lapkričio 28, 2018
Vaiva Kelmelytė
Komunikaciniai ir bendradarbiavimo įgūdžiai – laimės žinantys, kaip juos ugdyti

Pastebima, kad į mokyklas nukreiptos tarptautinės iniciatyvos mokinius skatina bendrauti ir bendradarbiauti su kitais, kad ir kokį būdą ar technologijas tam pasitelktų. Tokių įgūdžių ugdymo poreikis girdimas ir iš verslo pusės. Verslo ir švietimo sektoriaus konsultantė, Kauno technologijos universiteto lektorė Inga Uus atkreipia dėmesį, kad poreikis priimti į savo komandas aukštus bendradarbiavimo ir komunikacijos įgūdžius turinčius darbuotojus vis augs. Vadinamieji minkštieji įgūdžiai, tarp kurių patenka minėtos savybės, yra esminiai kuriant novatoriškus produktus ar paslaugas. Technologiniams verslams inovacinis pranašumas ypač svarbus – minkštųjų įgūdžių stokojančios įmonių komandos ima atsilikti dinamiškose konkurencinėse lenktynėse, o ilgainiui yra išstumiamos iš rinkų. Su pedagogais dirbantys Kauno mokslo ir technologijų parko inovacijų bendruomenės ekspertai pastebi, kad, taikant projektiniu darbu grįstus mokymosi metodus (angl. project-based learning), minkštieji įgūdžiai formuojami dar mokykloje ir tai suteiks būsimam darbuotojui pranašumo.

Stabdo lyderystės trūkumas

Būti technologijų inovatoriais svajoja nemažai IT sektoriaus atstovų. Vis dėlto, nemaža dalis technologinių projektų, kurie gimsta išradėjų ir kūrybiškų asmenybių galvose, netampa sėkmingais produktais, kuriuos galėtume pritaikyti savo kasdienybei. Taip atsitinka dėl verslo potencialo trūkumo sugalvotai idėjai – net ir įžvelgus galimybę rinkoje, pristinga bendradarbiavimo, pradėta vystyti idėja tinkamai neiškomunikuojama suinteresuotoms šalims. „Idėjos randamos, konkretinamos ir įgyvendinamos žmonių tarpusavio santykiuose, – jos kyla iš santykių ir santykių pagalba įgyvendinamos. Todėl bendravimo gebėjimai komandų, organizacijų ir tarp organizacijų darbuotojų, kaip vieni minkštųjų gebėjimų, yra būtini tam, kad rastųsi naujovės ir ne tik mintyse, bet ir rinkoje“, – sako informacinių ir komunikacinių verslų sektoriaus paramos priemonių apžvalgą rengianti I. Uus.

Minkštieji įgūdžiai pripažįstami kaip kritinis sėkmės faktorius visiems inovacijų vystymo projektams, todėl šiandien  pažangūs verslai investuoja į darbuotojus visose komandose – nuo IT padalinių iki administracijos. Verslo konsultantė pasitelkia augančios įmonės pavyzdį. Štai pradinėse verslo kūrimosi stadijose, kai tik užsimezga vadinamieji startuoliai, pradedantys dirbti su savo produkto ar paslaugos prototipu, užsidegimas ir komandos bendradarbiavimas stumia verslą į priekį. Vėliau, įmonei užaugus ir išsiplėtus iki kelių padalinių, prireikia sėkmingo bendradarbiavimo ne tik padalinių komandose, bet ir tarp visų komandų. 

„Minkštieji gebėjimai neapsiriboja tik produktyviu bendravimu tarp kolegų, ar su žmonėmis už organizacijos ribų, bet taip pat apima ir vadovavimo bei lyderystės gebėjimus. Lyderystė itin svarbi naujų idėjų radimuisi ir gyvavimui, nes idėjos išvystymo ir pateikimo rinkai pagrindas yra žmonės, kurie imasi iniciatyvos idėjas vystyti ir įgyvendinti. Būtent pastarojo gebėjimo, iniciatyvios ir atsakingos lyderystės, itin trūksta IT srityje, nes čia linkstama mąstyti ir dirbti individualiai, iniciatyvos, manoma, turi imtis „kažkas kitas“ – projekto arba įmonės vadovas. Tiek bendravimo, tiek ir lyderystės, kaip iniciatyvos žiežirbos, galima mokytis, ši kompetencija yra ir įgyjama, ir ištobulinama“, – pastebi I. Uus.

Klasėse – problemas sprendžiančios bendros komandos

Verslas išreiškia poreikį mokyklose ugdyti minkštuosius mokinių gebėjimus, kurie jiems itin pravers tiek dirbant šiuolaikinėje organizacijoje, tiek patiems kuriant sau darbo vietą. „Inovacijų bendruomenėje dažnai susiduriame su naujovėms imlių įmonių komandų poreikiais. Komandų vadovams ima rūpėti, jog nariai turėtų gerus vadinamuosius minkštuosius įgūdžius – komunikavimo, gero užsienio kalbų mokėjimo, laiko planavimo. Tuomet komandos kuriamas pozityvus ir į inovacijų kūrimą nukreiptas mikroklimatas išties duoda rezultatų – komandos nariai atviriau reiškia nuomonę ir yra kūrybiškesni“, – sako Kauno mokslo ir technologijų parke dirbanti bendradarbiavimo įgūdžių lavinimą pasitelkiant technologijas skatinančio „Enable“ projekto viena iš koordinatorių Lietuvoje Vaiva Kelmelytė.

Šis tarptautinis „Erasmus+“ projektas siekia priartinti mokyklose formuojamus įgūdžius ir diegiamas žinias prie šiandienos darbo rinkos poreikių į mokymosi procesą integruojant technologijas. Tai skatinama daryti pasitelkiant projektiniu darbu grįstą mokymąsi ir jo pagrindu rengiant mokymosi platformą mokytojams bei mokiniams. Projektiniu darbu grįstas bendradarbiavimas nėra naujiena Lietuvos mokyklose – ją bando ir taiko ne tik mokytojai novatoriai, o šiuo atveju skatinami išbandyti ir specialius ugdymo poreikius turintys moksleiviai. Minėtas metodas išsiskiria tuo, jog vaikai kartu su pedagogu tampa bendrą projektą įgyvendinančios komandos dalimi. Mokiniai susipažįsta su naujais dalykais įvardinę problemą, iškėlę tikslą ir suformavę projektą šiai problemai įveikti, generuoja galimus sprendimus mokydamiesi atsirinkti patikimus informacinius šaltinius.

Technologijos šiuo atveju atlieka ne informacijos perdavimo ir suvokimo trikdžių vaidmenį, bet interaktyvaus tarpininko, siūlančio įvairialypę informaciją. Išmaniosios programėlės ir mokytojų pristatomų temų sužaidybinimas atveria kelią mokiniams ne tik susipažinti su nauju dalyku, bet ir tarpdiscipliniškai ugdyti savo minkštuosius įgūdžius. „Z“ kartai žongliruojant išmaniosiomis programėlėmis, tokios platformos kaip „Kahoot“, tai tampa vienu paveikiausių įrankių, pavyzdžiui, mokant užsienio kalbų, ugdyti santykį su bendraklasiais.

Share Button


lapkričio 7, 2019

Vilniaus universiteto (VU) studentai dar kartą įrodė turį išskirtinius gabumus – spalio 31 – lapkričio 4 d. Bostone vykusiame tarptautiniame […]

spalio 7, 2019

Kauno technologijos universiteto Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto (KTU PTVF) alumnė Loreta Guokė drąsiai – visada pasitinka iššūkius. Šiuo metu […]

rugsėjo 23, 2019

Pastaruoju metu pasirodė daug visuomenę klaidinančios informacijos apie nevalstybinių mokyklų finansavimą iš valstybės biudžeto. Tai neteisinga formuluotė. Finansavimą gauna mokinys, […]

rugsėjo 23, 2019

Rugsėjis – mokiniams, jų tėvams ir mokytojams lyg antri naujieji metai. Mokslo metus dauguma pradeda žadėdami geriau mokytis, lengviau keltis […]

rugsėjo 20, 2019

Tai, ko šiandien mokosi Lietuvos mokiniai buvo nuspręsta daugiau kaip prieš dešimtmetį. Metas atsinaujinti? Ministerija mano, kad taip. Praeitą savaitę […]

rugsėjo 6, 2019

Rugsėjo 5 dieną organizuotoje Ch. Frenkelio konferencijoje „XXI a. pramonė: ateities lyderystė“ pagerbti trys Šiaulių valstybinės kolegijos atstovai. Miestui ir […]

rugpjūčio 21, 2019

Jau kuris laikas Lietuvoje nerimsta diskusijos dėl pailgėjusių mokslo metų. Pedagogai teigia, kad karšta vasaros pradžia ir pratęsti mokslo metai […]

rugpjūčio 8, 2019

Lietuvos modernizmo perlu vadinamas KTU Cheminės technologijos fakulteto A korpusas (KTU CTF A) pripažintas tarptautiniu mastu. JAV įsikūręs filantropo John‘o […]

liepos 29, 2019

Šalies savivaldybės pasisako už mokslo metų trukmės trumpinimą, o absoliuti dauguma ugdymo įstaigų nėra pritaikytos dirbti per karščius – tai […]

liepos 27, 2019

Šiandien vykusiame Mokslo, technologijų ir inovacijų tarybos posėdyje pritarta mokslinių tyrimų instituto tinklo pertvarkai. Numatoma pertvarka vyks etapais. Pirmame pertvarkos […]