birželio 28, 2017
Rūta Švedienė, Kėdainių rajono savivaldybės vyr. specialistė (kalbos tvarkytoja)
Kai kurių ženklų (kabutės, brūkšniai, brūkšneliai) rašymo ir tarpų palikimo atmintinė

Atrodytų smulkmena – ar brūkšnelis, ar brūkšnys, yra tarpeliai, nėra jų, tačiau… yra priimtos tam tikros taisyklės, nustatyti reikalavimai, tad reikia jų ir laikytis, be to, tvarkingas raštas yra ir tikslesnis, ir gražesnis, rodo pagarbą ir kitiems, ir sau.

Trumpai apie aktualiausius ženklų rašymo atvejus

Lietuviškos kabutės yra tokios – ABC, t. y. apačioje devynetukai, viršuje – šešetukai.

Amerikietiškoje kompiuterio klaviatūroje lietuviškų kabučių nėra, tačiau kabutes ir bet kurį kitą simbolį galima surinkti kodais: atidaromųjų kabučių kodas Alt 0132, uždaromųjų – Alt 0147. Žinoma, galima kabutes rasti ir simbolių rinkinyje.

Brūkšnelis rašomas tarp dviejų (kartais ir daugiau) sintaksiškai lygiaverčių žodžių, nusakančių vieno daikto, reiškinio ar vienos ypatybės pavadinimą, pvz.: lopšelis-darželis, paskaita-koncertas ir kt. (tačiau nereikia brūkšnelio, kai antrasis žodis tarsi paaiškina, papildo pirmąjį, pvz., šalys narės, firmos partnerės, sąskaita faktūra). Brūkšnelis rašomas tarp dviejų savarankiškų to paties asmens pavardžių, pvz., Kymantaitė-Čiurlionienė, dvigubame geografinio objekto pavadinime, pvz., Šiaurės Reinas-Vestfalija.  Dar rašomas jungiant prie arabiškų skaitmenų antrąjį sudurtinio žodžio dėmenį, pvz., 50-metis; prie arabiško skaitmens pridedant kelintinio skaitvardžio galūnę, pvz., 8-asis pulkas. Dokumentuose brūkšnelį reikia rašyti tarp datą žyminčių skaitmenų grupių, pvz., 2003-05-07 (neoficialiuose tekstuose gali būti tarpeliai, t. y. 2003 05 07). Brūkšnelis rašomas tarp numerius žyminčių skaitmenų ar raidžių grupių, pvz., Pylimo g. 1-5, Sprendimas Nr. 113-4290, Nutarimas Nr. PN-4). Taip pat brūkšnelis gali būti rašomas simboliniuose pavadinimuose, pvz.: sodininkų bendrija „Kavoliškis-4“, „Moskvič-2141“.

Brūkšnelis tarpais neskiriamas, jis yra bet kurioje klaviatūroje.

Brūkšnys yra skyrybos ženklas, juo skiriamos sakinio dalys, sakinių dėmenys, tiesioginė kalba. Sakykim, gali būti rašomas vietoj praleistos tarinio jungties, pvz., Vilnius – Lietuvos sostinė, Iš viso – 1 500 Lt.

Brūkšnys taip pat rašomas tarp dviejų ar daugiau žodžių ar skaitmenų, žyminčių daiktų bei reiškinių vietos, laiko, kiekio, eilės ribas (pvz.: Traukinys Vilnius–Kaunas išvyks laiku. Lankytojai priimami 12.30–16.30 valandomis. Bibliotekoje lankausi 2–4 kartus per savaitę).

Tarp žodžių, reiškiančių dvišalius santykius, rašomas brūkšnys be tarpų (ne brūkšnelis), pvz., Molotovo–Ribentropo paktas,  perdavimo–priėmimo aktas (žinoma, gali būti rašomas ir jungtukas ir (perdavimo ir priėmimo aktas), o jei nereikia oficialaus termino, pakanka tiesiog perdavimo akto).

Brūkšnį, jei naudojatės nelietuviško standarto klaviatūra, galima surinkti Alt+0150, taip pat rasti ir simbolių rinkinyje arba tiesiog nusikopijuoti.

Kai brūkšnys vartojamas kaip skirtukas, prieš jį ir po jo paliekami tarpeliai: Upės – ir tos jau padžiūvo. Brūkšniu žymint ribas ar dvišalius santykius, tarpų palikti nereikia: pvz., rusų–lietuvių žodynas; Skyriaus 5−10 punktai.

Tarpas yra paliekamas tarp žodžių ir po skyrybos ženklų. Tarpus reikia palikti trumpinant žodžius: t. y., A. V., Nr. 1, R. Švedienė, tik būtina atkreipti dėmesį, kad tokia santrumpa, atsidūrusi eilutės gale, gali „sutrūkti“, t. y. viena jos dalis likti vienoje eilutėje, o kita atsidurti kitoje. Todėl tokio tipo santrumpose reikia vartoti jungiamąjį tarpą, kurio kodas Alt 0160 (arba Shift+Ctrl+tarpo klavišas).

Jungiamuoju tarpu sujungti žodžiai laikomi vienu žodžiu, t. y. neskaidomi, o tarpo vaizdas lieka. Negražu, kai, sakykim, Nr. 125 susiskaido: vienos eilutės gale lieka Nr., o į kitą persikelia 125; arba vienoj eilutėj lieka 2010, o kitoj – m.

Sakinio galo ženklai kabutėmis skiriamõs tiesioginės kalbos ir citatos sakinio pabaigoje rašomi prieš uždaromąsias kabutes, pvz.: Į ją pažiūrėję žmonės sakydavo: „Kokia graži ir maloni mergaitė.“ Tačiau, kai sakinio gale kabutėmis išskirtas simbolinis pavadinimas ar trumputė citata (ne citatos sakinys!), tada taškas rašomas po kabučių, pvz.: Bernardinai kviečia prisijungti prie akcijos „Kalėdinė sriuba“. Ir dar viena pastaba: jei sakinio gale atsidūrė koks nors kabutėmis išskirtas pavadinimas, kurio pabaigoje yra klaustukas, šauktukas ar daugtaškis, tai tie ženklai atliks ir sakinio galo funkciją – papildomo sakinio galo ženklo po kabučių nereikia. Pvz.: Pastatytas spektaklis „Kaip užmušti Jasoną?“

Susidūrus dvejoms kabutėms, skliaustams, rašomos vienos kabutės, vieni skliaustai (kaip ir susidūrus dviem kableliams ar kitiems skyrybos ženklams).

Share Button


gruodžio 15, 2017

Artėjant  šventėms, vis dažniau pasitaiko sakinių, susijusių su tam tikrais, ne kasdien vartojamais, žodžiais, pvz., dažnas suabejoja, ar rašyti „Kalėdų […]

lapkričio 30, 2017

Apie Kūčias ir Kalėdas Rudeniui nueinant, į mūsų gyvenimą atkeliauja rimties, apmąstymų ir susikaupimo metas – adventas. Tai tarsi stabtelėjimas, […]

liepos 4, 2017

Liepos 6-ąją švenčiame Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną. Istorikai teigia, kad Didysis Lietuvos kunigaikštis ir pirmasis Lietuvos karalius Mindaugas […]

gegužės 31, 2017

Lietuvių kalbos sąjūdžio vardu – hab. dr. Kazimieras GARŠVA, „Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos“ abėcėlės skyriaus autorius, www.voruta.lt Lietuvos Respublikos Prezidentei […]

gegužės 4, 2017

Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas Nr. XIIIP–535 (2017–04–04) numato, kad nelietuviškomis raidėmis būtų galima rašyti Lietuvos Respublikos piliečių […]

balandžio 19, 2017

Atrodo, jau buvo aprimę vardyno rašybos chaotizavimo propaguotojai.  Net tarp trijų raidžių – W, Q ir X – pasiklydę entuziastai […]

balandžio 18, 2017

2017 sausio 12 d. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius atsakė į Seimo narių klausimus. Kalbėdamasapie 2010 m. Seimo […]

balandžio 14, 2017

Parašiau pirmąjį antraštės žodį, norėdama papasakoti, kokia įdomi alfabetų kūrimosi istorija iki tol, kol jie virsta uždaromis ženklų sistemomis kalbos […]

balandžio 7, 2017

Pirmaisiais gyvenimo metais vaikai intensyviai klausosi – taip jie pradeda suvokti ir įsisavinti aplinkoje girdimos gimtosios kalbos ypatybes, kiek vėliau […]

kovo 8, 2017

Šiandien Vyriausybė patvirtino Lietuvių kalbos kultūros metų minėjimo 2017-aisiais planą. Jame numatytos įvairios veiklos, kurios populiarins taisyklingą lietuvių kalbos vartojimą […]