Ką valgyti, kad būtume sveiki: svarbiausių maistinių medžiagų gidas
Valgydami įvairų maistą mes ne tik pasisotiname, bet ir gauname daugybę mūsų organizmams būtinų medžiagų. Specialistai dalijasi patarimais, kurie padės išsirinkti skanų ir subalansuotą maistą kiekvienai dienai bei palaikyti gerą savijautą. Tai ypač aktualu dabar, kai po žiemos organizmo imuninė sistema būna susilpnėjusi.
Pasak gydytojos dietologės Editos Gavelienės, vyraujanti nuomonė, jog pavasarį organizmui labiau trūksta reikalingų elementų, iš dalies yra teisinga, nes per žiemą sandėliuotos daržovės ir vaisiai praranda dalį savo maistinių medžiagų. Vis dėlto šiais laikais maitintis sveikai ir subalansuotai nėra sudėtinga, tik reikia atsirinkti tai, ką valgome. Gydytojos teigimu, lietuviai tam skiria vis dar nepakankamai dėmesio.
„Yra atliekamas gyventojų mitybos tyrimas, kuris rodo, jog daugumos mūsų mityba nėra pakankamai sveika. Per daug vartojame riebalų ir angliavandenių, per mažai – vaisių, daržovių, žuvies. Tiesa, pastaraisiais metais matyti teigiamų pokyčių“, – sako E. Gavelienė.
Kompanijos „Nestlé“ Mitybos instituto mokslininkai pataria atkreipti dėmesį į tai, kokių maistinių medžiagų turi jūsų pamėgti maisto produktai. Žinodami keletą svarbių dalykų, galėsite susidaryti skanų meniu, kuris užtikrins, kad jūsų organizmui netrūktų svarbiausių medžiagų.
Vitaminai. Vitaminai dalyvauja daugelyje mūsų organizmuose vykstančių procesų, pavyzdžiui, hormonų, fermentų ir kraujo kūnelių gamyboje. Todėl labai svarbu maitintis taip, kad gautume pakankamai visų rūšių vitaminų. Net nedidelis jų trūkumas gali būti iškart pastebimas – greičiau pavargstate, tampa sunku susikaupti, greičiau susergate.
Vitaminas A gerina mūsų gerėjimą, odos sveikatą, skatina vaikų augimą. Šio vitamino gausu kiaušiniuose, svieste, tuno mėsoje, taip pat Gouda rūšies sūryje. Šiuose produktuose daug ir vitaminų D, K, E, kurie stiprina kaulus ir dantis, padeda organizmui įsisavinti kalcį ir gerina kraujo krešėjimą. B grupės vitaminų, kurie gerina kraujotakos ir nervų sistemą, visuomet gausite pakankamai, jei valgysite pilno grūdo duonos produktus, daržoves, vaisius, kiaulieną ar žuvį.
Mineralai. Augimas, metabolizmas, kraujo formavimasis, nervų ir raumenų funkcijos – niekas negalėtų vykti be mūsų organizmams būtinų mineralų. Natris ir kalis reguliuoja mūsų organizmų skysčių balansą, kalcis stiprina kaulus ir dantis, geležis – kraujo kokybei svarbus elementas. Tad subalansuota mityba turi būti tokia, kad gautume pakankamą mineralų kiekį.
Kaulams būtinų kalcio ir fosforo daugiausiai yra piene, sūryje, žaliose daržovėse, mėsoje ar žuvyje. Raumenis ir nervų sistemą stiprinančio magnio rasite įvairiose uogose, apelsinuose, bananuose, taip pat pieno produktuose. O sveikam kraujui reikalingos geležies daug turi mėsa, kiaušinių tryniai, sorų kruopos. Jūros gėrybių mėgėjai niekuomet nepritrūks jodo, kuris padeda išlaikyti hormonų balansą.
Probiotikai. Ne visos bakterijos mums yra kenksmingos. Dalis jų yra mūsų organizmams būtinos. Vienos tokių gerųjų bakterijų yra probiotikai, kurie padeda išsaugoti gerą virškinimo sistemos darbą. Probiotikų balansą gali sutrikdyti tokie kasdieniai veiksniai kaip nereguliari mityba, nuovargis ar stresas.
Jogurtas, kefyras ar rauginti kopūstai – tai produktai, kuriuose gausu natūralių probiotikų. Tačiau jų taip pat dedama į kai kurias sultis, duonos gaminius ar sūrį.
Baltymai. Baltymai yra reikalingi raumenims, vidaus organams, odai, plaukams ir nagams. Įvairūs fermentai ir hormonai taip pat susideda iš baltymų, kurie reikalingi imuninei sistemai. Beje, vaikams baltymų reikia daugiau nei suaugusiems, nes jų kūno masė sparčiai auga.
Pagrindinis baltymų šaltinis yra pieno, mėsos, žuvies produktai, taip pat kiaušiniai. „Nestlé“ mitybos instituto mokslininkai ypač rekomenduoja valgant derinti augalinius ir gyvylinius derinius. Tokie mūsų organizmams itin naudingi maisto deriniai gali būti javainiai su jogurtu ar pienu, rupi duona su sūriu, bulvės su kiaušiniais.
Kofeinas. Apie kofeino poveikį kalbama daug, tačiau niekas nepaneigs, kad ši kavoje ir arbatoje esanti medžiaga padeda mums rytais išvaikyti miegus ir jaustis žvaliems. Saikingai vartojamas šis natūralus stimuliatorius nepakenks, priešingai – padės išlikti energingiems.
Kiek kofeino galima suvartoti? „Nestlé“ mitybos specialistai sako, kad 400 mg kofeino per dieną sveikam suaugusiam žmogui tikrai nepakenks, tačiau rekomenduojama norma – 3 mg kofeino vienam kilogramui svorio. Tai reiškia, kad jei sveriate apie 70 kilogramų, per dieną galite drąsiai išgerti tris puodelius stiprios espresso kavos.
