lapkričio 28, 2018
Vaiva Kelmelytė
Komunikaciniai ir bendradarbiavimo įgūdžiai – laimės žinantys, kaip juos ugdyti

Pastebima, kad į mokyklas nukreiptos tarptautinės iniciatyvos mokinius skatina bendrauti ir bendradarbiauti su kitais, kad ir kokį būdą ar technologijas tam pasitelktų. Tokių įgūdžių ugdymo poreikis girdimas ir iš verslo pusės. Verslo ir švietimo sektoriaus konsultantė, Kauno technologijos universiteto lektorė Inga Uus atkreipia dėmesį, kad poreikis priimti į savo komandas aukštus bendradarbiavimo ir komunikacijos įgūdžius turinčius darbuotojus vis augs. Vadinamieji minkštieji įgūdžiai, tarp kurių patenka minėtos savybės, yra esminiai kuriant novatoriškus produktus ar paslaugas. Technologiniams verslams inovacinis pranašumas ypač svarbus – minkštųjų įgūdžių stokojančios įmonių komandos ima atsilikti dinamiškose konkurencinėse lenktynėse, o ilgainiui yra išstumiamos iš rinkų. Su pedagogais dirbantys Kauno mokslo ir technologijų parko inovacijų bendruomenės ekspertai pastebi, kad, taikant projektiniu darbu grįstus mokymosi metodus (angl. project-based learning), minkštieji įgūdžiai formuojami dar mokykloje ir tai suteiks būsimam darbuotojui pranašumo.

Stabdo lyderystės trūkumas

Būti technologijų inovatoriais svajoja nemažai IT sektoriaus atstovų. Vis dėlto, nemaža dalis technologinių projektų, kurie gimsta išradėjų ir kūrybiškų asmenybių galvose, netampa sėkmingais produktais, kuriuos galėtume pritaikyti savo kasdienybei. Taip atsitinka dėl verslo potencialo trūkumo sugalvotai idėjai – net ir įžvelgus galimybę rinkoje, pristinga bendradarbiavimo, pradėta vystyti idėja tinkamai neiškomunikuojama suinteresuotoms šalims. „Idėjos randamos, konkretinamos ir įgyvendinamos žmonių tarpusavio santykiuose, – jos kyla iš santykių ir santykių pagalba įgyvendinamos. Todėl bendravimo gebėjimai komandų, organizacijų ir tarp organizacijų darbuotojų, kaip vieni minkštųjų gebėjimų, yra būtini tam, kad rastųsi naujovės ir ne tik mintyse, bet ir rinkoje“, – sako informacinių ir komunikacinių verslų sektoriaus paramos priemonių apžvalgą rengianti I. Uus.

Minkštieji įgūdžiai pripažįstami kaip kritinis sėkmės faktorius visiems inovacijų vystymo projektams, todėl šiandien  pažangūs verslai investuoja į darbuotojus visose komandose – nuo IT padalinių iki administracijos. Verslo konsultantė pasitelkia augančios įmonės pavyzdį. Štai pradinėse verslo kūrimosi stadijose, kai tik užsimezga vadinamieji startuoliai, pradedantys dirbti su savo produkto ar paslaugos prototipu, užsidegimas ir komandos bendradarbiavimas stumia verslą į priekį. Vėliau, įmonei užaugus ir išsiplėtus iki kelių padalinių, prireikia sėkmingo bendradarbiavimo ne tik padalinių komandose, bet ir tarp visų komandų. 

„Minkštieji gebėjimai neapsiriboja tik produktyviu bendravimu tarp kolegų, ar su žmonėmis už organizacijos ribų, bet taip pat apima ir vadovavimo bei lyderystės gebėjimus. Lyderystė itin svarbi naujų idėjų radimuisi ir gyvavimui, nes idėjos išvystymo ir pateikimo rinkai pagrindas yra žmonės, kurie imasi iniciatyvos idėjas vystyti ir įgyvendinti. Būtent pastarojo gebėjimo, iniciatyvios ir atsakingos lyderystės, itin trūksta IT srityje, nes čia linkstama mąstyti ir dirbti individualiai, iniciatyvos, manoma, turi imtis „kažkas kitas“ – projekto arba įmonės vadovas. Tiek bendravimo, tiek ir lyderystės, kaip iniciatyvos žiežirbos, galima mokytis, ši kompetencija yra ir įgyjama, ir ištobulinama“, – pastebi I. Uus.

Klasėse – problemas sprendžiančios bendros komandos

Verslas išreiškia poreikį mokyklose ugdyti minkštuosius mokinių gebėjimus, kurie jiems itin pravers tiek dirbant šiuolaikinėje organizacijoje, tiek patiems kuriant sau darbo vietą. „Inovacijų bendruomenėje dažnai susiduriame su naujovėms imlių įmonių komandų poreikiais. Komandų vadovams ima rūpėti, jog nariai turėtų gerus vadinamuosius minkštuosius įgūdžius – komunikavimo, gero užsienio kalbų mokėjimo, laiko planavimo. Tuomet komandos kuriamas pozityvus ir į inovacijų kūrimą nukreiptas mikroklimatas išties duoda rezultatų – komandos nariai atviriau reiškia nuomonę ir yra kūrybiškesni“, – sako Kauno mokslo ir technologijų parke dirbanti bendradarbiavimo įgūdžių lavinimą pasitelkiant technologijas skatinančio „Enable“ projekto viena iš koordinatorių Lietuvoje Vaiva Kelmelytė.

Šis tarptautinis „Erasmus+“ projektas siekia priartinti mokyklose formuojamus įgūdžius ir diegiamas žinias prie šiandienos darbo rinkos poreikių į mokymosi procesą integruojant technologijas. Tai skatinama daryti pasitelkiant projektiniu darbu grįstą mokymąsi ir jo pagrindu rengiant mokymosi platformą mokytojams bei mokiniams. Projektiniu darbu grįstas bendradarbiavimas nėra naujiena Lietuvos mokyklose – ją bando ir taiko ne tik mokytojai novatoriai, o šiuo atveju skatinami išbandyti ir specialius ugdymo poreikius turintys moksleiviai. Minėtas metodas išsiskiria tuo, jog vaikai kartu su pedagogu tampa bendrą projektą įgyvendinančios komandos dalimi. Mokiniai susipažįsta su naujais dalykais įvardinę problemą, iškėlę tikslą ir suformavę projektą šiai problemai įveikti, generuoja galimus sprendimus mokydamiesi atsirinkti patikimus informacinius šaltinius.

Technologijos šiuo atveju atlieka ne informacijos perdavimo ir suvokimo trikdžių vaidmenį, bet interaktyvaus tarpininko, siūlančio įvairialypę informaciją. Išmaniosios programėlės ir mokytojų pristatomų temų sužaidybinimas atveria kelią mokiniams ne tik susipažinti su nauju dalyku, bet ir tarpdiscipliniškai ugdyti savo minkštuosius įgūdžius. „Z“ kartai žongliruojant išmaniosiomis programėlėmis, tokios platformos kaip „Kahoot“, tai tampa vienu paveikiausių įrankių, pavyzdžiui, mokant užsienio kalbų, ugdyti santykį su bendraklasiais.

Share Button


gegužės 25, 2020

Vadybos magistrantūra – tai puiki galimybė įvairių sričių specialistams gilinti savo žinias ir supratimą apie organizacijos strateginį valdymą ir strateginius […]

gegužės 18, 2020

Statybos sektorius yra vienas iš didžiausių pramonės sektorių ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Jis sukuria iki 10 procentų […]

gegužės 11, 2020

Šiandien pasaulis įeina į 4-tosios pramonės revoliucijos etapą, kuriam būdingi robotizacijos, plataus informacinių technologijų panaudojimo, nuoseklių komunikacijų, dirbtinio intelekto aspektai. […]

gegužės 5, 2020

Karantino metu vykstantį nuotolinį ugdymą Vilniaus miesto savivaldybė išnaudoja naujo švietimui skirto projekto startui – sukūrė virtualių pamoką platformą Virtualipamoka.lt. […]

gegužės 4, 2020

Lietuvos švietimo taryba pateikė siūlymus Respublikos Prezidentui, Seimui ir Vyriausybei dėl COVID-19 padarinių, paveikusių švietimą ir mokslą, suvaldymo ir mažinimo. […]

balandžio 30, 2020

Balandžio 24 d. pirmą kartą Kauno technologijos universiteto (KTU) Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto (PTVF) istorijoje konferencija „Technologijos ir verslo […]

balandžio 27, 2020

Covid-19 viruso pandemija sujaukė daugelio žmonių planus. Šiuo metu dėl uždarytų valstybių sienų poilsinės ar darbinės kelionės į kitas šalis […]

balandžio 27, 2020

Palaipsniui švelninant karantiną, vis daugiau įstaigų gali atnaujinti veiklą – nuo pirmadienio gali pradėti veikti archyvai, bibliotekos ir muziejai, jeigu […]

balandžio 14, 2020

Kauno technologijos universiteto (KTU) Panevėžio technologijos ir verslo fakultetas (PTVF) yra atsinaujinantis fakultetas, siūlantis naujas, inovatyvias, kokybiškas studijas – 2019 […]

balandžio 8, 2020

Pirmosiomis pavasario dienomis pasibaigusi registracija į nacionalinę „Žaliąją olimpiadą“ džiugina – šiais metais joje panoro dalyvauti kiek daugiau nei 200 […]