29 gruodžio, 2017

Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios varpas beveik 300 metų vyresnis už pačią bažnyčią

Į Kalėdų Mišias Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje skubantys kauniečiai vargu ar susimąstė, kokie gi varpai kviečia juos melstis. O sužinojęs jų istorijas dažnas nustebtų, nes vienas iš varpų – keliais šimtmečiais senesnis už pačią bažnyčią, o kitas – nulietas iš patrankų metalo. Atkreipti dėmesį į tokius vertingiausius Lietuvos varpus kviečia projektas „Gloria Lietuvai“, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui.

Sobore skambėjo didžiausi Lietuvoje varpai

Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia buvo viena pirmųjų, kurią aplankė projekto „Gloria Lietuvai“ kūrybinė komanda, įrašinėjanti vertingiausių Lietuvos varpų skambėjimą ir filmuojanti mūsų šalies vaizdus, matomus iš varpinių. Užkopus į šios bažnyčios varpinę prieš akis atsivėrė Laisvės alėja, į kitą pusę, tarsi ranka pasiekiama – naujoji Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčia. Tačiau ne mažiau įdomu buvo tai, ką komanda rado bažnyčios viduje, o ypač – jos varpai.

Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia buvo pastatyta 1891–1895 m. kaip karinis stačiatikių Šv. Petro ir Povilo soboras – centrinė visos Kauno tvirtovės šventovė. Specifinę išvaizdą jai teikia masyvus kupolas, iškeltas pastato centre, bei aplink jį išdėstyti keturi nedideli bokšteliai su kupoliniais stogais. Tai Lietuvoje bene vienintelis keturių varpinių ansamblis iki 1915 m. talpinęs Kauno Karo muziejaus kariljono pirmtaką – 12 suderintų varpų ansamblį.

„Varpai buvo didžiuliai, bendras jų svoris siekė beveik 1000 pūdų (16 tonų). Jie buvo ir labai garsūs, jų gaudesys girdėjosi toliau nei už dešimties kilometrų ir pasiekdavo visus, net labiausiai nutolusius Kauno tvirtovės fortus, todėl galima spėti, kad soboro varpai reikalui esant turėjo ir karinę komunikacinę paskirtį. Vladimiras Orlovas, Kauno tvirtovės VII forto muziejaus direktorius, neseniai viename iš Rusijos archyvų rado informaciją, kad didysis Kauno soboro varpas svėrė 617 pūdus (10 106 kg), antrasis 117 pūdų (1 916 kg) ir trečiasis 67 pūdus (1 097 kg), o kiti varpai buvo mažesni“,– pasakoja dailės istorikas dr. Gintautas Žalėnas.

Dėl savo dydžio varpai buvo įkelti dar nebaigus soboro statybos darbų, 1893 m. liepos mėnesį.  Jie nuliedinti Maskvoje, kur tuo metu veikė dvi garsios varpų liejyklos: Nikalojaus Finliandskio ir Andrejaus Samgino. Abi jos liedino didelius varpus, deja, kuri iš jų nuliejo kaunietiškuosius, nežinoma. 

„Kaip bebūtų, Kauno soboro didysis varpas buvo pats didžiausias kada nors dabartinės Lietuvos Respublikos ribose egzistavęs varpas. Greičiausiai didesnis net ir už Žygimanto Senojo Vilniaus katedrai dovanotą varpą Žygimantą, sunaikintą 1655 m., kai rusų kariuomenė užėmė Vilnių“,– atskleidė lietuviškų varpų paslaptis dr. G. Žalėnas.

Deja, Kaunas Pirmojo pasaulinio karo metais neteko savo senųjų varpų – vokiečiams puolant jie buvo išvežti į Rusijos gilumą ir atgal nesugrįžo.

Karius melstis kvietė iš patrankos nulietas varpas

1915 m. Kauną užėmusi vokiečių kariuomenė čia jau neberado didžiųjų varpų, bet ką dar paimti, rado – nuplėšė ir išsivežė varinius paauksuotus soboro stogus.

1919 m. buvęs soboras tapo katalikų bažnyčia ir perduota Kauno karinei įgulai, pervadinta Šv. arkangelo Mykolo vardu. Grąžinant į Rusiją išvežtus varpus, bažnyčiai pavyko kelis jų gauti.

„Vienas jų itin tiko bažnyčiai, kurioje meldžiasi kariai, nes buvo nulietas iš… patrankų, – pasak dr. G. Žalėno, daug dažniau nutikdavo atvirkščiai – varpai virsdavo patrankomis. – Kaip nurodo, ant varpo esantis įrašas, Vilniaus karinės apygardos vyriausiasis vadas V. Trockis dovanojo nebenaudojamų patrankų metalą, iš kurio Semeliškių cerkvei (dabar Elektrėnų savivaldybė) buvo nulietas 54 pūdų ir 36 svarų varpas (900 kg), bet pateko jis į Kauną. Varpas buvo nulietas 1896 m. Maskvoje, garsiojoje N. Finliandskio gamykloje.“

Deja, nuo pernelyg intesyvaus skambinimo varpas įskilo ir tolesniam naudojimui nebėra tinkamas. Varpas, kaip ir dauguma rusiškų varpų, itin gausiai išpuoštas įvairiais ornamentais, ilgais įrašais, profiliais bei keturiais meniškais medalionais – Kristaus Visagalio, Švč. Mergelės Marijos, Šv. Mikalojaus – tai rodo aukštą meistriškumo lygį.

Šalimais varpinėje kabo dar didesnis, gal apie pusantros tonos sveriantis varpas. Jis taip pat susigrąžintas iš Rusijos, tačiau jo pirminė paskirties vieta nėra žinoma. Šis varpas, vienas iš nedaugelio Lietuvoje esančių, tačiau visai Europai svarbių kultūros objektų, buvo nulietas Gdanske 1618 m. garsaus to laiko meistro Gerhardo Benningko. Varpas gausiai išpuoštas įvairiais ornamentais bei figūrinais atvaizdais.

Tarpukariu Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje būta dar ir trečiojo varpo, tačiau jo nepavyksta rasti. Gali būti, kad jis buvo vokiečių rekvizuotas Antrojo pasaulinio karo metais.

Varpai – istorijos ir dabarties jungtis

Tokios varpų istorijos visuomenei nėra žinomos. Tiesą sakant, varpai iš tiesų yra gerokai primiršti – daugelis įpratę juos girdėti, bet patys jie lieka nematomi, nežinomi.

„Projektu „Gloria Lietuvai“ kviesime įsiklausyti į Lietuvos varpų skambesį, pažvelgti į Lietuvą pro varpinės langą. Nes varpų skambėjimas – tarsi gyva istorijos tąsa, kviečianti susitelkti bei ateities kartoms perduoti jos prasmę. Šiandien mes turime galimybę skambinti rytojui“, –  komentuoja projekto prasmę jo sumanytojas Dalius Abaris.

Projekto kūrybinė komanda važinėja po Lietuvos miestus ir kaimelius įrašinėdama ir filmuodama svarbiausius krašto varpus. Bus įamžintas simbolinis skaičius – šimtas vertingiausių Lietuvos varpų. Visų jų skambesys ir istorijos susilies į vieną Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirtą kūrinį. Jo  premjera – 2018-ųjų vasario 16-ąją.

Projektą globoja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Projekto „Gloria Lietuvai“ idėjos autorius – Dalius Abaris, bendraautoriai: Kipras Mašanauskas, Romas Lileikis, Edita Mildažytė. Projekto konsultantai: istorikai Gintautas Žalėnas, Liudas Jovaiša, Aurimas Švedas.

Projekto naujienos – Facebook profilyje „Gloria Lietuvai“.


29 kovo, 2024

Didieji prekybos tinklai skelbia Velykų sekmadienį durų neatversiantys – sutrumpintu laiku dirbs tik dalis budinčių bei autonominės parduotuvės. Tačiau Vilniaus, […]

28 kovo, 2024

Lietuvos regionai skiriasi ekonomine padėtimi, tarmėmis, vairavimo įpročiais ir t. t., tačiau juos – bent didžiuosiuose šalies miestuose ‒ aiškiai […]

27 kovo, 2024

Kauno jėzuitų gimnazijos robotikos komanda „LitBot“, pademonstravusi vertybinį požiūrį Italijoje vykusiame „FIRST Tech Challenge“ Europos čempionate ir atsisakiusi varžytis su […]

27 kovo, 2024

Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazijos bendruomenė turi išskirtines sąlygas – renovuotą mokyklą, daugiafunkcį stadioną, naują laisvalaikio salę, jaukų sodą, biblioteką, vieną […]

27 kovo, 2024

Tarptautinės teatro dienos išvakarėse Kauno miesto savivaldybė tradiciškai surengė iškilmingą profesionalių kūrėjų, aktorių ir režisierių apdovanojimų ceremoniją. Kauno kultūros centre […]

25 kovo, 2024

Pirmadienį po sunkios ligos mirė buvusi Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė, operetės primadona Danutė Dirginčiūtė Tamulienė, savo „Facebook“ paskyroje pranešė […]

25 kovo, 2024

Galima pasidžiaugti tuo, jog Lietuvoje visuomenė, atliekų tvarkymo požiūriu, yra labai atsakinga. Žiniasklaidoje dažnai pasirodo straipsniai, kad tarp ES narių […]

Visvaldas Matijošaitis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
22 kovo, 2024

Kauno miesto savivaldybės tarybos opozicijoje esanti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija pradeda rinkti tarybos narių parašus Kauno miesto mero […]

Charkivui Kaunas perdavė 20 miesto autobusų
21 kovo, 2024

Nuo karo Ukrainoje pradžios paramą miestams partneriams teikiantis Kaunas ėmėsi dar vienos iniciatyvos. Okupantų nusiaubtam antram pagal dydį šalies miestui […]

20 kovo, 2024

Turto bankas, pasitelkdamas modulinės renovacijos būdą, pirmą kartą planuoja atnaujinti du pastatus Kauno rajone ir Šilutėje. Pasak Turto banko, ne […]

19 kovo, 2024

Šešių Lietuvos žiedinių savivaldybių vadovai nepritaria Sveikatos apsaugos ministerijos rengiamai pertvarkai, pagal kurią nuo šių metų liepos 1 dienos savivaldybės […]

18 kovo, 2024

Atėjus pavasariui vairuotojų gyvenimą kartina duobės mūsų šalies gatvėse ir keliuose. Pataikius į duobę kartais pakanka pakeisti padangą, tačiau dažnai […]

17 kovo, 2024

Vienas didžiausių kyšių Lietuvoje – buvusiam Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui Viliui Šiliauskui sumokėti 260 tūkstančių eurų – konfiskuotas ir […]

16 kovo, 2024

Šeštadienį apie 100 protestuotojų dalyvavo Kaune surengtose eitynėse „Laisvė Palestinai“. Šia simboline eisena siekta pasmerkti Izraelio vykdomus veiksmus Gazos ruože. […]

R. Dačkaus nuotr.
15 kovo, 2024

Prezidentas Gitanas Nausėda sutinka, kad iš Rusijos rinkos nesitraukiant „Vičiūnams“, vienas jų savininkų – Kauno meras Visvaldas Matijošaitis – yra […]

Valdo Knyzelio nuotr.
15 kovo, 2024

Kovo 14 dieną Kauno technologijų mokymo centro Socialinių paslaugų skyriaus stadione įvyko integracinis futbolo turnyras  8 prieš 8 “KAFF taurė […]

15 kovo, 2024

Raseinių, Vilkaviškio rajonų bei Pagėgių ir Kauno miesto savivaldybėse rasta sprogmenų, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD). Anot PAGD, […]

14 kovo, 2024

Kaune tęsiant „SBA Urban“ vystomo naujos koncepcijos prekybos ir verslo miesto „Urban HUB“ pirmojo etapo statybos darbus, pradedamas antrasis etapas. […]

13 kovo, 2024

Antradienį Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdyje nuspręsta pripažinti sprendimą dėl mėnesinio mokesčio privačiose ikimokyklinio ugdymo įstaigose kompensavimo netekusiu galios, rašo […]

12 kovo, 2024

Kauno miesto savivaldybės įsteigtos Kultūros premijos šiemet atiteks penkiems kūrėjams – Kauno valstybinio muzikinio teatro solistui Martynui Beinariui, poetui Edmundui […]