12 lapkričio, 2018
Daiva Armonienė

Kilnių pasiaukojimų ir bjaurių išdavysčių paralelės

Lapkričio 8 dieną Varėnos viešojoje bibliotekoje pristatyta Broniaus Kašelionio knyga „Dainavos krašto partizanai“. Susitikti su skaitytojais atvyko knygos  autorius, „Diemedžio“ leidyklos vyr. redaktorius Danas Kaukėnas, atsargos pulkininkas Arūnas Dudavičius, Kauno Vytauto Didžiojo Karo muziejaus muziejininkė Greta Kučinskaitė, Merkinės Vinco Krėvės gimnazijos istorijos mokytojas Eimantas Vitkauskas, partizanų dainas atliko „Ąžuolo“ gimnazijos moksleivės Ugnė Martusevičiūtė ir Milita Varnagirytė, akordeonu pritarė mokytojas Darius Bachovas.

Renginį vedė Varėnos viešosios bibliotekos darbuotoja Indrė Kondratavičiūtė. Ji skaitė maldą, partizanų kalbėtą prieš mūšius: „Gyvybės ir mirties Viešpatie! Tu suskaitei man mano dienas pirmiau, negu aš ėmiau gyventi. Tu esi mano gaivintojas ir apgynėjas iš pat mano jaunų dienų. Ar pridera man šiandien bijoti, kada Tavo neištiriamoji galia veda mane, ištikimą Tėvynės sūnų, į kruvinas kautynes? Jeigu norėsi, Tu mane iš mirties pavojaus išgelbėsi ir mano gyvybę bei sveikatą apsaugosi, tai šlovinsiu aš Tavo garbę. Jeigu Tu kitaip nusprendei, – tevyksta Tavo šventoji valia. Tau atsiduosiu aš, priimk mane į savo amžinąją ramybę. Leisk man, Viešpatie, kaip garbės vyrui, kaip krikščioniui, kaip neramybės paveldėtojui, narsiai kovoti su kovojančiu, žmoniškai elgtis su nugalėtu. Laimink mūsų vadų akylumą ir patyrimą. Apdovanok pasisekimu jųjų sumanymus bei žygius. Suteik mano broliams drąsos, narsumo ir ištikimybės, mūsų partizanams garbingąjį laimėjimą. Amen“.

Negailėta gražių žodžių Broniui Kašelioniui, literatui, spaudos atstovui, istorikui, kraštotyrininkui . Straipsnį apie jį rubrikoje „Renkame Varėnos kraštui nusipelniusių žmonių šimtuką“ (http://biblioteka.varena.lt)parengė Varėnos viešosios bibliotekos bibliografė Laimutė Cibulskienė. Žinomi Broniaus darbai apie carų išgrobstytą Lietuvos istorinį kultūros paveldą, apie poetą Antaną Kalanavičių, rašytoją Bronių Radzevičių, knyga apie Dainavos senovę „Dainava. Seinų kraštas“ (2002 m.), poezijos rinkinys  „Miške einantis laikrodis“ (2004 m.) ir kt.  Prasidėjus Sąjūdžiui, B. Kašelionis su fotoaparatu ir diktofonu vaikščiojo po mitingus, fiksavo įvykius, vėliau valandų valandas praleido KGB archyvuose skaitydamas bylas. „Turinys – baisus, antrą kartą nenorėčiau to patirti, pvz. dokumentuose vedimo į mirtį detalės čekistų aprašytos tarsi jų šventos apeigos“, – kalbėjo Bronius. Partizaninio karo ir pačių partizanų atminimui parengė ir išleido knygas „Dainavos partizanai. Šarūno rinktinė: dokumentai ir prisiminimai“ (1999), „Dainavos partizanai. Šarūno rinktinės partizanų kovų atmintinos vietos. Atlasas“ (2005 m.). Dar viena graži Bronius Kašelionio veikla – rinkti laukų akmenis ir statyti iš jų paminklus žuvusiems partizanams.

Pristatydamas naujausią savo knygą „Dainavo krašto partizanai“, autorius minėjo, jog surinktų faktų iš KGB archyvų neužteko originaliam ir įtaigiam leidiniui parengti, trūko kilnių pasiaukojimų ir bjaurių išdavysčių, budelio ir aukos išgyvenimų paralelių: reikėjo surinkti žmonių, menančių tuos laikus, liudijimus. Gyvų žmonių atsiminimai sugretinti su archyviniais teiginiais įkvėpė knygai gyvybės. Rinkti atsiminimus sekėsi labai sunkiai: žmonės bijojo kalbėti, reikėjo įgyti jų pasitikėjimą, pačiam daug pasakoti. Knygoje stengtasi kuo tiksliau suregistruoti žuvusių ir suimtų kovotojų vardus, mūšių, susišaudymų ar kitokių partizanų bei sovietinių okupantų vykdytų akcijų vietas.

Leidinio pratarmėje istorikas Virginijus Savukynas rašo: „Broniaus Kašelionio knyga apie Dainavos krašto partizanus yra unikalus dokumentų rinkinys, padedantis geriau suprasti to meto kovą. Skaitant šiuos dokumentus atsiskleidžia daugybė žmonių tragedijų, dramų, situacijų, kai pasirinkimo kaina buvo žmogaus gyvybė. Šiuose dokumentuose rasi ir kilnaus pasiaukojimo, ir bjaurių išdavysčių, neišpasakytos drąsos, ir milžiniško skausmo. Tikrai šią knygą turėtų pavartyti ir paskaityti kiekvienas, kuriam nors šiek tiek įdomi XX amžiaus Lietuvos istorija. Nesupratę pokario partizanų kovų mes nesuprasime savęs“ („Dainavos krašto partizanai“, p.11).


LGGRTC darbuotojų nuotr.
28 kovo, 2024

 2024 m. kovo 27 d. Vilniuje, prie paminklo sovietinės okupacinės aukoms atminti, vyko vienos masiškiausios 1949 m. kovo 25-28 d.  […]

28 kovo, 2024

Jau septintus metus iš eilės Lietuvos visuomenei, atskiroms bendruomenėms svarbūs tradicinės kultūros reiškiniai įtraukiami į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių […]

27 kovo, 2024

Kovo 27 d. Gedimino kalno papėdėje atidarytas Pilininko namas. Tai naujausias Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys, kuriame atveriama Lietuvos istoriją šiuolaikiškai […]

27 kovo, 2024

Kovo 26 d. Lietuvos Respublikos Seime pristatyta paroda ,,Nuo amato iki meno“, kurioje savo vilnos vėlimo, drožybos, kalvystės ir žvejybos […]

LGGRTC darbuotojų nuotr.
27 kovo, 2024

2024 m. kovo 24 d. Utenos Šaulių namuose buvo minimos Lietuvos partizano Vinco Kaulinio Miškinio ir jo bendražygių 75-osios žūties […]

26 kovo, 2024

Pranciškonų vienuolyno kieme Vilniuje iškilęs paminklas „Sausio sukilimo įamžinimas Vilniuje“ pastatytas neteisėtai, sako sostinės tarybos Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė […]

Rasa Budbergytė. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.
26 kovo, 2024

Seimo socialdemokratai nepritars antradienį parlamente planuojamam įstatymo pateikimui dėl Lietuvos komunistų partijos vertinimo, sako frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė. Pasak Lietuvos […]

25 kovo, 2024

Pirmadienį po sunkios ligos mirė buvusi Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė, operetės primadona Danutė Dirginčiūtė Tamulienė, savo „Facebook“ paskyroje pranešė […]

Paulė Kuzmickienė, ELTA nuotr.
24 kovo, 2024

Siūlymas pertvarkyti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC) sulaukė pasipriešinimo. Konservatorės Paulės Kuzmickienės Seimui pateiktam projektui nepritaria ne […]

24 kovo, 2024

Seimo apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę – siūloma skirti ilgametei Seimo narei, buvusiai Seimo pirmininkei Irenai Degutienei ir demokratijos gynėjai, […]

Benjamino Pakenio nuotr.
21 kovo, 2024

2024 m. kovo 15 d. Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos konferencijų salėje vyko Zitos Mackevičienės knygos „Rytų Aukštaitijos […]

Kino teatras „Saulė“, 1968 m. V. Sparnaičio nuotr., iš asmeninės N. Švambarienės atvirukų kolekcijos
20 kovo, 2024

Šiuolaikinei visuomenei kinas yra eilinė pramoga, tačiau tarpukariu tai buvo to laiko sensacija ir išskirtinis naujienų šaltinis. Žmonės mažai kur […]

20 kovo, 2024

2024 m. kovo 18 d. Panevėžio kultūros centre vyko iškilminga Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalių „Tarnaukite Lietuvai“ įteikimo ceremonija. LR Seimo […]

19 kovo, 2024

Akademinės bendruomenės kritikos dėl poetės Salomėjos Nėries biografijos ir kūrybos vertinimo sulaukusios desovietizacijos komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas pripažįsta, kad komisijos […]

2024 m. Simne J. E. kardinolas S. Tamkevičius / LGGRTC darbuotojų nuotr.
19 kovo, 2024

Kovo 19 d. sukanka 52-eri metai, kai pasirodė pirmasis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos leidinio numeris. Tai buvo svarbus pogrindinis leidinys, […]

Jurgita Šiugždinienė
19 kovo, 2024

Seimas buvusią švietimo, mokslo ir sporto ministrę Jurgitą Šiugždinienę paskyrė Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininke. Už siūlymą […]

19 kovo, 2024

Kovo 16-ąją, Knygnešio dieną, Biržų pilyje įvyko konferencija, skirta žymaus visuomenės veikėjo, publicisto, leidėjo Antano Macijausko 150-osioms gimimo (g. 1874 […]

14 kovo, 2024

Po šešiolika metų trukusios rekonstrukcijos šią savaitę duris atveria naujos Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus pastatų patalpos. Jose muziejinės […]

14 kovo, 2024

Seimas svarstys parlamentaro Domo Griškevičiaus pateiktas įstatymų pataisas, sudarančias galimybę iš miestų bei miestelių reprezentacinių vietų deramai perlaidoti Sovietų Sąjungos […]

14 kovo, 2024

Dvarai Lietuvoje atsirado dar XIV a. pabaigoje, o XIX-XX a. sandūroje jų jau buvo daugiau nei 3 tūkstančiai. Dvarininkystė Lietuvoje […]