Istorinis įvykis sostinėje: bus pradėti Profsąjungų rūmų griovimo darbai

Šį trečiadienį bus pradėti griauti daugiau nei pusšimtį metų ant Tauro kalno stovėję apleisti Profsąjungų rūmai, o jų vietoje iškils Nacionalinė koncertų salė. Planuojama, kad Profsąjungų rūmų nebeliks jau iki metų pabaigos. Griovimo darbus vykdys konkursą laimėjusios bendrovės „Vaidva“ ir „Statybų kodas“. Griovimo darbams Vyriausybė skyrė daugiau kaip 1,8 mln. eurų. Kviečiame Jus spalio 9 d., trečiadienį, 10 val. tapti istorinio įvykio liudininkais.  

„Nuo Tauro kalno į miestą žvelgs nauja ir moderni Nacionalinė koncertų salė. Tampame istorinių įvykių liudininkais – trečiadienį prasideda buvusių Profsąjungų rūmų griovimo darbai, prieš mėnesį išrinkome geriausią architektūrinę idėją Nacionalinei koncertų salei, o po to vilniečius ir miesto svečius pakviesime į naujojo traukos centro Vilniuje statybų pradžią. Džiaugiuosi matydamas tokią sparčią šio projekto eigą, tikiu, kad šis ilgus metus apleistas sostinės rajonas atgims visa jėga“, – kalbėjo Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas. 

 

Ant Tauro kalno stovintys Profsąjungų rūmai bus nugriauti per ateinančius kelis mėnesius, o viduje esantys vertingi Algimanto Stoškaus vitražai bus išsaugoti ir perduoti Nacionaliniam dailės muziejui. Baigus griovimo darbus savivaldybė sutvarkys ir būsimosios Koncertų salės prieigas, taip pat greta esančią Liuteronų sodų teritoriją – Vilniaus evangelikų senųjų kapinių kompleksą. Bendra aplinkos sutvarkymo projektų vertė, kartu su ES parama, siekia apie 14 mln. eurų.

Rugsėjį paaiškėjo, kas pakeis buvusius Profsąjungų rūmus – geriausia naujojo Vilniaus simbolio ant Tauro kalno architektūrinė idėja tapo komandos iš Ispanijos „Arquivio architects“ pasiūlyta idėja. Planuojama dar šiemet pasirašyti sutartį su konkurso nugalėtoju techniniam salės projektui parengti. Iš viso tarptautiniame architektūriniame konkurse dalyvavo beveik 250 pasaulio architektų.

Pagal konkurso sąlygas, naujajame pastate bus iki 1,7 tūkst. vietų didžioji ir 500 vietų mažoji salės, kavinės, erdvus vestibiulis su vaizdu į įspūdingą miesto panoramą ir patalpos įvairiai kitai kultūrinei veiklai. Laimėjusi architektūrinė koncepcija – būsimąją salę kuo natūraliau įlieti į aplink esančią unikalią aplinką. Architektai pasiūlė ant Tauro kalno statyti keletą atskirų statinio dalių, kurias apjungtų atviras cokolinis aukštas, sukurtas „žaliasis koridorius“, statinyje bus Didžioji ir Mažoji koncertų salės. Į projektą jautriai įsilieja ir Liuteronų sodo teritorija, parkas ant Tauro kalno.

Numatomas koncertų salės projektavimo paslaugų ir statybos darbų biudžetas siekia 52 mln. eurų. Į šią sumą įtrauktos visos su objekto projektavimu, statyba ir įrengimu bei sklypo tvarkymu susijusios išlaidos. Planuojama, kad 2021 metais prasidės kelis metus truksiančios pastato statybos.

Naujamiestyje stovintys ir ilgus dešimtmečius apleisti ir mažai naudojami rūmai yra itin prastos kokybės: 2004 m. pastate kilo didžiulis gaisras sunaikinęs dalį pastato, dešinysis rūmų sparnas beveik sudegė. Ši rūmų dalis taip ir nebuvo suremontuota, rūmai pamažu nyko. 

Socialistinio istorizmo stiliaus Respublikiniai profsąjungų kultūros rūmai duris atvėrė 1963 m. gruodį. Pernai metų rugpjūčio 1 d. statinio konstrukcijų ekspertizės metu nustatyta, kad statinys ne tik fiziškai pažeistas po gaisro, bet ir funkciškai nusidėvėjęs bei trukdo statyti naują statinį – Nacionalinę koncertų salę, todėl komisija pasiūlė pastatą nugriauti. Šių metų gegužę sostinės Taryba davė leidimą nugriauti Profsąjungų rūmus.