14 spalio, 2019
Andrius Navickas

Keista asmens duomenų šventovė

Banali tiesa, kad gyvename informacinėje visuomenėje, kur būtent informacija yra tapusi brangiausiu resursu.  Nieko keisto, kad iškyla asmeninės informacijos gynimo klausimas.  Jei pripažįstame, kad privati nuosavybė yra neliečiama, tai svarbu apsibrėžti, kas šiandien sudaro tą nuosavybę. Juk ji tikrai nebūtinai materiali.

Dar vienas svarbus dalykas – mes gyvename vartotojiškoje visuomenėje, kur kiekvienas pilietis yra paverčiamas vartotoju ir yra gundomas nesiliaujančiu prekių ir paslaugų srautu. Kadangi šiandien konkurencija už kiekvieno vartotojo dėmesį yra pasiekusi apogėjų, tai asmeniniai duomenys apie mus, mūsų elgesį yra tapę itin svarbiu konkurenciniu privalumu.

Visa tai paskatino parengti labai svarbų dokumentą – Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą, kuris visiems ES valstybėms numatė bendras asmens duomenų tvarkymo taisykles. Jis buvo rengiamas gana ilgai ir atsakingai, Lietuvoje įsigaliojo nuo praėjusių metų gegužės. Ypač griežtai imtasi saugoti duomenys, atskleidžiantys rasinę ar etninę kilmę, politinę pažiūras, religinius ar filosofinius įsitikinimus, narystę profesinėse sąjungose, genetiniai, biometriniai duomenys, sveikatos duomenys, informacija apie asmens lytinį gyvenimą ir lytinę orientaciją.

Reglamentu siekiama užkirsti kelią tam, jog šių dienų valstybės virstų orvelišku Didžiuoju broliu, kuris seka ir kontroliuoja kiekvieną piliečio žingsnį. Tačiau nepamirškime kelių svarbių „smulkmenų“. Pirma, XX a. išryškėjusi įtampa tarp laisvės ir saugumo tik didėja. Ypač po to, kai į tarptautinę politiką sugrįžo teroro aktų taktika. Idant galėtume vykdyti veiksmingą teroro aktų prevencijos politiką, reikia įdėmiai stebėti situaciją ir surinkti labai daug asmeninės informacijos. Taip pat tai svarbu, kalbant apie „pinigų plovimo“ ar politinės korupcijos prevenciją.

Kiek netikėtai, vienu iš svarbiausių asmeninės informacijos kaupimo subjektų. Spėju, kad atkreipėte dėmesį, kad dar niekada nereikėjo, sudarant sutartį su banku, teikti tiek daug asmeninės informacijos. Tai esą normalu ir sveikintina, nes bankai prisiėmė labai sudėtingą misiją rūpintis visos valstybės finansiniu saugumu.

Esminis klausimas – ar Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas iš tiesų užtikrina mums bent nedidelę asmeninę erdvę, kuri priklauso tik mums? Nebent mes atsisakytume didžiosios dalies įprastų socialinių praktikų: mobiliojo telefono turėjimas, naudojimasis internetu, atsiskaitymas mokėjimo kortelėmis ir t.t.

Panašiausia į tai, kad BDAR paprasčiausiai įsiveržia į organizacijų, nedidelių institucijų vidaus reikalus. Daugybė konsultantų siūlo savo paslaugas, kaip tvarkytis duomenis, priėmus BDAR, o nemaža dalis nevyriausybininkų tvirtina, kad vis sunkiau vykdyti pagalbos žmonėms misiją. Norėjome, kaip geriau, o pavyko, kaip visada?

Tikiu, kad visa tai išsprendžiama, jei tik turėsime valios ir išminties spręsti, nepamiršdami, kad BDAR atsirado, idant apgintų žmones nuo korporacijų kišimusi į kasdienį gyvenimą, o ne suteiktų korporacijoms monopolines teises į informaciją. Iš teisų , turime mokytis saugoti savo duomenis, būtina kontroliuoti, kad iš mūsų nebūtų reikalaujama duomenų daugiau, negu iš tiesų reikia. Tačiau nepamirškime, kad bankai, korporacijos gali būti net pavojingesniu Didžiuoju broliu nei politinis elitas.

Prieš kurį laiką pasirodė informacija, kad keli kolegos, Seimo nariai siūlo riboti informaciją apie asmenis, kandidatuojančius rinkimuose. Ir vėl apeliuojama į BDAR. Maža to, jog Reglamentas sujaukė įprastą vidinę komunikaciją politinėse partijose, „paslėpė“ potencialius rinkėjus nuo politikų, dabar gi  judama ta kryptimi, kad mes, rinkdami savo atstovą į Seimą, negalėsime turėti apie jį/ją  praktiškai jokios reikšmingos asmeninės informacijos. Tokiu atveju derėtų atsisakyti rinkimų ir grįžti prie Antikinės demokratijos ištakų ir burtų traukimo. Ką ir nuo ko norime apsaugoti?

Panašu, jog ir vėl atsidūrėme eilinėje kryžkelėje tarp „menamai saugaus vartotojo“ ir „laisvo piliečio“ kelių. Anonimų visuomenė visai nėra demokratijos triumfas, bet veikiau absoliutus pralaimėjimas. Anonimiškumas neišvengiamai veda prie totalitarizmo, nesvarbu, po kokiu grimu jį bandytume slėpti.

 

Užsk. Nr. AN-026


29 kovo, 2024

Jau nuo 2025 m. vidurio Kauno oro uostas galės priimti apie 2 mln. keleivių per metus, praneša Lietuvos oro uostai […]

29 kovo, 2024

Penktadienį minint Lietuvos narystės NATO dvidešimtmetį, Daukanto aikštėje vyko iškilminga minėjimo ceremonija. Joje kalbą sakęs prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad […]

28 kovo, 2024

Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės […]

28 kovo, 2024

Daliai gyventojų negavus perspėjimo pranešimų apie gaisrą Vilniuje, Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė mato poreikį peržiūrėti techninį pranešimo siuntimo įgyvendinimą, […]

27 kovo, 2024

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį su komanda dirbo Širvintų rajone. Šalies vadovas susitiko su Širvintų rajono savivaldybės mere Živile […]

27 kovo, 2024

Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazijos bendruomenė turi išskirtines sąlygas – renovuotą mokyklą, daugiafunkcį stadioną, naują laisvalaikio salę, jaukų sodą, biblioteką, vieną […]

27 kovo, 2024

Antradienį Darbo partijos būstinėje lankėsi teisėsaugos pareigūnai ir atliko tam tikrus procesinius veiksmus, išsinešė šūsnį dokumentų, skelbia naujienų portalas „15min“. […]

26 kovo, 2024

Suomijos saugumo ir žvalgybos tarnyba (Supo) antradienį paskelbė metinį grėsmių vertinimą ir jame teigiama, kad Rusijos žvalgybos veikla tebėra didžiausia […]

26 kovo, 2024

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo Akmenės rajono savivaldybėje. Apie tai savo „Facebook“ paskyroje pranešė „Skaidrinam“ […]

26 kovo, 2024

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba kritikavo partnerius Vakaruose, delsiančius perduoti Ukrainai jai reikalingų ginklų, ypač Vokietiją, atsisakančią tiekti ilgojo […]

Rasa Budbergytė. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.
26 kovo, 2024

Seimo socialdemokratai nepritars antradienį parlamente planuojamam įstatymo pateikimui dėl Lietuvos komunistų partijos vertinimo, sako frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė. Pasak Lietuvos […]

25 kovo, 2024

Pirmadienio vakarą Lietuvos trispalvėmis ir Baltarusijos istorinėmis vėliavomis nešini baltarusių diasporos atstovai bei jų rėmėjai sostinės Lukiškių aikštėje susirinko minėti […]

Laurynas Kasčiūnas. ELTA / Marius Morkevičius
25 kovo, 2024

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį paskyrė Lauryną Kasčiūną krašto apsaugos ministru. Prezidentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 7 […]

Paulė Kuzmickienė, ELTA nuotr.
24 kovo, 2024

Siūlymas pertvarkyti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC) sulaukė pasipriešinimo. Konservatorės Paulės Kuzmickienės Seimui pateiktam projektui nepritaria ne […]

24 kovo, 2024

Seimo apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę – siūloma skirti ilgametei Seimo narei, buvusiai Seimo pirmininkei Irenai Degutienei ir demokratijos gynėjai, […]

24 kovo, 2024

Ukmergės rajono savivaldybė, vykdydama Europos Sąjungos (ES) Žaliojo kurso reikalavimus, kreipėsi į Centrinę projektų valdymo agentūrą (CPVA) su finansinės paramos […]

23 kovo, 2024

Grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas sako, kad įvesta griežtesnė grūdų iš Rusijos kontrolė yra geras žingsnis, tačiau visiškai neužkirsiantis […]

23 kovo, 2024

Lenkų sąjunga šeštadienį pradėjo eitynes ir mitingą dėl padėties tautinių mažumų mokyklose Lietuvoje. Keli šimtai dalyvių, daugiausiai moksleiviai iš lenkiškų […]

23 kovo, 2024

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas, politologas Nerijus Maliukevičius sako, kad Kremlius teroro aktą Maskvos […]

22 kovo, 2024

Vilniuje viešintis buvęs NATO karinių pajėgų vadas Philipas Breedlove‘as sutinka su buvusio JAV sausumos pajėgų vado Europoje Beno Hodgeso įspėjimais, […]