16 birželio, 2017
Birštono savivaldybės ir Birštono viešosios bibliotekos informacija

Kazio Bradūno kūrybos vakaras – svaiginantis ir dieviškai paprastas

Organizuojant projektą „Po žvaigždėtu vasaros dangum. Literatūriniai vakarai Birštone 2017 m.“, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir remia Birštono savivaldybė, birželio 14 d. vyko Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, poeto Kazio Bradūno kūrybos vakaras, kuriame dalyvavo aktoriai Virginija Kochanskytė, Petras Venslovas, rašytojo dukra Elena Bradūnaitė-Aglinskienė bei svajingą kanklių muziką dovanojusi kanklininkė Asta Jonkutė-Bogdanienė.

Gausiai susirinkę birštoniečiai ir kurorto svečiai dar kartą tylos minute pagerbė partizanus, tremtinius, visus, kritusius laisvės kovose. Gedulo ir vilties dieną praeitis stojo dabartin. Visi kovoję ir išėję, visi kentėję, ištremti sugrįžo pasiimti tai, kas jiems priklauso: lietuviško žodžio skambesį, tautos pagarbą, žvilgsnį į savo Žemės, savo gimtinės tolius. Dar kartą. Jie gyvi, o mes lietuviai. Kol prisimenam.

Aktoriai Virginija Kochanskytė ir Petras Venslovas neatsitiktinai priminė birštoniečių Povilo Buzo, Julijos ir Albino Grigonių bei Stasės Belickienės indėlį spausdinant ir platinant į laisvę kvietusius ir sovietinės valdžios draustus leidinius. Vienas jų – „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“, šiemet mininti leidimo 45-metį. Jos ištraukas poetas Kazys Bradūnas intertekstualiai panaudojo Čikagoje išleistame poezijos rinkinyje „Užeigoje prie Vilniaus vieškelio“. Visas vakaras, kaip ir paties poeto eilės bei jo gyvenimas, buvo persmelktas tėvynės meilės, pagarbos gimtajai žemei, kalbai, žmogui.

Apie tai vaizdžiai ir nuoširdžiai pasakojo poeto dukra Elena Bradūnaitė-Aglinskienė. Tėveliai puikiai supratę savo kalbos ir identiteto išsaugojimo reikšmę, draudė namuose kalbėti angliškai, vaikai grįžę namo turėjo viską, ką išmokę mokykloje, perpasakoti lietuviškai. Gedulo ir vilties dieną eidavo į gatves su plakatais, pasakodavo amerikiečiams, kas vyksta už geležinės uždangos, dainuodavo partizaniškas dainas. Aktyviai sekė įvykius Lietuvoje ir paraleliai kartodavo šventes Amerikoje. Išgirdę, kad Lietuvoje rengiamas Poezijos pavasaris, tuoj organizuodavo ir Amerikoje. Be jokio finansavimo, vien savo išgalėmis leido lietuviškos poezijos rinktines, laikraščius. Nesitikėję, kad Lietuva išsilaisvins iš okupantų, nuolat vaikams kartojo: „Tai jau bus jūsų laimės valanda“. Laimei, klydo. Sulaukę laisvės, išpardavė ir išdalino savo turtą JAV ir pasiėmę keletą paveikslų, knygų, parskrido į Lietuvą. Gyveno kukliai, bet labai džiaugėsi grįžę.

Nors Elena Bradūnaitė-Aglinskienė kartu su šeima pasirinko gyvenimą JAV, tačiau iš didžiulės meilės tėveliams, jų išugdyto patriotiškumo, kiek įmanydama stengiasi dalyvauti minėjimuose, pasakoti apie vaikystę, tėvelių viziją, atliktą misiją prieš Tėvynę ir dalintis žmogiška tėvelių patirta meile ir laime būti kartu. Jos šeimos iniciatyva išleistos knygos „Kazys Bradūnas. Archyvai“, kurioje panaudoti ir Kazio Bradūno laiškų ištraukos. Eilėraščių rinktinė „Liepė man būti“ – ponios Elenos susapnuota. Kazys Bradūnas rašęs ir religinių eilėraščių, todėl, kai rašytojo dukra susapnavo, kad giesmyne vietoj giesmių surašytos eilės – suprato, kad laikas ir šias eiles aprengti knyga. Knygą surinko ir įžanginį žodį parašė kunigas Julius Sasnauskas, kur jis sako: „Dievas Bradūnui nedingsta niekur, jei tik įmanoma sudėlioti lietuvišką žodį ir susisiekti su gimtine“. Gražiausiai šis gimtinės ir Dievo santykis atsiskleidžia „Vakaro maldoj“:

Kai vakaro maldoj prašau kasdienės duonos.
Užlieja sielą man javų laukai.
Rodos, einu einu alsuojančiais dirvonais,
Po kojų sklaidosi pavasario rūkai.
Atleiski, Viešpatie, kad šitą pilką taką,
Kad žemę taip svaiginančiai myliu,
Ir kad širdis Tau šitiek tepasakius,
Pavirto vėl arimų grumsteliu.

Dėkodamas už nuostabų vakarą, Birštono mero pavaduotojas Vytas Kederys žavėjosi rašytojo šeimos stiprybe, tvirtumu, nepaprasta meile savo kraštui, žemei. Birštono viešosios bibliotekos direktorė džiaugėsi, kad didžių žmonių darbai gyvi mūsų širdyse – tai įrodė didelis žiūrovų būrys, kurie plojo atsistoję.


28 kovo, 2024

Slovakijos sostinėje Bratislavoje trečiadienį baigėsi tarptautinis chorinės muzikos konkursas „Bratislava Spring Music Festival“. Istorinėje Primatų rūmų Veidrodžių salėje Vilniaus mišrus […]

28 kovo, 2024

Tarptautinę teatro dieną Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijos teatras IKI surengė spalvingą, nuotaikingą šventę – uždarą nominacijų vakarą ,,Ne/būti savimi“. Kaip […]

28 kovo, 2024

Jau septintus metus iš eilės Lietuvos visuomenei, atskiroms bendruomenėms svarbūs tradicinės kultūros reiškiniai įtraukiami į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių […]

27 kovo, 2024

Kovo 27 d. Gedimino kalno papėdėje atidarytas Pilininko namas. Tai naujausias Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys, kuriame atveriama Lietuvos istoriją šiuolaikiškai […]

27 kovo, 2024

Kovo 26 d. Lietuvos Respublikos Seime pristatyta paroda ,,Nuo amato iki meno“, kurioje savo vilnos vėlimo, drožybos, kalvystės ir žvejybos […]

27 kovo, 2024

Tarptautinės teatro dienos išvakarėse Kauno miesto savivaldybė tradiciškai surengė iškilmingą profesionalių kūrėjų, aktorių ir režisierių apdovanojimų ceremoniją. Kauno kultūros centre […]

27 kovo, 2024

2024 m. kovo 26 d. Šiaulių kultūros centro Oranžinėje salėje vyko Lietuvos moksleivių folklorinių šokių varžytuvių „Patrepsynė“ Šiaulių miesto ir […]

27 kovo, 2024

Žodis „negalia“ gali kelti labai įvairias asociacijas. Dažnai jos – nemalonios, tad nieko nuostabaus, kad šį nepatinkantį jausmą galbūt norisi […]

25 kovo, 2024

Pirmadienį po sunkios ligos mirė buvusi Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė, operetės primadona Danutė Dirginčiūtė Tamulienė, savo „Facebook“ paskyroje pranešė […]

25 kovo, 2024

Savaitgalį Kupiškio kultūros centre vykusioje didžiausioje Lietuvos mėgėjų teatrų šventėje „Tegyvuoja teatras“ pagerbti geriausi teatrų režisieriai, dramaturgai, scenografai ir aktoriai, […]

25 kovo, 2024

Prieš kelis mėnesius Trakai praturtėjo nauja kultūros erdve – buvusioje senojoje klebonijoje duris atvėrė meno galerija „Fojė“. Pasak tvarkybos darbus […]

23 kovo, 2024

2024 m. kovo 23-osios popietę Šiaulių kultūros centro Kamerinė salė alsavo pavasariu – čia nuvilnijo penkioliktąjį kartą organizuojama vokalinių ansamblių […]

22 kovo, 2024

Kovo 22-ąją amžinojo poilsio Kalvarijos Senosiose kapinėse atgulė kalvarijietis Gintaras Zdebskis. G. Zdebskis – ilgametis radijo stoties „Lietus” vadovas, mokytojas, […]

20 kovo, 2024

2024 m. kovo 18 d. Panevėžio kultūros centre vyko iškilminga Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalių „Tarnaukite Lietuvai“ įteikimo ceremonija. LR Seimo […]

19 kovo, 2024

Akademinės bendruomenės kritikos dėl poetės Salomėjos Nėries biografijos ir kūrybos vertinimo sulaukusios desovietizacijos komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas pripažįsta, kad komisijos […]

19 kovo, 2024

2024-ųjų metų pradžioje išleistas ypatingas leidinys – skaitomiausia pasaulio literatūros klasikos knyga, užkariavusi milijonus širdžių visame pasaulyje, pagal pardavimus populiarumu […]

19 kovo, 2024

Kovo 16-ąją, Knygnešio dieną, Biržų pilyje įvyko konferencija, skirta žymaus visuomenės veikėjo, publicisto, leidėjo Antano Macijausko 150-osioms gimimo (g. 1874 […]

18 kovo, 2024

Šiandien Panevėžio kultūros centre vyko iškilminga Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureatų apdovanojimo ceremonija. Renginio metu pagerbta 16-a šalies […]

14 kovo, 2024

Po šešiolika metų trukusios rekonstrukcijos šią savaitę duris atveria naujos Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus pastatų patalpos. Jose muziejinės […]

13 kovo, 2024

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda tęsia darbo vizitą Paryžiuje. Antradienio vakarą šalies vadovas kartu su Prancūzijos Prezidentu Emmanueliu Macronu bei […]