gegužės 23, 2019
Asociacija „Lietuvos maisto pramonė“
Kaip nepasiklysti mituose apie maistą?

Kokia informacija galima pasikliauti renkantis maisto produktus parduotuvių lentynose? Kaip žinoti, kokių specialistų ar konsultantų  rekomendacijomis verta pasitikėti? Informacijos kiekis šiomis temomis – labai gausus, tad kaip atskirti patikimą nuo, švelniai tariant, abejotinos? Į diskusiją šia tema maisto gamintojus, gydytojus dietologus, valstybės institucijų, mokslo įstaigų, nevyriausybinių organizacijų ir kitų institucijų atstovus sukvietė asociacija „Lietuvos maisto pramonė“.

Pažintis su produktu prasideda nuo etiketės

Visą pagrindinę informaciją apie maisto produktą išduoda jo etiketė. Ir jai keliami griežti reikalavimai – sūrio gaminys negali vadintis sūriu, mineralinis – stalo vandeniu ar atvirkščiai. Etiketėje išdėstyta ir gaminio sudėtis, ir maistingumo informacija – atrodytų, skaityk ir rinkis labiausiai tinkantį produktą.

„Tačiau „Eurobarometro“ tyrimai rodo, kad kas trečias lietuvis neskaito etikečių. O jei ir skaito, tai dažniausiai vien tam, kad pasižiūrėtų jo galiojimo datą“, – komentavo tyrimų rezultatus Margarita Čėglienė, kompanijos „Danone“ viešųjų ryšių ir reglamentavimo vadovė Baltijos šalims, pasakodama apie tai, kokią informaciją galima rasti produkto etiketėje.

Kitos, 2018 m. atliktos „Nielsen Global Omnibus Study“ duomenimis, tik 37 proc. lietuvių visada skaito informaciją ant pakuotės apie maistingąsias  medžiagas, 59 proc. tai daro kartais. Tačiau kiek iš to naudos? 10 proc. respondentų teigė, kad supranta visą perskaitytą informaciją, 28 proc. – nesupranta nieko.

Nors iš vienos pusės atrodo, kad susidomėjimas maistu auga geometrine progresija, tačiau iš kitos pusės – kai kalbama apie sveikatą, mityba nustumiama į šoną.

Renkantis produktus svarbiausia – skonis ir kaina

„Suaugusių Lietuvos gyventojų maisto pasirinkimo kriterijai: skonis  – 39,7 proc., kaina – 31,9 proc. ir tik 13,4 proc. – sveikatos gerinimo tikslas“, – pateikė atlikto tyrimo rezultatus Roma Bartkevičiūtė, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėja.

Daugiau tyrimo rezultatų, atspindinčių mūsų tautiečių mitybos įpročius: kasdien šviežias daržoves vartoja tik trečdalis, iš kurių tik 3 proc. – kelis kartus per dieną; daržovių ir vaisių – 260 g per dieną. Tik 41,5 proc. nesūdo jau pagamintų patiekalų;  per dieną vidutiniškai gaunama tik apie 16 g skaidulinių medžiagų (rekomenduojama paros norma – 25-35 g).

Rezultatas: daugėja sergančiųjų lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, cukriniu diabetu. Mitybos įpročiai perduodami iš tėvų atžaloms – daugėja nutukusių vaikų.

Beje, žmonės ir patys pripažįsta, kad jų žinios apie mitybą nėra gilios. Tai liudija  R. Bartkevičiūtės pristatyti LR Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) užsakymu 2017 12 mėn. visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikto tyrimo rezultatai. Tik 11 proc. respondentų teisingai atsakė, kad penkis kartus per dieną reikia valgyti daržovių ir vaisių, net 36 proc. nežinojo, kokių riebalų reiktų vengti mityboje ir pan..

Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų strategijoje ir Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros 2016–2023 metų plėtros programoje (koordinuoja SAM) numatyta formuoti sveiką gyvenseną ir jos kultūrą, skatinti sveikos mitybos įpročius ir gerinti visoms gyventojų grupėms galimybes pasirinkti sveikatai palankų maistą.

Kaip pranešime minėjo R. Bartkevičiūtė, siekiant šių tikslų Sveikatos mokymų ir ligų prevencijos centras, savivaldybių visuomenės sveikatos biurai (SVB) sistemingai teikia gyventojams mokslu pagrįstą informaciją, organizuoja įvairių gyventojų grupių sveikos mitybos mokymus, rengia  teorinius bei praktinius užsiėmimus, tęstinius sveikos mitybos mokymus, seminarus ir pan., skelbia informaciją žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose; viešose vietose, transporte. Savivaldybių VSB 2019 m. prioritetai –  surengti tikslinių gyventojų grupių: pedagogų, vaikų tėvų, ugdymo įstaigų virėjų – sveikos mitybos ir sveikatai palankaus maisto gaminimo principų mokymus, kad jų dalyviai toliau perteiktų sveikos mitybos žinias vaikams bei kitiems bendruomenės nariams, kad gerėtų gyventojų mityba ir sveikata.

Svarbu nepasitikėti netikrais pranašais

Informacijos apie mitybą tikrai netrūksta. Internetinėje erdvėje, socialiniuose tinkluose  galima rasti įvairiausių patarimų, rekomendacijų, kvietimų užsiregistruoti į kursus ir pan. Tačiau kaip atsirinkti – kuriais jų galima pasitikėti? Prieš tai pranešime minėtą informaciją neretai užgožia kita.

„Su tokiomis problemomis susiduria ne tik Lietuvos gyventojai. Jungtinėje Karalystėje buvo nuspręsta patikrinti interneto svetaines, skelbiančias informaciją apie sveiką mitybą: paaiškėjo, kad patikima, mokslu grįsta informacija pateikiama tik vienoje iš devynių“, – pristatydama pranešimą „Kaip nepasiklysti informacijos apie maistą gausoje – ar gydytojai dietologai yra vartotojų vedliai?“  kalbėjo gydytoja dietologė Ieva Laukytė-Gaulė.

Pasak pranešėjos, apie maitinimąsi konsultuoja gydytojai dietologai, dietistai, visuomenės sveikatos specialistai, mitybos konsultantai, sporto treneriai. Vieni specialistai yra profesionalūs, turintys atitinkamą išsilavinimą, universitete ar kolegijoje įgavę įvairiapusių žinių, kiti – paskaitę kelias knygas, išklausę neapibrėžtos trukmės kursus arba tiesiog parduodantys „savo sėkmės istoriją“. Kuo jie skiriasi ir kokios jų kiekvieno kompetencijos – tai perprasti eiliniam piliečiui tikrai nėra paprasta. O sukurti patikimo specialisto įvaizdį ne taip ir sudėtinga: nurodomos solidžios pareigos, apsivelkamas baltas chalatas, paminimos mokyklos, kuriose studijuota (o ar baigta, koks jų lygis?) ir pan.

Tad renkantis specialistą, kurio rekomendacijomis planuojama vadovautis, reiktų pasidomėti jo išsilavinimu, patirtimi. Jei jis vadinasi gydytoju dietologu – ar jo licenciją galima rasti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie SAM interneto svetainėje. Jeigu ne – vadinasi, tas žmogus dietologu vadinasi nepelnytai. Skaitomus straipsnius taip pat derėtų vertinti kritiškai – kokiais tyrimais remiantis jie parengti, kokia tyrimo apimtis, ar jis tinkamai atliktas, be to svarbu atskirti pirminius (pats tyrimas) ir antrinius (pasakojimas apie atliktą tyrimą žiniasklaidoje) šaltinius. Ar tai yra paprasta? Žinoma, kad ne. Bet kai kalbama apie sveikatą ir gerą savijautą, visgi svarbu nepamiršti kritinio mąstymo ir aklai nepasitikėti pateikta ar internete rasta informacija.

 

 

Share Button


rugsėjo 22, 2020

Respublikinėje Šiaulių ligoninėje nustatyta dar 9 teigiami koronaviruso (COVID-19) atvejai. Taigi, pirminiais duomenimis, šioje įstaigoje jau nustatyta 11 infekcijos atvejų. Respublikinėje Šiaulių ligoninėje […]

rugsėjo 22, 2020

Vaikus su autizmo spektro sutrikimu auginančios šeimos yra patyrusios, kaip kartais sunku būna išeiti į viešumą ar dalyvauti veiklose su […]

rugsėjo 22, 2020

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras praneša, kad per praėjusią parą Lietuvoje buvo patvirtinti 45 nauji COVID-19 infekcijos atvejai. Atvejai buvo patvirtinti […]

rugsėjo 21, 2020

Didžiosios šalies gydymo įstaigos, šiuo metu koordinuojančios koronaviruso (COVID-19) plitimo suvaldymą Lietuvoje, pirmadienį pasirašė bendradarbiavimo susitarimą, vadinamąjį ketinimų protokolą, kuriuo […]

rugsėjo 21, 2020

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad šią savaitę, nuo rugsėjo 21 d. iki rugsėjo 27 d. imtinai, Švenčionių, Tauragės, Jurbarko, […]

rugsėjo 21, 2020

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė dalyvavo Lietuvos partizanų memorialo Kryžkalnyje atidarymo ceremonijoje. Memoriale bus […]

rugsėjo 21, 2020

Rugsėjo 18 d. Radviliškyje tradiciškai vyko Europos paveldo dienos, kurių tema šiais metais – paveldas ir edukacija. Ta proga keliauti […]

rugsėjo 21, 2020

Šių metų rugsėjo 12-13 dienomis Rygoje (Latvija) vyko tarptautinis KYODAI turnyras, kuriame dalyvavo ir puikiai pasirodė Panevėžio Raimundo Sargūno sporto […]

rugsėjo 21, 2020

ŠIAME LAIKRAŠTĖLYJE SKAITYKITE: 1. ATVIRAS KREIPIMASIS Į PREZIDENTĄ, LVT VALDYBĄ 2. Angelė Jakavonytė KRYŽKALNYJE – MEMORIALAS LIETUVOS PARTIZANAMAS 3. Prof. […]

rugsėjo 18, 2020

Rugsėjo 17 d. asociacija Lietuvos socialinių inovacijų klasteris pakvietė į diskusiją „Sumanios ir atviros visuomenės kūrimas įveiklinant buvusį augustinų vienuolyno […]

rugsėjo 18, 2020

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informuoja, kad nuo šiol viešojo maitinimo įstaigose – restoranuose, kavinėse, baruose bei kitose maistą tiekiančiose įstaigose, […]

rugsėjo 17, 2020

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 62 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai. 22 iš jų […]

rugsėjo 17, 2020

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistų ir mokyklų, darželių bendruomenių bendradarbiavimas yra pagrindinis raktas į sėkmę, siekiant ugdymo įstaigose užtikrinti […]

rugsėjo 16, 2020

​Artėjant terminui, kai turėtų baigtis Europos Sąjungos (ES) ir Jungtinės Karalystės (JK) suderėtas pereinamasis laikotarpis – 2020 m. gruodžio 31 […]

rugsėjo 16, 2020

Karštos politikų diskusijos dėl valstybinių vaistinių įteisinimo tik atitraukia dėmesį nuo chaoso kompensuojamųjų vaistų tvarkos sistemoje ir kitų nesprendžiamų pacientams […]

rugsėjo 15, 2020

Mažesniuose miestuose įsikūrusios vaistinės ir jų darbuotojai 2021-ųjų laukia su nerimu – vaistinės gali būti priverstos užsidaryti, pacientai – likti […]

rugsėjo 15, 2020

Pilietiškos visuomenės ryžtas į kampą įspeisti šunų daugintojus priminė apie svarbą augintinius pirkti iš oficialių veislynų. Tai pabrėžianti Lietuvos kinologų […]

rugsėjo 15, 2020

Pasklidus informacijai apie tai, kad kai kurios gydymo įstaigos reikalauja gimdymo metu dėvėti kaukes, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informuoja, kad […]

rugsėjo 15, 2020

ŠIAME LAIKRAŠTĖLYJE SKAITYKITE: 1. dr. Arvydas Juozaitis “TAUTIŠKA GIESMĖ” – POLITINĖS KULTŪROS PAMATAS. 2. LIETUVOS VISUOMENĖS TARYBOS IR LIETUVOS LIAUDIES […]

rugsėjo 13, 2020

Šiuo metu koronaviruso sukelta liga COVID-19 iš viso serga 12 Jurbarko rajono gyventojų. Vienas sergantis asmuo gydomas ligoninėje, visi kiti […]