Kelmėje paminėtos Stasio Šilingo 130-osios gimimo metinės
Lapkričio 13 d. kelmiškiai buvo pakviesti į popietę Žemaitės viešojoje bibliotekoje „Krištolinės sąžinės valstybininkas“, skirtą iškilaus Lietuvos valstybės kūrėjo, Valstybės Tarybos pirmininko, Teisingumo ministro, I ir II Seimo nario, teisininko, visuomenininko, Lietuvos šaulių sąjungos Centro valdybos pirmininko, lietuviškos spaudos leidėjo Stasio Šilingo 130-osioms gimimo metinėms paminėti.
Paminėjimo renginyje pranešimą apie savivaldos formavimąsi Kelmės krašte skaitė Kelmės krašto muziejaus darbuotojas Rimantas Serva. Kai kuriuos S. Šilingo gyvenimo ir veiklos faktus apžvelgė Tytuvėnų šaulių 5-osios kuopos vadas, istorijos mokytojas Robertas Mosėjus. Savo mintimis apie senelį pasidalino į Lietuvą iš Italijos atvykęs ir Kelmėje pirmą kartą apsilankęs S. Šilingo anūkas, Vatikano radijo redaktorius Saulius Augustinas Kubilius, kultūros istorikas, knygelių ir straipsnių apie S. Šilingą autorius, asmeniškai pažinojęs dvi S. Šilingo dukteris – Albinas Vaičiūnas, taip pat paminėjimo renginių ciklą inicijavusios Vilniaus zanavykų bendrijos pirmininkas Kęstutis Vaičiūnas bei turėjęs galimybę pabendrauti su S. Šilingu Kelmėje paskutiniaisiais jo gyvenimo metais žurnalistas Bronislavas Klimašauskas. Žodį tarė Kelmės rajono savivaldybės mero pavaduotojas Izidorius Šimkus.
Su Kelme ir jos apylinkėmis S. Šilingą sieja ne tik graži draugystė su studijų draugo, lietuviškosios filosofijos pradininko, augusio Lendrėse, Kražiuose, Verpenoje, Ramūno Bytauto šeima bei jo seserimi Emilija, su kuria jis 1911 m. susituokė Pakražančio bažnyčioje ir susilaukė devynių dukterų, bet ir kur kas liūdnesni gyvenimo faktai. 1941 m. S. Šilingas, kaip buvęs Lietuvos Valstybės Tarybos pirmininkas ir teisingumo ministras, atsiduria pirmųjų tremtinių sąrašuose. Tremiant atskiriamas nuo šeimos – žmonos ir pulko dukterų, kurių daugiau niekada taip ir nebepamato, ir pirmiausia kalinamas Kraslago lageryje, o 1942 m. pervežamas į kalėjimą Mordovijoje. 1954 m. po amnestijos paleidžiamas, tačiau vos grįžęs į Lietuvą vėl suimamas ir ištremiamas į Ukrainą. Iš tremties S. Šilingas sugrįžta 1961 m. ir apsistoja pas Kelmėje gyvenančią žmonos seserį Feliciją Bytautaitę. Nepraėjus nė metams po sugrįžimo iš tremties, 1962 m. lapkričio 13 d., eidamas 77-uosius metus, S. Šilingas miršta ir palaidojamas Kelmės kapinėse.
Kelmės kapinių kalnelyje S. Šilingas ilsėjosi 37-erius metus, o tremtyje mirusios jo žmona ir dukra – 8-erius. 1999 m. rugpjūčio 27 d., vykdant priešmirtinį jo norą, S. Šilingo ir jo artimųjų palaikai buvo perlaidoti Ilguvos kapinėse.
S. Šilingas jau Lietuvos nepriklausomybės išvakarėse buvo žinomas politikas, visuomenininkas, meno draugijų steigėjas. Nuo 1914 m. iki 1938 m. jis dalyvavo svarbiausiuose Lietuvos politinio ir visuomeninio gyvenimo įvykiuose. Kai kuriems iš jų turėjo ir didelės įtakos. Visi pagrindiniai teisės aktai, kurie priimti arba kurių projektai parengti tarpukariu, buvo vienaip ar kitaip paveikti S. Šilingo teisinio tikrovės suvokimo.
Be politinės veiklos, jis buvo ir aktyvus visuomenininkas, rūpinęsis Lietuvos kultūros ir meno paveldu. Itin svarbus jo indėlis ir steigiant Lietuvos kultūros organizacijas. S. Šilingas aktyviai reiškėsi spaudoje, redagavo net kelis laikraščius ir žurnalus, buvo talentingas publicistas.
S. Šilingas aktyviai dalyvavo Šaulių sąjungos veikloje. Dar 1922 m. tapęs šios sąjungos nariu, vėliau buvo išrinktas ir organizacijos valdybos vicepirmininku. Dirbdamas Valstybės Taryboje ir būdamas teisingumo ministru, 1935 m. S. Šilingas buvo pakviestas skaityti valstybės teisės paskaitų Kauno Vytauto Didžiojo universitete.
Už nuopelnus lietuvių tautai ir Lietuvos valstybei S. Šilingas 1931 m. buvo apdovanotas Vytauto Didžiojo antrojo laipsnio ordinu ir Šaulių žvaigždės ordinu, 1938 m. – Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino pirmojo laipsnio ordinu bei Italijos Karūnos ordino Didžiuoju Riterio Kryžiumi, 1939 m. – Šaulių žvaigždės ordino medaliu.
Vilniaus zanavykų bendrija 2015 m. lapkričio 13–26 d. inicijavo ištisą renginių ciklą šiai asmenybei paminėti. Pirmasis šio ciklo paminėjimo renginys ir įvyko Kelmėje.
