Ką daryti, kad karantinas neištuštintų piniginės?
Nežinomybė karantino laikotarpiu dėl ateities daugeliui kelia nemažai nerimo ir finansinių iššūkių. Dar aktualesnis šiuo metu, ekspertų teigimu, tampa asmeninių finansų planavimas. Finansų bendrovės „General Financing“ Klientų sėkmingos patirties vadovas Skirmantas Ketvirtis pataria nepamiršti kelių svarbių dalykų.
Siekis – išlaidų ir pajamų balansas
Pirmas dalykas planuojant finansus, anot S. Ketvirčio, yra atsakingas savo pajamų ir išlaidų įsivertinimas. Derėtų nusimatyti, ar dėl karantino gali mažėti šeimos ūkio pajamos, o galbūt išaugti išlaidos.
„Reikėtų įvertinti visus jau turimus įsipareigojimus, prie jų pridėti per mėnesį tenkančias išlaidas maistui ir kitoms reikmėms bei nepamiršti galimų nenumatytų išlaidų. Tuomet taip pat reikėtų įvertinti ir šeimos mėnesio pajamas bei galimą jų mažėjimą. Galbūt jau dabar aišku, kad namų ūkio pajamos tam tikra dalimi sumažės? O galbūt yra tikimybė, kad taip nutiks netolimoje ateityje?“ – rekomenduoja peržvelgti situaciją S. Ketvirtis.
Anot finansų eksperto, namų ūkio išlaidų eilutė turėtų neviršyti pajamų. Jeigu taip nėra, gali tekti apkarpyti savo išlaidas arba rasti papildomų finansavimo šaltinių. Ir nors dažnai atrodo, kad galimybių sutaupyti nėra, vis tik peržiūrėjus išlaidų sąrašą paprastai įmanoma atrasti pirkinių ar pramogų, kurių būtų galima atsisakyti.
„Tam tikrus suplanuotus pirkinius galima nukelti ateičiai, atsisakyti nebūtinų paslaugų. Be to, karantino metu išlaidų gali sumažėti savaime – juk nėra galimybių keliauti į užsienį, vaikščioti į kino teatrus ar kitas pramogų vietas. Kita vertus, visai save apriboti taip pat nėra išeitis“, – sako S. Ketvirtis.
Būtina nepamiršti esamų įsipareigojimų
Dar vienas svarbus dalykas, norint sėkmingai planuoti savo finansus, anot S. Ketvirčio, yra aiškus prioritetų susidėliojimas. Tai leidžia paskirstyti pajamas svarbiausiems dalykams.
„Visų pirma, reikėtų nepamiršti, kad karantino metu niekur nedingsta esami finansiniai įsipareigojimai, kurie planuojant finansus turėtų būti priskirti prie prioritetinių išlaidų. Tam šiuo metu galėtų ypač pasitarnauti visų turimų paskolų refinansavimas. Keleto skirtingų tiekėjų paskolas asmuo gali perkelti vienam, turėti vieną įmoką vietoj kelių, susidėlioti sau patogų mokėjimų grafiką ir dažnu atveju sumažinti savo mokamą sumą, gaunant palankesnes mokėjimų sąlygas“, – pažymi S. Ketvirtis.
Finansų eksperto teigimu, prie prioritetinių taip pat neabejotinai priskirtinos ir neišvengiamos išlaidos maistui bei kitoms kasdienėms reikmėms. Be to, dėl karantino gali kilti ir naujų neatidėliotinų poreikių – pavyzdžiui, darbui iš namų tinkančio kompiuterio ar kitų priemonių įsigijimas. Tokiu atveju galima svarstyti apie vartojimo paskolą su pirmos įmokos atidėjimu trims mėnesiams. Identifikavus prioritetus, anot S. Ketvirčio, galima pajamas paskirstyti efektyviau.
Svarbu ruoštis gyvenimui po karantino
Pašnekovas taip pat pažymi, kad finansų planavimas svarbus užsitikrinant finansinį stabilumą ne tik karantino laikotarpiu, bet ir jam pasibaigus.
„Gyventojų tikslas turėtų būti ne paprasčiausiai kaip nors išgyventi karantino laikotarpį, bet ruoštis ir tam, kas bus po to. Jei namų ūkio pajamos dėl koronaviruso suvaldymo priemonių sumažėjo, jos nebūtinai iškarto sugrįš į buvusį lygį, vos tik karantinui pasibaigus. Dėl to patartina pagal galimybes atsidėti ateičiai ir nepasiduoti spontaniškam pirkimui, jei dėl buvimo namuose atsirado papildomų laisvų lėšų“, – sako S. Ketvirtis.
Pašnekovo teigimu, protingai valdant savo finansus, planuojant į ateitį, optimaliai paskirstant pajamas ir atsakingai naudojantis papildomais finansavimo šaltiniais net ir šiuo sudėtingu laikotarpiu galima jaustis tvirčiau ir geriau pasiruošti dar laukiantiems iššūkiams.
