Kanda individas – ne veislė

Žemės ūkio ministerija siekia naujai reglamentuoti kovinių ir pavojingų šunų bei jų mišrūnų laikymo taisykles – bus naikinamos įstatymo nuostatos dėl kovinių šunų ir jų mišrūnų sąvokų, jų įvežimo, įsigijimo, veisimo, dresavimo, prekybos jais, taip pat neteisėto laikymo.

Šią savaitę ministerijoje įvykusio pasitarimo dalyviai – žemės ūkio viceministras Darius Remeika, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Lietuvos kinologų draugijos, Gyvūnų teisių apsaugos organizacijos, Teisingumo ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Vilniaus miesto savivaldybės atstovai – vienbalsiai sutarė, kad kovinių ir pavojingų šunų veislių sąrašai, patvirtinti VMVT, bei kai kurios  įstatymo nuostatos – neveiksmingos, todėl ŽŪM ketina panaikinti „juodąjį“ šunų veislių sąrašą bei jame esančių šunų veislių veisimo, prekybos bei laikymo reikalavimus.

Žemės ūkio viceministras Darius Remeika pastebi, kad įvykiai įrodo, jog žmonėms pavojingi ne konkrečių veislių šunys ar jų mišrūnai, bet augintiniai, kurie netinkamai auginami ir prižiūrimi, į kurių veislės ypatumus, poreikius šeimininkai neatsižvelgia. Pasak jo, visuomenė būtų kur kas saugesnė, jei būtų įvestas privalomas visuotinis šunų ženklinimas ir registracija, taip pat akcentavo visuomenės švietimo poreikį.

„Kuo daugiau žmogus žinos apie šunų elgseną, fiziologinius poreikius, auklėjimą, veislių ypatumus, prieš įsigydamas augintinį, tuo saugesni būsime mes visi. Dresūra, šuns socializacija – tai turėtų būti įprasta kiekvienam šeimininkui, turinčiam šunį, nesvarbu, kokia jo veislė. Neatsakingas, nežinantis elgesio su gyvūnais abėcėlės, veislės ypatumų ir poreikių šeimininkas gali sugadinti bet kokios veislės šunį, ir iš mielo kambarinio šunelio gali išaugti agresyvus augintinis. Tad žmogus turi suvokti savo atsakomybę, tuomet mes visi būsime saugesni“, – mano viceministras.

Lietuva yra viena iš nedaugelio šalių, turinčių kovinių ir pavojingų šunų sąrašus, kurie, kaip parodė patirtis, niekaip neapsaugo visuomenės.

2013 m. uždraudus daugiabučiuose laikyti kovinius bei pavojingus šunis ir jų mišrūnus, išskyrus atvejus, kai šeimininkai turi savivaldybių administracijos išduotus leidimus, padaugėjo žmonių skundų dėl tokių šunų laikymo butuose. Susiklostė paradoksali situacija – kaip patikrinti, ar šuo yra mišrūnas, t. y. vienas jo tėvų yra kovinis ar pavojinga laikomos veislės, jei šuo neturi jokių dokumentų? Kaip įrodyti, kad šuo yra priskiriamas koviniams, jei neturi dokumentų? Žmonės, net ir turėdami grynaveislius kovinius ar pavojingus šunis, gali išvengti prievolės turėti savivaldybės administracijos leidimą, tiesiog nuslėpdami, kad šuo turi dokumentus.

VMVT, Lietuvos kinologų draugija ir dauguma savivaldybių pasisako už šio sąrašo naikinimą, nes teisinės nuostatos tiesiog neveikia, kontroliuoti neįmanoma, o leidimų išdavimą žmonės tiesiog apeina, pamatę, kokia biurokratija jų laukia.

Ne paslaptis, kad dažniausiai žmonės nukenčia ne nuo šių pavojingomis laikomų veislių šunų, tad svaraus atsakymo, kam reikalingas toks sąrašas, tiesiog nėra.

Žemės ūkio viceministras D. Remeika pastebi, kad per kelis dešimtmečius visuomenės nuomonė apie gyvūną kaip augintinį ženkliai pasikeitė ir artėja prie Vakaruose įprasto šuns – draugo, kompaniono, o ne sargybinio, modelio. Didėja ir visuomenės tolerancija gyvūnams.

„Joks pavojingų ar kovinių šunų sąrašas nepadės, jei gyvūnas nuo mažens nebus socializuojamas bei dresuojamas. Įvykiai įrodo, kad netinkamose rankose ir į jokius sąrašus neįtraukti šunys tampa agresyvūs. Svarbiausias yra pats šeimininkas – tai, kaip atsakingai jis augins gyvūną, suvoks savo, kaip šeimininko atsakomybę,  kiek pastangų ir laiko skirs augintinio socializacijai ir dresūrai, o ne popierinis „juodasis“ šunų veislių sąrašas, niekaip nesprendžiantis problemų“, – teigia žemės ūkio viceministras.

Atkreipiame dėmesį, kad rengiami įstatymo pakeitimai nesusiję su šunų vedžiojimo ar saugumo reikalavimais.