21 rugpjūčio, 2015
Kėdainių rajono savivaldybės informacija

Kai suabejojama, kaip rašyti adresą

Šie patarimai parengti atsižvelgiant į į įvairiuose tekstuose pastebėtus adreso pateikimo netikslumus ir į kalbos vartotojų dažnai užduodamus klausimus, susijusius su adresų rašymu. Ypač dažnai klausiama: ar paprastame rišliame tekste adresą rašyti kaip ant voko? T. y. neaišku, ar pirmiausia rašyti žmogaus vardą, pavardę, paskui gatvę, miestą, rajoną, ar rašyti atvirkščiai, t. y.  vardą ir pavardę rašyti pačiam gale.  Bet apie viską nuosekliai – klausimas po klausimo.

1. Ką rašyti pirmiau – gatvę ir namo, buto numerį ar miesto, rajono pavadinimą?

Pagal Universaliosios pašto paslaugos teikimo taisykles (patvirtintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2013 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 3-259; Žin., 2013, Nr. 47-2366) adresuodami laišką ar siuntą savo šalyje adresą rašome taip, pvz.:

Gerb. p. Jonui Petraičiui          Kun. Rimui Rimaičiui        Jonui Jonaičiui
AB „Spauda“                            
Žemynos g. 41-11               Alyvų g. 12
Laisvės pr. 60                            
06131 Vilnius                     Radeikių k., Daugailių sen.
05120 Vilnius                                                                        Utenos r. sav.

Taigi šiose taisyklėse nustatyta, kad, adresuojant pašto siuntą, pirmiausia naudininko linksniu užrašomas gavėjo vardas ir pavardė arba ją gaunančios įstaigos pavadinimas, o toliau nurodomas gavėjo adresas: gatvės (aikštės, prospekto ar pan.) vardas su gimininio žodžio sutrumpinimu g. (a., pr. ir kt.), namo ir buto numeriai, pašto kodas ir miesto pavadinimas.  

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2002 m. patvirtintas Adresų formavimo taisykles (Žin., 2002, Nr. 127-5753, aktuali redakcija 2004-06-10) valstybės ir savivaldybių informacinėse sistemose adresas rašomas kita tvarka, pvz.:

Kaunas, Savanorių pr. 120 K5-12.
Elektrėnų sav., Semeliškių sen., Senųjų Būdų k., Trakų pl. 10

Utenos r. sav., Daugailių sen., Radeikių k., Alyvų g. 12.

Kitoms informacinėms sistemoms ir rašytiniams bendriesiems dokumentams šių taisyklių taikymas yra rekomendacinio pobūdžio.
Šis adreso rašymo būdas yra visiškai taisyklingas, dažniausiai vartojamas rišliame tekste, pvz.: Petras Petraitis gyvena Kaune, Savanorių pr. 120 K5-12. Jums reikėtų kreiptis adresu: Utenos r. sav., Daugailių sen., Radeikių k., Alyvų g. 12.

2. Ar prieš adresato vardą (vardo raidę) ir pavardę galima rašyti pareigas ar mandagumo žodį ar jo sutrumpinimą, pvz., gerb., p. ir pan.?

Prieš asmens vardą (vardo raidę) ir pavardę gali būti rašomas mandagumo žodis ponui (-iai). Šio žodžio santrumpa adreso pradžioje rašytina didžiąja raide, tačiau tokiu atveju ji gali būti suprantama kaip atitinkamo vardo pirmoji raidė, todėl šį žodį patartina rašyti nesutrumpintą ir didžiąja raide. Prieš adresato vardą (vardo raidę) ir pavardę gali būti rašomas mandagumo žodis ar jo santrumpa Gerb. arba (ir) pareigos, pedagoginis vardas ar mokslo laipsnis. Įprasta, kad pirma nurodomas pedagoginis vardas, po jo – mokslo laipsnis, pvz.: Doc. dr. Pranui Pranaičiui; Prof. habil. dr. Rimai Rimaitytei. Jei nurodomos pareigos, pedagoginių vardų ir mokslo laipsnių rašyti nereikėtų, pvz.:

Ponui Rimui Rimaičiui
Gen. direktoriui Sauliui Sauleniui
Gerb. merui Antanui Antanaičiui
Doc. dr. Vidai Vidaitienei 

Pastaba: rašyti Gerb. ant voko tinka, bet  nederėtų šio trumpinio vartoti sveikinimuose, kvietimuose. Pagarbiau rašyti visą žodį Gerbiamoji, Gerbiamajam ir pan. 

3. Kaip taisyklingai užrašyti adresą, kai adresuojama asmeniui įstaigos adresu, įstaigos padaliniui, konkrečiam tarnautojui?

Adresuojant pašto siuntą, siunčiamą asmeniui įstaigos adresu, įstaigos pavadinimas rašomas po gavėjo vardo (vardo raidės) ir pavardės vardininko linksniu,   pvz.:

Bitei Gilytei
Palangos miesto savivaldybė 

Jei pašto siunta adresuojama įstaigos padaliniui, pirma kilmininko linksniu rašomas įstaigos pavadinimas, toliau – naudininko linksniu padalinio pavadinimas, pvz.:

Kėdainių rajono savivaldybės administracijos
Š
vietimo skyriui                                      

Kai pašto siunta adresuojama konkrečiam tarnautojui, rašomas visas tarnautojo pareigų pavadinimas, vardas (vardo raidė) ir pavardė naudininko linksniu, pvz.:

Sveikatos apsaugos ministerijos                Vilniaus rajono savivaldybės
Farmacijos skyriaus viršininkui                  Socialinės rūpybos skyriaus
A. Adomaičiui                                              
vedėjui Sauliui Saulaičiui

4. Kada adrese reikia nurodyti savivaldybę?

Jei pašto siunta siunčiama į vietovę, kuri nėra savivaldybės centras, bet ten yra paštas ir jo pavadinimas sutampa su vietovės pavadinimu, po gavėjo pavardės ar pavadinimo nurodoma gatvė, namo ir buto numeriai, vietovė, pašto kodas ir savivaldybės pavadinimas (seniau buvo rašomas rajono pavadinimas), pvz.:

Jurgai Jurgaitytei                                             Rimai Rimaitienei
Plento g. 17                                                      Saulės g. 7
Ariogala                                                           Kietaviškės
60249 Raseinių r. sav.                                     21411 Elektrėnų sav. 

5. Kaip taisyklingai užrašyti adresą, kai siunčiama į vietovę, kurioje nėra pašto?

Jei pašto siunta siunčiama į vietovę, kurioje nėra pašto, gavėjo pašto pavadinimas rašomas po gyvenamosios vietovės pavadinimo prieš pašto kodą ir savivaldybės pavadinimą, pvz.:

V. Pavardenienei                   Antanui Antanaičiui
Girsūdų k.                            
 Spalviškių k.
Daujėnų pšt.                        
 Kirdonių pšt.
39200 Pasvalio r. sav.
          41377 Biržų r. sav. 

6. Kaip rašomas siuntėjo adresas?

Siuntėjo adresas rašomas taip pat kaip gavėjo. Siuntėjo vardas (vardo raidė), pavardė arba įstaigos pavadinimas rašomi vardininko linksniu, pvz.:

V. Pavardenis                           Vilniaus „Žemynos“ gimnazija
Girsūdų k.                                 Čiobiškio g. 16
Daujėnų pšt.                             07181 Vilnius
39200 Pasvalio r. sav.

Gavėjo asmenvardžiai ir adresas rašomi dešinėje voko / siuntos pusėje apačioje, siuntėjo – kairės pusės viršuje. 

7. Kaip adresą Lietuvoje rašyti tekstuose kita kalba – ar versti? 

Adreso elementai paprastai neverčiami – perrašomi tiksliai lietuviškai (nebent be diakritinių ženklų, jei nėra techninių galimybių juos perteikti), taigi nereikia vietoj g. (gatvė), pr. (prospektas) rašyti str., ave. ar pan. Verčiamas tik šalies pavadinimas.
Taigi adresuodami laišką ar siuntą į užsienį adresą rašome taip, pvz.:

Post Danmark
Centre du courrier international
Copenhagen INC
DK-1533 Copenhagen V
DANEMARK

Siuntėjo adresas rašomas taip, pvz.:

Nijolė Upytė
Subačiaus g. 120
LT-11345 Vilnius
LITHUANIA

Siuntėjo adresas rašomas priekinėje pašto siuntos pusėje, viršutiniame kairiajame kampe. Jei čia nėra vietos siuntėjo adresui arba vokas yra su langeliu, adresas rašomas kitoje pašto  siuntos pusėje, viršuje, centre. Šalies kodas LT rašomas prieš pašto kodą, jungiamas brūkšneliu. Šalies pavadinimas rašomas anglų arba prancūzų kalba didžiosiomis spausdintinėmis raidėmis.

8. Kaip taisyklingai nurodyti kampinio namo adresą?

Kampinio namo adresą sudaro du gatvių pavadinimai ir numeriai, skiriami pasviruoju brūkšniu (prieš pasvirąjį brūkšnį ir po jo paliekami tarpai), pvz.:

J.Basanavičiaus g. 100 / Aušros al. 40.

9. Kai vietovės ar gatvės pavadinimą sudaro du žodžiai, kokia raide rašomas antrasis žodis?

Vietovės ar gatvės pavadinimo, sudaryto iš dviejų ar daugiau žodžių, visi savarankiški žodžiai rašomi didžiąja raide, pvz.: Kazlų Rūda, Geležinio Vilko g., Rėkyvos Sodų 1-oji g., Didžiosios Rinkos a. 11.

10. Ar žmogaus vardu pavadintos gatvės pavadinime prieš pavardę turi būti rašoma pirmoji vardo raidė arba visas vardas?

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomendacijoje „Dėl gatvių pavadinimų sudarymo ir rašymo“ (http://www.vlkk.lt/lit/nutarimai/rasyba/gatviupavadinimai.html) rekomenduojama garsaus žmogaus vardu, pavarde ar slapyvardžiu pavadintos gatvės pavadinime rašyti visą asmens vardą (išimtis – tradiciškai nusistovėjęs junginys Dariaus ir Girėno g.), pvz., Jono Jablonskio g. Tačiau jei registruotame gatvės pavadinime įrašyta tik asmens vardo raidė ir pavardė, tai toks pavadinimas ir vartojamas, pvz., P. Višinskio g.

Jei gatvė pavadinta žmogaus slapyvardžiu, vardas šalia jo nerašomas, pvz., Žemaitės g. Tačiau jei tradiciškai yra įprasta vartoti asmens vardą ir slapyvardį, taip rašoma ir gatvės pavadinime, pvz., S. Nėries g. arba Salomėjos Nėries g. 

11. Kaip taisyklingai trumpinami žodžiai, dažniausiai vartojami rašant adresą?

Rašant adresą, vartojamos šios žodžių santrumpos: rajonas – r., savivaldybė – sav., seniūnija – sen., miestas – m., miestelis – mstl., kaimas – k., gatvė – g., prospektas – pr., bulvaras – bul., alėja – al., skersgatvis – skg., akligatvis – aklg., skveras – skv., aikštė – a., plentas – pl., kelias – kel., takas – tak., sklypas – skl., korpusas – K. 

12. Ilgą ar trumpą brūkšnį rašyti tarp namo ir buto numerių?

Namo ir buto numeriai rašomi skaičiais, tarp jų dedamas ne brūkšnys, o  brūkšnelis, pvz., Lyros g. 10-5.

13. Kokia raidė (didžioji ar mažoji) rašoma prie namo ar buto numerio nurodant adresą?

Jei pastatas ar butas žymimas raide, šalia skaitmens rašoma didžioji raidė nepaliekant tarpo, pvz.: Dainų g. 10A-5. 

14. Ar prieš pašto kodą reikia rašyti valstybės kodą LT?

Adresuojant pašto siuntą, siunčiamą Lietuvoje, prieš pašto kodą valstybės kodo LT rašyti nebūtina.

15. Ar vartotina konstrukcija „kreiptis adresu“?

Vartoti junginį kreiptis adresu ne klaida. Toliau nurodant gatvę ir kitus adreso elementus po žodžio adresu rašomas dvitaškis, pvz.: Kreiptis adresu: Šiauliai, Pakalnės g. 6, 2 aukštas, 20 kab. 

16. Ar rašomas dvitaškis prieš interneto adresą?

Prieš interneto adresą dvitaškis paprastai nededamas, pvz.: Daugiau informacijos žr. interneto svetainėje adresu www.vlkk.lt.


Kazimieras Garšva / manokrastas.lt nuotr.
10 gegužės, 2021

Gegužės 5 d. ministrės A. Armonaitės siūlymu Vyriausybė neteisėtai patvirtino konstitucinio Valstybinės kalbos įstatymo Nr. I-779 16 straipsnio, Civilinio kodekso […]

15 gruodžio, 2017

Artėjant  šventėms, vis dažniau pasitaiko sakinių, susijusių su tam tikrais, ne kasdien vartojamais, žodžiais, pvz., dažnas suabejoja, ar rašyti „Kalėdų […]

30 lapkričio, 2017

Apie Kūčias ir Kalėdas Rudeniui nueinant, į mūsų gyvenimą atkeliauja rimties, apmąstymų ir susikaupimo metas – adventas. Tai tarsi stabtelėjimas, […]

4 liepos, 2017

Liepos 6-ąją švenčiame Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną. Istorikai teigia, kad Didysis Lietuvos kunigaikštis ir pirmasis Lietuvos karalius Mindaugas […]

28 birželio, 2017

Atrodytų smulkmena – ar brūkšnelis, ar brūkšnys, yra tarpeliai, nėra jų, tačiau… yra priimtos tam tikros taisyklės, nustatyti reikalavimai, tad […]

31 gegužės, 2017

Lietuvių kalbos sąjūdžio vardu – hab. dr. Kazimieras GARŠVA, „Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos“ abėcėlės skyriaus autorius, www.voruta.lt Lietuvos Respublikos Prezidentei […]

4 gegužės, 2017

Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas Nr. XIIIP–535 (2017–04–04) numato, kad nelietuviškomis raidėmis būtų galima rašyti Lietuvos Respublikos piliečių […]

19 balandžio, 2017

Atrodo, jau buvo aprimę vardyno rašybos chaotizavimo propaguotojai.  Net tarp trijų raidžių – W, Q ir X – pasiklydę entuziastai […]

18 balandžio, 2017

2017 sausio 12 d. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius atsakė į Seimo narių klausimus. Kalbėdamasapie 2010 m. Seimo […]

14 balandžio, 2017

Parašiau pirmąjį antraštės žodį, norėdama papasakoti, kokia įdomi alfabetų kūrimosi istorija iki tol, kol jie virsta uždaromis ženklų sistemomis kalbos […]

7 balandžio, 2017

Pirmaisiais gyvenimo metais vaikai intensyviai klausosi – taip jie pradeda suvokti ir įsisavinti aplinkoje girdimos gimtosios kalbos ypatybes, kiek vėliau […]

8 kovo, 2017

Šiandien Vyriausybė patvirtino Lietuvių kalbos kultūros metų minėjimo 2017-aisiais planą. Jame numatytos įvairios veiklos, kurios populiarins taisyklingą lietuvių kalbos vartojimą […]

31 sausio, 2017

Valstybinis lietuvių kalbos statusas Lietuvos Respublikoje įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ 14 straipsnyje. 1995 m. sausio 31 […]

26 sausio, 2017

Lietuviška abėcėlė, kurios skirtumai nuo kitų pasaulio kalbų raidynų daugeliui krenta į akis, šiemet atsidūrė ir Vilniaus knygų mugės organizatorių […]

25 sausio, 2017

Valgiaraštis yra viešoji informacija, kuri turi būti rengiama ir platinama laikantis Valstybinės kalbos įstatymo bei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų. […]

19 gruodžio, 2016

Jau šį savaitgalį švęsime Kalėdas. Ar žinote, kad tuo žodžiu vadinta ne tik Kristaus gimimo šventė. Didžiajame „Lietuvių kalbos žodyne“ […]

14 lapkričio, 2016

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) atsižvelgdama į tai, kad universitetinių studijų kalbos taisyklingumas turi įtakos ne tik mokslo kalbos raidai, […]

26 liepos, 2016

Liepos 26-oji – Onìnės – šv. Onos šventė, Onos vardo diena. Gal kiek ir keista, bet senovėje labai stengdavosi iki […]

7 liepos, 2016

Šiais metais  Kėdainių rajono savivaldybės kalbos tvarkytoja daug dėmesio skiria kavinių bei restoranų valgiaraščių bei viešųjų užrašų kalbai. Šios įstaigos […]

1 liepos, 2016

Šiandien, liepos pirmą dieną, – Liepos vardadienis ir Tarptautinė architektų diena. O kokios kitos šio mėnesio šventės ir atmintinos dienos, ką […]