaulyje labiausiai reikia apsisprendimo.“ Žmonės vis skuba –  nors reikėtų bent trumpam stabtelėti ir pamąstyti, pasvarstyti, kas norėta pavaizduoti, kas jame dominuoja.

Dirbti muziejininku, anot Ryčio, kuris įgijęs filosofijos magistrą Vilniaus Universitete, įdomu, nes gali padėti atskleisti savo tautos ir kultūros istoriją – tuo Muziejaus veikla yra labai prasminga. Dirbant atsiveria platesnės galimybės realizuoti ir savo idėjas: jas gali įgyvendinti, rašydamas įvairius projektus, kurie turi svarbią išliekamąją vertę.

Muziejininkas pabrėžia, kad susižavėjo vietinių žmonių prisiminimų gausa, todėl nuolat vyresniųjų žmonių prašantis užrašinėti savo prisiminimus, bent tezėmis. Džiaugiasi, puikia A.Brankytės – Viburienės knyga, kurioje minima daug istorinių faktų – tik dauguma jų yra „užšifruota“: nėra realių vietų pavadinimų, konkrečių žmonių pavardžių. Džiugu, kad atsiranda puikių pagalbininkų, su kuriais mielai galima realizuoti savo sumanymus organizuojant bendruomenėje renginius, konferencijas: Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijos mokytojos – prancūzų k. mokytoja Ilona Šukienė, lituanistės Dainora Biliūnaitė ir Dainora Rimdeikienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui Vanda Normantienė; o štai labai daug išžudytos žydų bendruomenės gyvenimo detalių atskleidė dusetiškė Marija Atkočiūnaitė – Varenbergienė: yra nuolat pildomas Dusetų miestelio (štetlo) gyventojų sąrašas. Tauriausias ir nerašytas kiekvieno muziejininko darbo tikslas – skatinti bendruomenės narius aktyviau prisidėti prie istorinių duomenų rinkimų, nes su kiekvienu Išėjusiuoju išeina ir dalis istorijos (ypač tai būdinga gyvenamosioms vietovėms, kur dominuoja vyresnio amžiaus žmonės).

Tačiau svarbiausias darbas, anot Ryčio, Kazimiero Būgos, vieno iš žymiausių lietuvių kalbos tyrinėtojų, Lietuvos kalbininko, profesoriaus vardo ir darbų sklaida. „Pažiegė ir Dusetos yra Meka – šventa vieta tiems, kurie brangina lietuvių kalbą, kurie atvyksta nusilenkti dideliam ir tauriam žmogui, iš pirmųjų dviejų stočių išvykstančiam į platų kalbos mokslo pasaulį. Juk Kazimieras Būga buvo pirmas lietuvių kalbininkas profesionalas, iškėlęs lietuvių kalbotyrą į aukštą mokslinį laipsnį, išvedęs ją į tarptautinę kalbos mokslo areną.“ – taip apie mūsų žemietį rašė Lietuvos literatūros tyrinėtojas ir kritikas, poetas, vertėjas, filologijos daktaras, akademikas, profesorius Kostas Korsakas.

Trumpas Kazimiero Būgos gyvenimas (išgyveno tik 45 metus) paliko milžinišką reikšmę lietuvių kalbai: šiandien Dusetose kalbininko vardu pavadinta biblioteka, gimnazija ir gatvė, muziejus ir paminklas… Sukurta muziejaus internetinė svetainė ne tik suteikia įvairiausių įdomių žinių apie kalbininko K. Būgos gyvenimą, jo atliktus darbus Lietuvai, bet ir leidžia plačiau pajusti muziejaus veiklos reikšmę bendruomenės gyvenime. Muziejuje per mėnesį apsilanko apie 150 žmonių, nors tikslinių (ekskursijų) – keliskart mažiau. O štai svetainės lankomumas – virš 600 žmonių per mėnesį. Norėtųsi kuo daugiau suskaitmeninti kalbininko darbų, kad jie būtų lengvai prieinami kiekvienam, kad būtų kuo smulkiau tyrinėjamas K.Būgos darbų paveldas. „Nors kasdieniame darbe gali kelti sau labai aukštus tikslus, bet jie kartais atsiduri ten, kur leidžia galimybės“ – atvirauja Rytis, kuriam teko dirbti pedagoginį darbą Antazavės Juozo Gruodžio, Dusetų Kazimiero Būgos, Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijose.

Į klausimą: „Kodėl pasirinkęs filosofiją?“, Rytis sako, kad rinktis, kur mokytis, reikėjo apsispręsti tik iš dviejų: filosofija arba politologija. Tada, paauglystėje, Lietuvoje prasidėjęs Sąjūdis, aktyvūs veikėjai formavo jo mąstymą, požiūrį, vertybes – viskas buvo nauja ir įdomu, kilo daug klausimų, norėjosi suvokti daug naujų reiškinių. Didelę įtaką turėjęs Antalieptės kunigas Algirdas Dauknys, subūręs būrelį, kuriame skaitydavo Levo Karsavino „Europos kultūros istoriją“, įvairius tekstus prancūzų kalba.

„Geriausia, ką mes turime iš istorijos, tai entuziazmas, kurį ji iššaukia“ – sakė vokiečių poetas J. W. Goethe. Daug veiklos, daug idėjų turintis Rytis tikisi, kad projektas: „Ką papasakotų K.Būga apie Dusetas, štetlą ir save?“ – bus puiki galimybė susieti daug Dusetų krašto istorinių žinių į vieną visumą, tai iš tiesų būtų labai svarbus žingsnis norimam kalbininko K.Būgos žodyno Esmynui įgyvendinti.

 


27 kovo, 2024

Kovo 26 d. Lietuvos Respublikos Seime pristatyta paroda ,,Nuo amato iki meno“, kurioje savo vilnos vėlimo, drožybos, kalvystės ir žvejybos […]

LGGRTC darbuotojų nuotr.
27 kovo, 2024

2024 m. kovo 24 d. Utenos Šaulių namuose buvo minimos Lietuvos partizano Vinco Kaulinio Miškinio ir jo bendražygių 75-osios žūties […]

Linos Kovalevskienės nuotr.
22 kovo, 2024

Meikštų biblioteka – vienintelis šio nuošalaus kaimo kultūros židinukas. Čia šviesu, jauku, visada malonu užeiti. Skaitytojus, renginių dalyvius sutinka geroji […]

Benjamino Pakenio nuotr.
21 kovo, 2024

2024 m. kovo 15 d. Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos konferencijų salėje vyko Zitos Mackevičienės knygos „Rytų Aukštaitijos […]

20 kovo, 2024

2024 m. kovo 18 d. Panevėžio kultūros centre vyko iškilminga Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalių „Tarnaukite Lietuvai“ įteikimo ceremonija. LR Seimo […]

Prezidentūros nuotr.
19 kovo, 2024

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį su komanda dirba Visagine. Šalies vadovas susitiko su Visagino savivaldybės meru Erlandu Galaguzu, inicijavo […]

Prezidentūros nuotr.
19 kovo, 2024

Pirmoji ponia Diana Nausėdienė antradienį lankėsi Visagino „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje. Pirmoji ponia bendravo su mokiniais bei mokytojais, taip pat apsilankė […]

18 kovo, 2024

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Zarasų aplinkkelio projektas, kuris leistų didžiajai daliai sunkiosios technikos judėti ne per gyvenvietę, pajudėjo pirmyn. […]

Prezidentūros nuotr.
18 kovo, 2024

Pirmoji ponia Diana Nausėdienė pirmadienį susitiko su Zarasų trečiojo amžiaus universiteto (TAU) bendruomene. Zarasų TAU šiemet minės savo 9-ąjį gimtadienį. […]

Luko Balandžio nuotr.
12 kovo, 2024

Šiemet jau 34 kartą džiaugiamės laisve ir atkurta savo šalies nepriklausomybe. Džiaugiamės ir nauja, labai viltinga karta, gimusia, užaugusia, subrendusia […]

Jurgos Sagadinaitės nuotr.
7 kovo, 2024

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos iniciatyva nuo 2016 metų kiekvienais metais Lietuvoje ir užsienyje vasario–kovo mėn. rengiamos Lietuvių kalbos dienos. Jų […]

29 vasario, 2024

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį, tęsdamas darbo dienų ciklą regionuose, su komanda dirba Anykščių rajone. Šalies vadovas susitiko su […]

28 vasario, 2024

Dusetų K. Būgos bibliotekoje parodų netrūksta – čia randa vietos ne tik dusetiškiai ar Zarasų krašto, bet ir kitų rajonų […]

28 vasario, 2024

Nuo kovo mėn. tarpmiestiniuose maršrutuose keleivius su specialiaisiais poreikiais veš 10 tam parengtų autobusų, praneša tolimojo keleivinio transporto kompanijos (TOKS) […]

26 vasario, 2024

Vis dažniau atrandamas Molėtų kraštas kviečia kraštiečius sugrįžti, o miesto svečius pažinti Molėtus visomis prasmėmis: nuo laisvalaikio, pramogų iki istorijos, […]

23 vasario, 2024

Praėjusią savaitę sulaukusi sunerimusios vietos bendruomenės kreipimosi dėl prastėjančios Stelmužės ąžuolo būklės, kurią sukėlė netinkamai įrengtos atramos, Zarasų savivaldybė kreipėsi […]

6 vasario, 2024

Į žiemiškai saulėtą Ignaliną vasario 2 dieną atskriejo spalvingi ir triukšmingi ,,Aitvarai“ – Klaipėdos universiteto absolventų mokyklinių teatrų festivalis. Šis […]

3 vasario, 2024

Zarasų rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje iki 2024 m. vasario 9 d. eksponuojamos dvi meno parodos –neįprastos, bet šviesios, jautrios, pasakojančios […]

31 sausio, 2024

Šiandien Susisiekimo ministerijoje buvo pasirašyta „amžiaus statybomis“ praminto kelio Vilnius-Utena rekonstravimo sutartis. Spaudos konferencijos metu pranešta, jog jau kovo mėnesį […]

26 sausio, 2024

Jau ne vienerius metus bendradarbiaujantys Molėtų turizmo ir verslo informacijos bei Utenos turizmo informacijos centrai naujus metus pradėjo dar vienu […]