9 balandžio, 2018
Egidijus Vareikis, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas

Koks tas ateities pasaulis – plokščias ar dygliuotas?

Viena įdomiausių politologijos sričių – ateities prognozės. Žinoti, kas bus, svarbu visiems – ir politikams, ir verslo atstovams, galiausiai mums visiems… į kokias vertybes orientuoti savo vaikus, kokiems tikslams taupyti pinigus?

Prieš dešimt-dvidešimt metų, pasikeitus pasaulio tvarkai, ateities planuotojų buvo ženkliai padaugėję. Amerikietis Francis Fukuyama pranašavo istorijos pabaigą – žlugus komunizmui, turėjo išnykti prielaidos karams ir nesantaikos, įsigalėti liberali demokratija ir sveika konkurencija. Kitas amerikietis – Samuelis Huntingtonas teigė, kas ateina civilizacijos karų laikas – krikščionybė susikaus su islamu, o Afrikos civilizacija priešinsis visoms kitoms. Zbigniewas Brezinskis civilizacijų santykių gerinimo bandė ieškoti moralinio atsinaujinimo sferoje, o nekuklus šio teksto autorius kalbėjo apie civilizacijų “dinozaurėjimą” – senėjimą ir nenorą atsinaujinti.

Šiandien teigiama, kad istorija nesibaigė – demokratija netapo globaliu reiškiniu, civilizacijų karai neįvyko – tai viso labo organizuotas nusikalstamumas – terorizmas, gi moralinis atsinaujinimas juda vos vos…

Kas gi iš tikro laukia mūsų, jau gerokai įsigyvenus į XXI amžių? Vienas iš jo likimo pranašų – Thomas L.Friedmanas, 2005 metais išleidęs knygą “Pasaulis yra plokščias. Trumpa XXI amžiaus istorija”. “Plokščiasis pasaulis” nėra aliuzija į kokį nors senovinį geografijos supratimą, o veikiau į šachmatų ar kitų žaidimų lentą, kurios plokštuma pabrėžia neva susidariusias vienodas galimybes visiems žaidimo dalyviams.

Thomas Friedmanas teigia, kad šiandien mažiausiai dešimt faktorių daro pasaulį tokiu, kuriam jau nebesvarbu, kas buvo supervalstybės ir kas buvo trečiasis pasaulis, kas atrado Ameriką ir kas joje buvo atrastas, kas sukaupė resursus, kas sukaupė sąskaitas banke.

Autoriaus valia reikšmingas įvykis, pradėjęs XXI amžiaus istoriją buvo Berlyno sienos griuvimas, suvienodinęs vadinamą Pirmąjį ir Antrąjį pasaulį, o taip pat internetas, suvienodinęs mus visus savo komunikacijų galimybėmis – juk jos kokioje nors Afrikoje iš principo nesiskiria nuo galimybių Europoje. Dar vienas pasaulį “plokštinantis” faktorius – tai galimybė dirbti ir kurti visiškai nepriklausomai nuo geografijos, t.y. nuo darbo vietos. Veikiau protas ir kompiuterio greitis, o ne atstovavimas kokiam nors kontinentui ar šaliai lemia darbo kokybę. Kompiuterių tinklų vartotojai net nežino, kokioje šalyje, kokiame konkrečiai kompiuteryje atliekama ta ar kita techninė operacija. Prisipažinkime, kad daugelis mūsų net nenutuokia, kur stovis tas google kompiuteris ir kas ji prižiūri, mums tai visai vis tiek. Visi 6 mlrd. Žemės gyventojų tampa vienodi ne todėl, kad atsilikusieji pasiveja pirmaujančius, silpni prilygsta stipriems, bet todėl, kad XXI amžiaus galimybės yra visiškai vienodos.

Dominuoti indams ir kinams leis ir tai, kad XXI amžius bus ne pasaulinių karų, o tarpusavio priklausomybės amžius. Anot autoriaus, saugumą nulems tai, kad visi žmonės, skirtingos šalys tiesiog priklausys tai pačiai gamybos ir vartojimo grandinei, tam pačiam kompiuteriniams tinklui, kurio griauti niekas neturės jokio intereso. Galutinis pasaulio vaizdas teoriškai turėtų būti rasių bei tautų harmonija, kuriai, beje, visiškai netrukdo, skirtingos pažiūrįs į Dievą, šeimą ir kitus “namų pomėgius”.

Ne ką mažiau už Friedmaną žinomas Nobelio premijos laureatas Josephas Stiglitzas pažymi, kad pasaulio plokštėjimas nėra toks absoliučiai viena reikšmiškas – ir jei jis plokštėja kai kuriose gyvenimo sferose, tai dar ne viskas. Yra sferų, kur vyksta net priešingi procesai. Mes nesame jau tokie globalūs, kaip manome – turime internetą su globaliomis galimybėmis tačiau dažniausia tą naudojame lokaliems poreikiams. Naujausių konfliktų sąrašas nepatvirtina, kad makdonaldai su makdonaldais nekariauja. Dar ir kaip. Transnacionalinės korporacijos nesustabdė nei konfliktų Balkanuose nei kokio nors Rusijos – Gruzijos karo. Žmonės savo gyvenime renkasi ne tik darbą, renkasi kitus žmones gyvenimo (ne tik darbo) sąlygas. Geografija čia buvo ir yra svarbi, svarbi taip pat istorinė praeitis ir ekonominė dabartis. Galiausiai lieka galimybė ką nors išspręsti ir iš jėgos pozicijų.

Thomaso L. bendrapavardis George Friedmanas siūlo atsitokėti – pasaulis visa ne plokščias ir jo forma nepakito – XXI amžiaus geopolitika tokia pat „klasikinė“, kokia buvo ir prieš šimtmetį. Pasualyje ir toliau dominuos JAV bei Europą (greičiausiai – Vidurio Europa), o Kinijos, Indijos ar tos pačios Rusijos geopolitiniai šansai visai menki. Istorija ne tik nesibaigė, ji netgi niekur kitur nepasisuko – tebevyksta kova ir dėl geografijos ir dėl ideologijos, o be to ir dėl galimybės kurti patogų ir sotų gyvenimą, kuris neįmanomas be žaliavū ir gamybos valdymo.

O jeigu pasaulis ne plokščias, tai koks? Richard Florida regis tais pačiais prieš kelis metus “Atlantic Montly” žurnale paleido straipsnį “Pasaulis yra “dygliuotas”. Straipsnis, pilnas žemėlapių, įrodo, kad teorinis Thomaso L. Friedmano modelis, yra fikcija. Pasaulis pilnas “kalnų ir klonių” – yra vietos, kuri koncentruojasi, gyventojai, kur gimsta ir panaudojamos technines inovacijos, gi yra “daubų”, kur niekas iš minėtų gerybių neateina ir greit neateis. Tad pasaulis yra primenantis rutulį, su aiškiai išsikišusiais progreso ir inovacijų “dygliais. Daugiausiai jų Šiaurės Amerikoje ir Europoje, atskiri “styro” Azijoje, tuo tarpu Afrika – tikra “žemuma”. Jei atskiros Amerikos valstijos būtų tikromis valstybėmis, jos sudarytų mažiausiai pusę aukštai išsivysčiusių valstybių sąrašo, tuo tarpu panašus skaičius Afrikos valstybių būtų toli nuo jo.

Galiausiai žmogus nėra racionalus, linkęs į konfliktus, kylančius ne iš ekonomikos racionalumo ar superkompiuterių galimybių. Kylančius veikiau iš širdies. Tad populiarusis Friedmano modelis gali likti tik gražia svajone apie XXI amžiaus istoriją, o ne jos modelis.

Užs. Nr. EV-43

 


28 kovo, 2024

Daliai gyventojų negavus perspėjimo pranešimų apie gaisrą Vilniuje, Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė mato poreikį peržiūrėti techninį pranešimo siuntimo įgyvendinimą, […]

27 kovo, 2024

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį su komanda dirbo Širvintų rajone. Šalies vadovas susitiko su Širvintų rajono savivaldybės mere Živile […]

27 kovo, 2024

Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazijos bendruomenė turi išskirtines sąlygas – renovuotą mokyklą, daugiafunkcį stadioną, naują laisvalaikio salę, jaukų sodą, biblioteką, vieną […]

27 kovo, 2024

Antradienį Darbo partijos būstinėje lankėsi teisėsaugos pareigūnai ir atliko tam tikrus procesinius veiksmus, išsinešė šūsnį dokumentų, skelbia naujienų portalas „15min“. […]

26 kovo, 2024

Suomijos saugumo ir žvalgybos tarnyba (Supo) antradienį paskelbė metinį grėsmių vertinimą ir jame teigiama, kad Rusijos žvalgybos veikla tebėra didžiausia […]

26 kovo, 2024

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo Akmenės rajono savivaldybėje. Apie tai savo „Facebook“ paskyroje pranešė „Skaidrinam“ […]

26 kovo, 2024

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba kritikavo partnerius Vakaruose, delsiančius perduoti Ukrainai jai reikalingų ginklų, ypač Vokietiją, atsisakančią tiekti ilgojo […]

Rasa Budbergytė. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.
26 kovo, 2024

Seimo socialdemokratai nepritars antradienį parlamente planuojamam įstatymo pateikimui dėl Lietuvos komunistų partijos vertinimo, sako frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė. Pasak Lietuvos […]

25 kovo, 2024

Pirmadienio vakarą Lietuvos trispalvėmis ir Baltarusijos istorinėmis vėliavomis nešini baltarusių diasporos atstovai bei jų rėmėjai sostinės Lukiškių aikštėje susirinko minėti […]

Laurynas Kasčiūnas. ELTA / Marius Morkevičius
25 kovo, 2024

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį paskyrė Lauryną Kasčiūną krašto apsaugos ministru. Prezidentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 7 […]

Paulė Kuzmickienė, ELTA nuotr.
24 kovo, 2024

Siūlymas pertvarkyti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC) sulaukė pasipriešinimo. Konservatorės Paulės Kuzmickienės Seimui pateiktam projektui nepritaria ne […]

24 kovo, 2024

Seimo apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę – siūloma skirti ilgametei Seimo narei, buvusiai Seimo pirmininkei Irenai Degutienei ir demokratijos gynėjai, […]

24 kovo, 2024

Ukmergės rajono savivaldybė, vykdydama Europos Sąjungos (ES) Žaliojo kurso reikalavimus, kreipėsi į Centrinę projektų valdymo agentūrą (CPVA) su finansinės paramos […]

23 kovo, 2024

Grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas sako, kad įvesta griežtesnė grūdų iš Rusijos kontrolė yra geras žingsnis, tačiau visiškai neužkirsiantis […]

23 kovo, 2024

Lenkų sąjunga šeštadienį pradėjo eitynes ir mitingą dėl padėties tautinių mažumų mokyklose Lietuvoje. Keli šimtai dalyvių, daugiausiai moksleiviai iš lenkiškų […]

23 kovo, 2024

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas, politologas Nerijus Maliukevičius sako, kad Kremlius teroro aktą Maskvos […]

22 kovo, 2024

Vilniuje viešintis buvęs NATO karinių pajėgų vadas Philipas Breedlove‘as sutinka su buvusio JAV sausumos pajėgų vado Europoje Beno Hodgeso įspėjimais, […]

22 kovo, 2024

Reaguodami į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko Ramūno Karbauskio „Facebook“ paskyroje pasirodžiusį ir sparčiai plintantį įrašą apie tai, kad […]

22 kovo, 2024

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė susitiko su pažangių lazerių gamybos įmonės „Ekspla“ atstovais aptarti plėtros planų bei pasveikinti Lietuvos […]

22 kovo, 2024

Penktadienį Ukrainą pasiekė Lietuvos perduotos antidronų sistemos, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Skelbiama, kad KAM iki šiol suteikta karinė parama […]