vasario 9, 2016
Rūta Švedienė, Kėdainių rajono savivaldybės vyr. specialistė (kalbos tvarkytoja)
Kalbiškai apie Užgavėnes ir blynus

Pateikiame savivaldybės kalbininkės Rūtos Švedienės straipsnį „Kalbiškai apie Užgavėnes ir blynus″, kuriame aptariami kalbiniai klausimai, susiję su Užgavėnių tema.

Užgavėnės − tai tarsi paskutinė atsipūtimo prieš pavasario darbymetį diena, kartu ir žiemos išlydėjimo šventė, t. y. virsminis metas, pereinant iš žiemos į pavasarį. Dabar Užgavėnės švenčiamos paskutinį antradienį prieš gavėnią, o seniau švęsdavo visą paskutinę savaitę prieš gavėnią. Septynių gavėnios susikaupimo savaičių pirmosios trys dienos anksčiau būdavo atiduodamos linksmybėms – žiemai išvaryti ir pavasariui prišaukti. Užgavėnėmis baigdavosi piršlybų ir vestuvių žiemos laikotarpis, kuris senoviškai mėsiedu buvo vadinamas. Užgavėnės, galima sakyti, tarsi atriboja pokalėdinį laikotarpį nuo priešvelykinio.

Iš didžiosios ar mažosios?

Užgavėnės, gavėnia

Užgavėnės rašytina iš didžiosios, nes tai šventės pavadinimas, o gavėnia – septynių savaičių pasninkas ir atgailos laikas nuo Užgavėnių iki Velykų – iš mažosios, nes tai laikotarpis (plg. adventas, pasninkas, ramadanas) .

Kanapinis, lašininis

Žodynininkai pataria rašyti mažąja raide: tokia rašyba teikiama ir „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“, ir „Lietuvių kalbos žodyne“. Kanapinis – Užgavėnių būtybė, įasmeninanti pasninką, nugalinti lašininį; lašininis – Užgavėnių būtybė, įasmeninanti sotumą. Vartosenoje rašyba įvairuoja. Rašyba didžiąja raide nelaikytina klaida.

Užgavėnės – blynų puota

Tradiciniai Užgavėnių valgiai yra šiupinys iš kruopų su kiaulės uodega, žirniai ir kiauliena, spurgos, kiaušinienė ir, žinoma, įvairiausi blynai. Tiesiog šią dieną žmonės stengėsi valgyti mėsiškai ir riebiai, o blynų prikepdavo daugiau, kad turėtų kuo pavaišinti svečius (persirengėlius).

Didysis „Lietuvių kalbos žodynas“ pateikia tokias žodžio blynas reikšmes:

1. Keptuvėje kepamas iš miltų ar tarkuotų bulvių valgis, sklindis, plonis, paplotis. 2. verdamas paplotėlis, skrylis.3. prk. koks nors suplotas daiktas. 4. prk. ratais einančios bangelės vandenyje. 5. prk. gaidžio ar vištos pabarzdė. 6. prk. kirtis, sudavimas delnu. 7. prk. karvės mėšlas.

Kuris valgio pavadinimas teiktinesnis: blynai ar sklindžiai?

Tiek blynas, tiek sklindis yra vartotini žodžiai, jų pagrindinės reikšmės labai panašios. Prieš tam tikrą laiką blynai buvo siūlomi keisti sklindžiais. Bet sklindžiai į plačiąją vartoseną neįėjo ir blynų neišstūmė. Kulinarai vartoja abu žodžius ir jais vadina skirtingus valgius. Vadinasi, tikrai nėra ko bijotis žodžio blynai. Kėdainių krašte paplitęs žodis blynai.

Naliesnykai – jau užmirštas žodis?

Tam tikra blynų rūšis – lietiniai. Jie daromi liejant skystą tešlą per visą keptuvę, vyniojami su mėsa, varške ar kitokiu įdaru. Pas mus labai paplitęs naliesnykų pavadinimas. Bet šis žodis lenkiškas, dabar jau traktuojamas kaip nevartotina svetimybė ir yra beveik užmirštas.

Ar vartotinas pavadinimas čirviniai blynai?

Čirvas – raudonomis širdies pavidalo akimis žymima korta. Širdies pavidalo blynai gali būti vadinami čirviniais blynais. Blynus čirviniais vadina pietų ir vakarų aukštaičiai.  Kitose tarmėse tokios formos blynai dar vadinami širdelėmis.

Linksmų Užgavėnių, skanių blynų! Tik nekepkite jų nei ant mielių, nei ant aliejaus (taip dažnai netaisyklingai sakoma), kepkite blynus su mielėmis ar mielinius, naudodami aliejų ar tiesiog aliejuje.

Share Button


gruodžio 15, 2017

Artėjant  šventėms, vis dažniau pasitaiko sakinių, susijusių su tam tikrais, ne kasdien vartojamais, žodžiais, pvz., dažnas suabejoja, ar rašyti „Kalėdų […]

lapkričio 30, 2017

Apie Kūčias ir Kalėdas Rudeniui nueinant, į mūsų gyvenimą atkeliauja rimties, apmąstymų ir susikaupimo metas – adventas. Tai tarsi stabtelėjimas, […]

liepos 4, 2017

Liepos 6-ąją švenčiame Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną. Istorikai teigia, kad Didysis Lietuvos kunigaikštis ir pirmasis Lietuvos karalius Mindaugas […]

birželio 28, 2017

Atrodytų smulkmena – ar brūkšnelis, ar brūkšnys, yra tarpeliai, nėra jų, tačiau… yra priimtos tam tikros taisyklės, nustatyti reikalavimai, tad […]

gegužės 31, 2017

Lietuvių kalbos sąjūdžio vardu – hab. dr. Kazimieras GARŠVA, „Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos“ abėcėlės skyriaus autorius, www.voruta.lt Lietuvos Respublikos Prezidentei […]

gegužės 4, 2017

Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas Nr. XIIIP–535 (2017–04–04) numato, kad nelietuviškomis raidėmis būtų galima rašyti Lietuvos Respublikos piliečių […]

balandžio 19, 2017

Atrodo, jau buvo aprimę vardyno rašybos chaotizavimo propaguotojai.  Net tarp trijų raidžių – W, Q ir X – pasiklydę entuziastai […]

balandžio 18, 2017

2017 sausio 12 d. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius atsakė į Seimo narių klausimus. Kalbėdamasapie 2010 m. Seimo […]

balandžio 14, 2017

Parašiau pirmąjį antraštės žodį, norėdama papasakoti, kokia įdomi alfabetų kūrimosi istorija iki tol, kol jie virsta uždaromis ženklų sistemomis kalbos […]

balandžio 7, 2017

Pirmaisiais gyvenimo metais vaikai intensyviai klausosi – taip jie pradeda suvokti ir įsisavinti aplinkoje girdimos gimtosios kalbos ypatybes, kiek vėliau […]