25 liepos, 2019
Andrius Navickas

Kad gerovės valstybė netaptų simuliantė

Teiginys, kad kuriame „gerovės valstybę“ tapo naujausia Lietuvos politinio gyvenimo mada.  Kam nesmagu išgirsti, kad visa valstybė pasiryžusi pasirūpinti jo gerove? Tiesa, norėtųsi bent pasitarti, kaip tą „gerovę“ suprantame? Kitas svarbus klausimas, kiek kiekvienas prie jos kūrimo galime ir privalome prisidėti?

Po II Pasaulinio karo Vokietija atkūrė savo gerovę, pasitelkusi socialinės rinkos sampratą. Jos esminis bruožas – ypatingas dėmesys subsidiarumo principui. Valstybės institucijos neturi kištis ir reguliuoti tų sričių, kur patys piliečiai ar jų laisvanoriškos bendruomenės pačios gali savimi pasirūpinti. Valstybės intervencijos į bet kurią sritį esmė nėra kontrolės perėmimas, bet veikiau noras sustiprinti asmenis ir bendruomenes tiek, jog jie vėl patys galėtų kūrybiškai spręsti iškilusius uždavinius.

Tačiau egzistuoja ir visai kita gerovės valstybės versija, kurią tiksliau būtų vadinti „globos valstybe“. Čia valstybės institucijos įsipareigoja pasirūpinti kiekvienu piliečiu ir žvelgia į kiekvieną, kaip „supermamytė“, geriausiai žinanti, kad jos vaikams gerai, pasiryžusi pasirūpinti pašalinti kiekvieną kliūtį jų kelyje. Gundanti sistema, tačiau už ją tenka mokėti didelę kainą ir ne vien pinigais. Globos valstybėje piliečių laisvės erdvė itin susitraukia. Valstybės institucijos čia geriausiai „žino“, ko kiekvienam reikia. Kitas dalykas – ilgainiui nyksta piliečių savarankiškumas ir kūrybiškumas. Kam kankintis, grumiantis su iškilusiais sunkumais, jei vis vien viskuo privalo pasirūpinti valstybė? Kam ieškoti darbo, jei dosnios pašalpos suteikia galimybę paprasčiausiai tingėti?

Tiesa, „globos valstybė“ įmanoma tik labai sėkmingose ekonominėse sistemose, nes jai sukurti ir palaikyti reikalingos didžiulės lėšos. Jos yra surenkamos iš mokesčių ir svarbu, kad piliečiai sugebėtų dosniai pripildyti biudžeto korius.

Net neabejoju, kad didesnioji dalis Lietuvos gyventojų svajoja apie valstybės globą. Ypač vyresnių kartų atstovai, kuriems didžiausias baubas yra neoliberali ekonominė sistema, kurioje skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas. Tačiau svajos apie rūpestingą valstybę labai greitai sudūžta į tikrovės rifus.  Pavojingiausias padarinys -globos ar gerovės valstybės teorija ir išsikerojusios  valstybės-simuliantės praktika.

Viena iš priežasčių, kodėl Lietuvoje sąvoka „politika“ yra tapusi keiksmažodžiu, yra tai, kad politikai labai lengvai žada, net ir dalykus, kurių nėra galimybės įgyvendinti. Pavyzdžiui, tai, kad nė viena mokykla, ligoninė, socialinės rūpybos įstaiga, net ir atokiausiose vietovėse, nebus uždarytos. Tikrai to norėtųsi, bet tik su sąlyga, kad visos švietimo, sveikatos paslaugų ar socialinės rūpybos įstaigos ne simuliuotų veiklos, bet iš tiesų teiktų aukščiausios kokybės paslaugas. Nemanau, kad šioje vietoje tinka posakis – geriau trupiniai nei nieko. Jei mes tik simuliuojame, kad galime atokiame kaime gyvenančiam vaikui suteikti gerą išsilavinimą, tai reiškia jį pasmerkiame būti „antrarūšiu piliečiu“, įtvirtiname socialinę atskirtį. Jei mes manome, kad regiono gyventojui tinka ir  prastesnio lygmens medicininės paslaugos, mes pažeidžiame visų piliečių lygiateisiškumo principą.

Aišku, natūraliai kyla klausimas – tačiau gyvenimas kaimo vaikui ar senjorams nepagerėja, kai šalia jų nelieka gydymo įstaigos ar mokyklos?  Visiškai sutinku, tačiau, kai mes pripažįstame realią situaciją, o ne apsimetame, kad problemos nėra, galima pradėti ieškoti sprendimų. Absurdiška būtų, jei visos kokybiškos paslaugos susitelktų didmiesčiuose. Turime aiškiai sutarti, kad bet kuriam Lietuvos vaikui iki mokyklos negali būti toliau nei tiek ir tiek kilometrų. Tai kiekvienos šeimos prigimtinė teisė. Tai reiškia, kad mokyklų žemėlapis turi būti pakankamai tankus, tačiau realistiškas. Natūralu, kad regionų mokykloms gali reikėti net didesnio finansavimo nei miestuose, tačiau tai konstitucinė pareiga kiekvienam vaikui suteikti nemokamą kokybišką vidurinį išsilavinimą. Turime atsisakyti pagundos klausti – ar tai ne per brangu? Klausimą turime formuluoti – kaip tai kuo greičiau pasiekti?

Nemanau, kad realu, jog kiekviename rajone būtų brangi medicininė aparatūra specializuotiems tyrimams atlikti. Sudėtingiausios operacijos taip pat turi būti daromos specializuotose ligoninėse, tačiau šeimos gydytojai, būtinos medicininės paslaugos neturi būti nutolusios nuo žmonių tiek, kad tai pradėtų kelti grėsmę jų sveikatai ar gyvybei.

Kaip to pasiekti? Matau tik vienintelį kelią – sutarti, kas yra svarbiausia, kas įeina į gerovės valstybės sampratą, o kas nėra esminiai dalykai ir turi būti palikti patiems žmonėms pagal galimybes ir sugebėjimus. Pirmiausia aiškiai įsisąmoninkime, kad ta gerovės valstybė, kurios link galime judėti, nėra globos valstybė, kad reikės ir mūsų indėlio, aktyvumo, atsakomybės.

Labai svarbu atsisakyti toksiško populizmo, kai tuo pat metu mažinami mokesčiai ir beriami pažadai apie naujus valstybės įsipareigojimus piliečiams. Labai simboliška ir svarbu, kad Nacionalinė kovos su skurdu asociacija kreipėsi į prezidentą G. Nausėdą, atkreipdama dėmesį, kad dabartinis Finansų ministras gina tokią mokesčių reforma, kuri artimesnė neoliberalizmui, bet ne gerovės valstybei.  Visiems pabarstomi eurotrupiniai, nutylint, kad tokiu būdu nebelieka lėšų viešojo sektoriaus pertvarkai.

Jei mes norime, kad gyventume tikrai gerovės visiems, o ne tik didmiesčių gyventojams, valstybėje, turime susitaikyti, kad valstybė privalo perskirstyti didesnę dalį biudžeto nei dabar. Kitaip sakant, mokesčiai turi didėti, o ne mažėti. Galbūt ne visiems, bet tai vienintelis būdas papildyti biudžetą.

Džiaugiuosi, kad prezidentas Gitanas Nausėda vis kartoja ir kartoja „gerovės valstybės“ sąvoką. Tačiau, kaip bandžiau parodyti, pereiti nuo kalbų prie realaus veiksmo nėra paprasta. Gerovės valstybės kūrimas reikalauja visų piliečių įsitraukimo ir, svarbiausia, „išlaikytinio mentaliteto“ tirpdymo. Kol Lietuvoje bus populiaru gyventi „iš pašalpų“, kol socialinė parama ir toliau bus skirstoma aklai ir, dažnu atveju, ne padės žmonėms atsitiesti, bet tik didins „elgesio skurdą“, gerovės visiems nesukursime. Kita vertus, ambicingas tikslas politikoje labai svarbu. Turėjome tikslą ištrūkti iš Sovietų Sąjungos, vėliau siekėme įsijungti į tarptautines struktūras, dabar turime visas jėgas skirti europietiškos gerovės visiems kūrimui. Svarbu, jog visa tai nebūtų vien tik imitacija ir simuliacijos.

 

Užsk. Nr. AN-019


28 kovo, 2024

Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės […]

28 kovo, 2024

Daliai gyventojų negavus perspėjimo pranešimų apie gaisrą Vilniuje, Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė mato poreikį peržiūrėti techninį pranešimo siuntimo įgyvendinimą, […]

27 kovo, 2024

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį su komanda dirbo Širvintų rajone. Šalies vadovas susitiko su Širvintų rajono savivaldybės mere Živile […]

27 kovo, 2024

Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazijos bendruomenė turi išskirtines sąlygas – renovuotą mokyklą, daugiafunkcį stadioną, naują laisvalaikio salę, jaukų sodą, biblioteką, vieną […]

27 kovo, 2024

Antradienį Darbo partijos būstinėje lankėsi teisėsaugos pareigūnai ir atliko tam tikrus procesinius veiksmus, išsinešė šūsnį dokumentų, skelbia naujienų portalas „15min“. […]

26 kovo, 2024

Suomijos saugumo ir žvalgybos tarnyba (Supo) antradienį paskelbė metinį grėsmių vertinimą ir jame teigiama, kad Rusijos žvalgybos veikla tebėra didžiausia […]

26 kovo, 2024

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo Akmenės rajono savivaldybėje. Apie tai savo „Facebook“ paskyroje pranešė „Skaidrinam“ […]

26 kovo, 2024

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba kritikavo partnerius Vakaruose, delsiančius perduoti Ukrainai jai reikalingų ginklų, ypač Vokietiją, atsisakančią tiekti ilgojo […]

Rasa Budbergytė. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.
26 kovo, 2024

Seimo socialdemokratai nepritars antradienį parlamente planuojamam įstatymo pateikimui dėl Lietuvos komunistų partijos vertinimo, sako frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė. Pasak Lietuvos […]

25 kovo, 2024

Pirmadienio vakarą Lietuvos trispalvėmis ir Baltarusijos istorinėmis vėliavomis nešini baltarusių diasporos atstovai bei jų rėmėjai sostinės Lukiškių aikštėje susirinko minėti […]

Laurynas Kasčiūnas. ELTA / Marius Morkevičius
25 kovo, 2024

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį paskyrė Lauryną Kasčiūną krašto apsaugos ministru. Prezidentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 7 […]

Paulė Kuzmickienė, ELTA nuotr.
24 kovo, 2024

Siūlymas pertvarkyti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC) sulaukė pasipriešinimo. Konservatorės Paulės Kuzmickienės Seimui pateiktam projektui nepritaria ne […]

24 kovo, 2024

Seimo apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę – siūloma skirti ilgametei Seimo narei, buvusiai Seimo pirmininkei Irenai Degutienei ir demokratijos gynėjai, […]

24 kovo, 2024

Ukmergės rajono savivaldybė, vykdydama Europos Sąjungos (ES) Žaliojo kurso reikalavimus, kreipėsi į Centrinę projektų valdymo agentūrą (CPVA) su finansinės paramos […]

23 kovo, 2024

Grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas sako, kad įvesta griežtesnė grūdų iš Rusijos kontrolė yra geras žingsnis, tačiau visiškai neužkirsiantis […]

23 kovo, 2024

Lenkų sąjunga šeštadienį pradėjo eitynes ir mitingą dėl padėties tautinių mažumų mokyklose Lietuvoje. Keli šimtai dalyvių, daugiausiai moksleiviai iš lenkiškų […]

23 kovo, 2024

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas, politologas Nerijus Maliukevičius sako, kad Kremlius teroro aktą Maskvos […]

22 kovo, 2024

Vilniuje viešintis buvęs NATO karinių pajėgų vadas Philipas Breedlove‘as sutinka su buvusio JAV sausumos pajėgų vado Europoje Beno Hodgeso įspėjimais, […]

22 kovo, 2024

Reaguodami į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko Ramūno Karbauskio „Facebook“ paskyroje pasirodžiusį ir sparčiai plintantį įrašą apie tai, kad […]

22 kovo, 2024

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė susitiko su pažangių lazerių gamybos įmonės „Ekspla“ atstovais aptarti plėtros planų bei pasveikinti Lietuvos […]