liepos 30, 2019
Kada reikia mokėti už paslaugas gydymo įstaigoje?

Dažnai gyventojai kreipiasi į ligonių kasas, iškilus klausimų, ar konkreti paslauga gydymo įstaigoje turi būti suteikta nemokamai, ar už ją teisėtai prašoma susimokėti. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistai primena, kad privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apsidraudusiems žmonėms sveikatos priežiūros paslaugos įstaigose, sudariusiose sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis (TLK) yra apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Tačiau yra išimčių, kuomet pacientui susimokėti ar prisimokėti už paslaugas teks. Kokie tai atvejai?

„Pirmiausia, atkreipiame dėmesį, kad pacientas turi teisę ir pareigą sužinoti apie nemokamas ir mokamas paslaugas bei tas, už kurias turi primokėti iš dalies. Todėl net TLK sutartyse su gydymo įstaigomis numatyta, už kokias pacientams teikiamas ir iš PSDF biudžeto apmokamas paslaugas gydymo įstaigos įsipareigoja neimti papildomo mokesčio. Taip pat reikalaujama, kad gydymo įstaigos matomoje vietoje – registratūroje, skelbimų lentoje bei interneto svetainėse – skelbtų, kokias teikiamas medicinines paslaugas apmoka ligonių kasos“, – sako VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Birutė Kavaliauskienė. 
 
Visgi pasitaiko atvejų, kuomet pacientams siūloma susimokėti už gydytojų specialistų konsultacijas, įvairius tyrimus, o prireikus stacionarinio gydymo – atsinešti medicinos pagalbos priemones arba vaistus.
 
Mokamas paslaugos
 
Vadovaujantis teisės aktais, gydymo įstaigose yra įteisintas mokėjimas už paslaugas tik kai kuriais atvejais.
 
Pirmiausia, tai mokamų paslaugų sąraše įrašytos paslaugos, už kurias net ir PSD apsidraudę pacientai turi susimokėti. Pavyzdžiui, už kosmetinės chirurgijos operacijas ir kosmetologijos procedūras, nėštumo nutraukimą, dantų implantavimą, akupunktūrą ir manualinę terapiją, sveikatos tikrinimą vykstant į užsienį, norint įsigyti ginklą, gauti vairuotojų ir aviatorių pažymėjimus ir kt.
 
„Taip pat pacientai turi teisę gauti mokamą paslaugą be eilės. Kai pacientas nenori laukti jam siūlomo planinio tyrimo arba procedūros ir pageidauja gauti paslaugą be eilės, jis privalo susimokėti. Jeigu pacientas nori nemokamos paslaugos, gydymo įstaiga jį turi registruoti ir nurodyti konkrečią paslaugos suteikimo datą. Be to, šiuo atveju gydymo įstaigos administracija privalo suteikti informaciją apie kitas gydymo įstaigas, kuriose pacientui reikalingos nemokamos paslaugos galėtų būti suteiktos greičiau“, – atkreipia dėmesį B. Kavaliauskienė. 
 
Susimokėti privalu ir tuomet, jei pacientas nori konsultuotis pas gydytojus specialistus be šeimos gydytojo ar gydytojo specialisto siuntimo. 
 
Iš dalies mokamos paslaugos 
 
Jei pacientas, turintis teisę į nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas, gydytojui pasiūlius savo valia pasirenka brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas, procedūras, jis privalo pats sumokėti jų faktinių kainų ir nemokamų paslaugų, medžiagų, procedūrų kainų skirtumą. O jeigu pacientas savo iniciatyva pasirenka papildomas paslaugas ar procedūras, kurios nesusijusios su pagrindinės ligos gydymu, privalo pats sumokėti visą jų kainą. 
 
„Atkreipiame dėmesį, kad šioms paslaugoms negali būti priskiriamos tokios paslaugos, kurioms pacientui nesuteikiama pasirinkimo alternatyva, t. y. negalima pasirinkti tarp nemokamos, t. y. kompensuojamos ligonių kasų, ir brangiau kainuojančios paslaugos. Ligonių kasos neretai sulaukia skundų, kuomet pacientui buvo siūloma, pavyzdžiui, tik brangesnioji operacija be jokios alternatyvos. Taip pat pasitaiko atvejų, kai brangesnioji yra vienintelė pagal medicinines indikacijas tam pacientui tinkama paslauga. Tuomet ji turi būti suteikta be priemokos – už ją sumokama PSDF lėšomis“, – pabrėžia B. Kavaliauskienė.
 
Pasak jos, reikia nepamiršti, kad besigydant ligoninėje visi skiriami vaistai yra įskaičiuoti į gydymo kainą, kurią apmoka ligonių kasos. Jei pacientui gydantysis gydytojas pasiūlo naudoti naujesnius, geresnius ar brangesnius medikamentus ar gydymo technologijas, ir pacientas sutinka, jis turi sumokėti PSDF lėšomis apmokamos paslaugos sumos ir gydytojo siūlymu paciento pasirinkto varianto skirtumą. Jeigu pacientas sutinka sumokėti skirtumą, privalo patvirtinti tai parašu. Sumokėti visą kainą reikia tik tų paslaugų, kurios, gydytojo manymu, nėra reikalingos ir todėl jis jų neskiria.
 
„Pasitaiko ir tokių atvejų, kai stacionarų gydytojai rekomenduoja įsigyti vaistų patiems ar atsinešti medicinos pagalbos priemones, tačiau pacientams reikėtų įsidėmėti, kad tai nereglamentuojama teisės aktuose ir yra neteisėta. Pavyzdžiui, ligonių kasoms dažnai skundžiamasi, kad prieš atliekant magnetinio rezonanso tyrimus (MRT) pacientams primygtinai nurodoma įsigyti vienkartinių drabužių bei tyrimo vaizdo kopiją, nors gydytojas siuntime nenurodo, kad ji yra reikalinga. Primename, kad su gydytojo siuntimu PSD apsidraudusiems žmonėms, MRT reikalingų priemonių išlaidos yra įskaičiuotos į bendrą tyrimo atlikimo kainą, o jis apmokamas PSDF biudžeto lėšomis. Taigi pacientams papildomai už nieką mokėti nereikia“, – sako VLK specialistė B. Kavaliauskienė.
 
Kur mokėti?
 
Jei pacientas pasirinko mokamą ar iš dalies mokamą paslaugą, pirmiausia jam turi būti paaiškinta, kodėl, už ką ir kiek turės mokėti. Be to, visa tai turi būti įrašyta bei patvirtinta gydytojo parašu medicininiuose dokumentuose. Tik po to pacientas turi pasirašyti savo sutikimą dėl mokamų ar iš dalies mokamų paslaugų. Už paslaugą mokama gydymo įstaigos kasoje.
 
„Svarbu žinoti, kad ligos istorijoje patvirtinę parašu savo sutikimą mokėti už gydymo paslaugas ar įsigyti savo lėšomis vaistų ar medicinos pagalbos priemonių, vėliau neturėsite teisės reikalauti iš gydymo įstaigos atlyginti patirtus nuostolius. Todėl kilus klausimų ar dvejonių dėl mokėjimo už paslaugas, pacientui dar prieš pasirašant derėtų kreiptis į gydymo įstaigos administraciją“, – perspėja B. Kavaliauskienė.
Primename, kad visą informaciją apie PSDF lėšomis finansuojamas paslaugas galima rasti VLK ir TLK interneto svetainėse. Taip pat kilus klausimų gyventojai visuomet gali kreiptis ligonių kasų gyventojų aptarnavimo numeriu (8 5) 232 2222 arba info@vlk.lt, taip pat atvykus gyvai – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje bei Šiauliuose.
Share Button

spalio 18, 2019

Jau dešimtąjį spalį asociacija „Gyvastis“ į padėkos renginį sukvies gyvuosius donorus, jų artimuosius, medikus ir aktyviai donorystės idėją skleidžiančius žmones. […]

spalio 15, 2019

Jubiliejiniams Žemaitijos metams persiritus į antrąją pusę ypatingu apdovanojimu įvertintas Žemaitijos sostinės ir visos Lietuvos atlikėjas Kęstutis Jablonskis. Jam įteiktas […]

spalio 15, 2019

Žiniasklaidoje, socialinėje medijoje vis dažniau girdime ,,sėkmingo senėjimo“ sąvoką. Vienas iš pagrindinių sėkmingo senėjimo aspektų – aktyvus įsitraukimas į gyvenimą, […]

spalio 14, 2019

Spalio 11-osios penktadienį net 18-oje miestų ir miestelių Lietuvos asociacijos „Gyvastis“ iniciatyva buvo uždegamos žvakelės organų donorams pagerbti. Vilniuje liepsnojo […]

spalio 13, 2019

Spalio 12 d. Prienų ir Trakų rajonuose buvo organizuojamas pėsčiųjų žygis, skirtas Lietuvos šaulių sąjungos 100-mečiui ir Dainavos bei Tauro […]

spalio 13, 2019

2019 lapkričio 13 d. LK Kauno įgulos karininkų Ramovėje įvyko Lietuvos šaulių sąjungos Kauno apskrities Vytauto Didžiojo šaulių II-osios rinktinės […]

spalio 12, 2019

Socialiniai tinklai šiandien yra tapę neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi, o jaunosios kartos atstovus socialinės medijos supa nuo pat mažų dienų. […]

spalio 12, 2019

Viena labiausiai apkrautų Lietuvos valstybinės reikšmės transporto arterijų – magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožas nuo 10,000 iki 95,000 km pradėtas […]

spalio 12, 2019

Spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos iniciatyva Valdovų rūmuose įvyko Regionų forumas, skirtas Vietos savivaldos dienai pažymėti ir […]

spalio 12, 2019

Partizanas, karys savanoris Antanas Kraujelis – Siaubūnas spalio 26 d., šeštadienį, bus palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinių Lietuvos kariuomenės karininkų laidojimo kvartale, kuriame […]