vasario 4, 2020
Karolina Baltmiškė
Kaip sandėliuoti senas padangas, kad nepakenkti aplinkai ir nesulaukti baudų?

Viena po kitos išryškėjančios ekologinės problemos, aplinkosaugininkus verčia akyliau stebėti, kaip verslas laikosi aplinkosauginių reikalavimų. Ne išimtis – ir padangų atliekų tvarkymas. „Surenkantys padangų atliekas vis dažniau skundžiasi, kad baiminasi aplinkausogininkų, priešgaisrinės tarnybos atstovų vizitų, po kurių neretai tenka mokėti baudas. Manau, taip atsitinka ne dėl to, kad verslininkams nerūpėtų gamta ir jos apsauga, o kad paprasčiausiai jie nežino, kaip turi būti tvarkomos padangų atliekos“, – mintimis dalijasi Padangų importuotojų organizacijos vadovė Danguolė Butkienė.

Tvarka numatyta įstatyme

Nors specialaus dokumento, reglamentuojančio padangų atliekų sandėliavimą, nėra, bet, kaip informuoja Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos viešųjų ryšių specialistė Ieva Krikštopaitytė, padangų atliekų sandėliavimo tvarka numatyta Atliekų tvarkymo  įstatyme. Jame skelbiama: „Atliekos turi būti laikomos taip, kad neturėtų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai.“

Kadangi senos padangos nėra priskirtos pavojingosioms atliekoms, jas galima sandėliuoti ilgesnį laiką, bet ne ilgiau, kaip vienerius metus. Per tą laiką atliekos turi būti perduodamos atliekų tvarkytojui. Nustačius, kad padangų atliekos sandėliavimo vietoje yra užsigulėjusios ilgiau, jas sandėliuojančiai įmonei gali būti taikoma administracinė bauda.

„Norime priminti, kad gyventojai apie įtariamą aplinkosauginį pažeidimą gali pranešti paskambinę skubios pagalbos tarnybiniu numeriu 112 arba Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Pranešimų priėmimo skyriui, numeriu 8 5 273 2995 arba el. paštu ppc@aad.lt“, – nelikti abejingiems pastebėjus gamtosaugos pažeidimus, kviečia Aplinkos apsaugos agentūros atstovė ryšiams su visuomene Lina Gaidžiūnaitė ir primena, kad sandėliuojant padangų atliekas būtina laikytis priešgaisrinės saugos reikalavimų.

Ugnis mėgsta netvarką

„Ilgus metus nebuvo specialiųjų priešgaisrinių reikalavimų sandėliuojant padangas ir jų  atliekas atviroje teritorijoje. Taisyklės buvo patvirtintos 2005 metais po gaisro, per kurį degė padangos Trakų rajone“, – sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Kęstutis Skrickis.

Vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtintos Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės skelbia, kad

saugomų padangų, gumos atliekų rietuvės ilgis ir plotis turi būti ne didesnis kaip 10 metrų, aukštis – ne didesnis kaip 3 metrai. Tarpai tarp rietuvių turi būti ne siauresni kaip 10 metrų, tarp rietuvių ir sklypo ribos – ne siauresni kaip 5 metrai.

Sklypą, kuriame sandėliuojamos gumos atliekos ir (ar) padangos, būtina aptverti ne žemesne kaip dviejų metrų aukščio tvora.

Išoriniu sklypo, kuriame sandėliuojamos gumos atliekos ir (ar) padangos, teritorijos perimetru turi būti įrengta ne siauresnė kaip 1,5 metro pločio mineralizuota juosta.

Sklypo teritorijoje, kur sandėliuojamos gumos atliekos ir (ar) padangos, draudžiama rūkyti, naudoti atvirą ugnį. Joje turi būti gaisrinės saugos ženklai, draudžiantys tai daryti.

Sandėliuojant padangas ir jų atliekas patalpose įrengtuose sandėliuose, kurių plotas didesnis kaip 200 kv. metrų, sandėliavimo vietos turi būti pažymėtos juostomis ant grindų. Ne sandėliavimo vietose laikyti padangas ir jų atliekas draudžiama. Tarp rietuvių turi būti ne siauresnės kaip 1,2 m praeigos.

„Rietuvių dydžiai ir tarpai tarp jų yra vieni didžiausių pažeidimų. Jei padangų atliekos būtų buvusios sandėliuojamos laikantis priešgaisrinių reikalavimų, manau, Alytuje kilęs gaisras būtų žymiai greičiau ir paprasčiau užgesintas. Kuo netvarkingiau sandėliuojamos padangų ir gumos atliekos, tuo sunkiau kilus gaisrui jas užgesinti“, – pabrėžia Kęstutis Skrickis.

Netvarkos pasekmės – atliekų perdirbėjams

Kad ne viskas gerai su padangų atliekų sandėliavimu savo kailiu pajunta ir jų perdirbėjai. „Prieš gerą savaitę nepriėmėme vieno kliento atvežtų padangų atliekų. Paprašėme vežtis atgal, nes jos buvo labai netvarkingos. Kažkodėl kai kam atrodo, kad bet kokias padangas atveš perdirbėjui ir šis perdirbs. Gaminant granules labai svarbu, kad padangų atliekos būtų švarios, nes nešvarių granulių beveik neįmanoma realizuoti. Kitas dalykas, perdirbant žemėtas, žvyro prisikaupusias padangas, lūžta mūsų įranga. Žinoma, būtų galima įsirengti padangų atliekų plovyklą, bet tada išauga vandens poreikis, daugiau sunaudojama elektros energijos, kas, mano manymu, nėra gerai, galvojant apie ekologiją ir siekiant mažinti klimato kaitą, – sako UAB „Ekobazė“ verslo strategijos vadovas Marius Kubilius. – Nuo mašinų juk nuimamos švarios padangos. Ir jei jos bus padėtos, kaip reikalauja atliekų tvarkymo įstatymas, ant kieto pagrindo, jos nebus nei žemėtos, nei prisipildžiusios žvyro, nei kitaip užterštos.“

Pasak Mariaus Kubiliaus, padangų atliekos, atvežamos iš didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių paprastai būna švarios, nes ten yra įrengta sandėliavimui reikalinga infrastruktūra. „Tik, manau, yra didelė sisteminė klaida, kad į tas aikšteles patenka senos padangos. Pakeistas padangas turi priimti servisai nemokamai“, – teigia Marius Kubilius. Tokią nuostatą palaiko ir Padangų importuotojų organizacijos direktorė Danguolė Butkienė, siūlydama valdžiai priimti sprendimus, kurie įgaliotų servisus be išlygų priimti senas padangas, o gamintojai-importuotojai jas nemokamai sutvarkytų.

Kaip teigia Marius Kubilius, daugiausia problemų kyla dėl vadinamųjų bešeimininkių padangų. „Jei autoservisas pakeistas padangas sukrauna žmogui į mašinos bagažinę arba pats žmogus buitinėmis sąlygomis pasikeičia padangas, paprastai jos atsiduria prie konteinerių, grioviuose. Tai, be abejo, labai priklauso nuo kiekvieno žmogaus požiūrio į aplinką ir kitų darbą, – kalba Marius Kubilius. – Pasitaiko, kad ir servisai senas padangas sumeta kaip pakliuvo ir bet kur, paskui skambina, atvažiuokite, išvežkite. Nuvažiuoji, o ten padangos purve guli. Tiesa, pastaruoju metu taip besielgiančių autoservisų vis mažiau. Ir trečia probleminių padangų grupė – vadinamosios istorinės padangos. Jos kažkada sumestos į krūvą, ta krūva buldozeriu stumdyta ir perstumdyta, dėl ko sena padanga yra tapusi perdirbimui netinkama atlieka.“

„Atitarnavusios padangos pasaulyje seniai nebelaikomos atliekomis. Tai puiki žaliava naujiems gaminiams. Deja, neatsakingai jas sandėliuojant jos tampa tikra atlieka, keliančia pavojų gamtai ir žmogaus sveikatai“, – pabrėžia Danguolė Butkienė.

Share Button


liepos 3, 2020

Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, per šių metų sausio – gegužės mėnesius  Gyventojų pajamų mokesčio surinkta septyniais procentais mažiau negu planuota.  […]

birželio 25, 2020

Ketvirtadienį Seimas priėmė Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, kuriomis įtvirtintas draudimas įvežti (importuoti) į Lietuvą iš kitų valstybių komunalines ir pavojingąsias […]

birželio 16, 2020

Apibendrinus pirmąją retų paukščių – meldinių nendrinukių – apskaitą Lietuvoje paaiškėjo, kad nacionalinė populiacija, lyginant su praėjusiais metais, padidėjo bent […]

birželio 12, 2020

Atlikus pirmąją retų paukščių – meldinių nendrinukių – apskaitą Žuvinto biosferos rezervate gamtininkai netveria džiaugsmu – rasti 27 giedantys patinai […]

birželio 12, 2020

Seimas po svarstymo pritarė Atliekų tvarkymo įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama įtvirtinti draudimą įvežti (importuoti) į Lietuvą iš kitų valstybių komunalines […]

birželio 10, 2020

Vakar Seimas svarstymo stadijoje pritarė Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymui, kuriuo iš esmės keičiamos sankcijos už perteklinę taršą, teršimą, už […]

gegužės 20, 2020

Gegužės 19 d. Seimas po pateikimo pritarė Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisai, reikalaujančiai nelaikyti biodegalais, jei jie pagaminti iš alyvpalmių […]

gegužės 15, 2020

Seimas po pateikimo pritarė trim įstatymo pataisoms, nustatančioms, kad medžioklėje naudojamos leistinos ir draudžiamos priemonės būtų reglamentuojamos tik įstatymu. Taip […]

gegužės 12, 2020

Stebėdamos kol kas pasyvią aukščiausių politikų reakciją į aplinkos ministro K. Mažeikos veiksmus bei atsainią pačios ministerijos poziciją, aplinkosaugos NVO […]

gegužės 6, 2020

Kol visų dėmesys sutelktas į karantiną, vėl užsimota kirsti Punios šilą. Nepaisant to, kad balandį įsigaliojus teismo sprendimui rezervatas šiame […]

gegužės 6, 2020

Aplinkos ministerija palaiko nemokamos mobiliosios vaikščiojimo programėlės „#walk15“ kūrėjų naują iniciatyvą skatinti žmones trumpus atstumus mieste įveikti pėsčiomis ir skaičiuojant nueitus žingsnius auginti virtualius medžius. […]

balandžio 9, 2020

Šiomis dienomis Seime skubos tvarka priimami įstatymai vienaip ar kitaip keičia mūsų gyvenimą – dabartinį momentinį ir tą, kuris seks […]

balandžio 8, 2020

Pirmosiomis pavasario dienomis pasibaigusi registracija į nacionalinę „Žaliąją olimpiadą“ džiugina – šiais metais joje panoro dalyvauti kiek daugiau nei 200 […]

balandžio 8, 2020

Paaiškėjo daugiau nei dvejus metus trukusio mokslinio tyrimo rezultatai, kurio metu nustatyta, jog lietuviškos meldinės nendrinukės žiemoja toliau nei manyta […]

balandžio 7, 2020

Nė vienai iš šalių neapskundus teismo sprendimo šiandien įsigaliojo prieš mėnesį priimta Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis dėl Punios šilo […]

balandžio 6, 2020

„Visi sutinkame su nuomone, kad po pandemijos sukeltos krizės pokyčių bus tiek versle, tiek ekonomikoje, tiek ir aplinkosaugoje. Šiuo sudėtingu […]

balandžio 2, 2020

Prieš kelias dienas kalbėdamiesi su pažįstamu vieningai sutarėme, kad, kaip mūsų tėvai laiką skaičiavo iki karo ir po karo, taip […]

kovo 25, 2020

Į interneto erdvę persikeliant mokytojams ir vaikams gamtininkų sukurta nemokama jaunųjų gamtos reindžerių platforma sparčiai populiarėja. Per savaitę platformoje apsilankė […]

kovo 23, 2020

„Pasaulis Žemės dieną  pasitiko karantine, užsidaręs, sulėtėjęs, sustojęs. Deja, kaip bebūtų gaila, bet ne savo noru. Sustoti jį privertė pati […]

kovo 10, 2020

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas pritarė siūlymui keisti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą ir biodegalais nelaikyti degalų, pagamintų iš cukranendrių, palmių, alyvpalmių, […]