lapkričio 28, 2018
Vaiva Kelmelytė
Komunikaciniai ir bendradarbiavimo įgūdžiai – laimės žinantys, kaip juos ugdyti

Pastebima, kad į mokyklas nukreiptos tarptautinės iniciatyvos mokinius skatina bendrauti ir bendradarbiauti su kitais, kad ir kokį būdą ar technologijas tam pasitelktų. Tokių įgūdžių ugdymo poreikis girdimas ir iš verslo pusės. Verslo ir švietimo sektoriaus konsultantė, Kauno technologijos universiteto lektorė Inga Uus atkreipia dėmesį, kad poreikis priimti į savo komandas aukštus bendradarbiavimo ir komunikacijos įgūdžius turinčius darbuotojus vis augs. Vadinamieji minkštieji įgūdžiai, tarp kurių patenka minėtos savybės, yra esminiai kuriant novatoriškus produktus ar paslaugas. Technologiniams verslams inovacinis pranašumas ypač svarbus – minkštųjų įgūdžių stokojančios įmonių komandos ima atsilikti dinamiškose konkurencinėse lenktynėse, o ilgainiui yra išstumiamos iš rinkų. Su pedagogais dirbantys Kauno mokslo ir technologijų parko inovacijų bendruomenės ekspertai pastebi, kad, taikant projektiniu darbu grįstus mokymosi metodus (angl. project-based learning), minkštieji įgūdžiai formuojami dar mokykloje ir tai suteiks būsimam darbuotojui pranašumo.

Stabdo lyderystės trūkumas

Būti technologijų inovatoriais svajoja nemažai IT sektoriaus atstovų. Vis dėlto, nemaža dalis technologinių projektų, kurie gimsta išradėjų ir kūrybiškų asmenybių galvose, netampa sėkmingais produktais, kuriuos galėtume pritaikyti savo kasdienybei. Taip atsitinka dėl verslo potencialo trūkumo sugalvotai idėjai – net ir įžvelgus galimybę rinkoje, pristinga bendradarbiavimo, pradėta vystyti idėja tinkamai neiškomunikuojama suinteresuotoms šalims. „Idėjos randamos, konkretinamos ir įgyvendinamos žmonių tarpusavio santykiuose, – jos kyla iš santykių ir santykių pagalba įgyvendinamos. Todėl bendravimo gebėjimai komandų, organizacijų ir tarp organizacijų darbuotojų, kaip vieni minkštųjų gebėjimų, yra būtini tam, kad rastųsi naujovės ir ne tik mintyse, bet ir rinkoje“, – sako informacinių ir komunikacinių verslų sektoriaus paramos priemonių apžvalgą rengianti I. Uus.

Minkštieji įgūdžiai pripažįstami kaip kritinis sėkmės faktorius visiems inovacijų vystymo projektams, todėl šiandien  pažangūs verslai investuoja į darbuotojus visose komandose – nuo IT padalinių iki administracijos. Verslo konsultantė pasitelkia augančios įmonės pavyzdį. Štai pradinėse verslo kūrimosi stadijose, kai tik užsimezga vadinamieji startuoliai, pradedantys dirbti su savo produkto ar paslaugos prototipu, užsidegimas ir komandos bendradarbiavimas stumia verslą į priekį. Vėliau, įmonei užaugus ir išsiplėtus iki kelių padalinių, prireikia sėkmingo bendradarbiavimo ne tik padalinių komandose, bet ir tarp visų komandų. 

„Minkštieji gebėjimai neapsiriboja tik produktyviu bendravimu tarp kolegų, ar su žmonėmis už organizacijos ribų, bet taip pat apima ir vadovavimo bei lyderystės gebėjimus. Lyderystė itin svarbi naujų idėjų radimuisi ir gyvavimui, nes idėjos išvystymo ir pateikimo rinkai pagrindas yra žmonės, kurie imasi iniciatyvos idėjas vystyti ir įgyvendinti. Būtent pastarojo gebėjimo, iniciatyvios ir atsakingos lyderystės, itin trūksta IT srityje, nes čia linkstama mąstyti ir dirbti individualiai, iniciatyvos, manoma, turi imtis „kažkas kitas“ – projekto arba įmonės vadovas. Tiek bendravimo, tiek ir lyderystės, kaip iniciatyvos žiežirbos, galima mokytis, ši kompetencija yra ir įgyjama, ir ištobulinama“, – pastebi I. Uus.

Klasėse – problemas sprendžiančios bendros komandos

Verslas išreiškia poreikį mokyklose ugdyti minkštuosius mokinių gebėjimus, kurie jiems itin pravers tiek dirbant šiuolaikinėje organizacijoje, tiek patiems kuriant sau darbo vietą. „Inovacijų bendruomenėje dažnai susiduriame su naujovėms imlių įmonių komandų poreikiais. Komandų vadovams ima rūpėti, jog nariai turėtų gerus vadinamuosius minkštuosius įgūdžius – komunikavimo, gero užsienio kalbų mokėjimo, laiko planavimo. Tuomet komandos kuriamas pozityvus ir į inovacijų kūrimą nukreiptas mikroklimatas išties duoda rezultatų – komandos nariai atviriau reiškia nuomonę ir yra kūrybiškesni“, – sako Kauno mokslo ir technologijų parke dirbanti bendradarbiavimo įgūdžių lavinimą pasitelkiant technologijas skatinančio „Enable“ projekto viena iš koordinatorių Lietuvoje Vaiva Kelmelytė.

Šis tarptautinis „Erasmus+“ projektas siekia priartinti mokyklose formuojamus įgūdžius ir diegiamas žinias prie šiandienos darbo rinkos poreikių į mokymosi procesą integruojant technologijas. Tai skatinama daryti pasitelkiant projektiniu darbu grįstą mokymąsi ir jo pagrindu rengiant mokymosi platformą mokytojams bei mokiniams. Projektiniu darbu grįstas bendradarbiavimas nėra naujiena Lietuvos mokyklose – ją bando ir taiko ne tik mokytojai novatoriai, o šiuo atveju skatinami išbandyti ir specialius ugdymo poreikius turintys moksleiviai. Minėtas metodas išsiskiria tuo, jog vaikai kartu su pedagogu tampa bendrą projektą įgyvendinančios komandos dalimi. Mokiniai susipažįsta su naujais dalykais įvardinę problemą, iškėlę tikslą ir suformavę projektą šiai problemai įveikti, generuoja galimus sprendimus mokydamiesi atsirinkti patikimus informacinius šaltinius.

Technologijos šiuo atveju atlieka ne informacijos perdavimo ir suvokimo trikdžių vaidmenį, bet interaktyvaus tarpininko, siūlančio įvairialypę informaciją. Išmaniosios programėlės ir mokytojų pristatomų temų sužaidybinimas atveria kelią mokiniams ne tik susipažinti su nauju dalyku, bet ir tarpdiscipliniškai ugdyti savo minkštuosius įgūdžius. „Z“ kartai žongliruojant išmaniosiomis programėlėmis, tokios platformos kaip „Kahoot“, tai tampa vienu paveikiausių įrankių, pavyzdžiui, mokant užsienio kalbų, ugdyti santykį su bendraklasiais.

Share Button

birželio 20, 2019

Pagreitinti kelią nuo idėjos iki rinką pasiekiančio produkto – to siekia ne vienas verslo akceleratorius ir rizikos kapitalo fondas, ieškantis […]

birželio 11, 2019

Šiandien, birželio 11 d., Latvijos universiteto „Aula Magna“ centre iškilmingos ceremonijos metu bus apdovanotos septynios „L`ORÉAL Baltic“ „Moterims moksle“ stipendininkės. […]

birželio 11, 2019

Medicinos specialistai iš Europos Sąjungos (ES) šalių, tarp jų ir Lietuvos, darbui užsienyje pagal išsamią programą rengiami Piasečno miestelyje netoli […]

birželio 7, 2019

Birželio 12 d. Šiaulių valstybinėje kolegijoje vyks ketvirtajai pramonės revoliucijai skirta konferencija „Pramonė 4.0: Lietuvos įmonėse realizuoti robotizavimo, skaitmenizavimo sprendimai […]

gegužės 30, 2019

Gytis Kuliešius, vienos Panevėžio įmonių vadovas, prieš 13 metų baigė KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakultetą (PTVF). Jo optimizmas yra […]

gegužės 30, 2019

Netylant kalboms apie Kauno vaikų socializacijos centre „Saulutė“ vyraujančią sudėtingą situaciją, kurią iliustruoja dažni mergaičių nusižengimai, Kauno miesto vaiko teisių […]

gegužės 27, 2019

Gegužės 23 dieną, Klaipėdos valstybinės kolegijoje, Technologijų fakultete vyko jau 11-oji Respublikinė mokslinė–praktinė studentų konferencija „Verslas, technologijos, biomedicina: inovacijų įžvalgos […]

gegužės 26, 2019

Studijų kokybės vertinimo centro įsakymu patvirtinta ir akredituota nauja Šiaulių valstybinės kolegijos studijų programa Programų sistemos, vadinasi, aukštoji mokykla 2019 m. […]

gegužės 20, 2019

Ingrida Lipnickienė, prieš 7 metus pabaigusi įmonių valdymo magistro studijas KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakultete (PTVF), įkūrė nuosavą verslą. […]

gegužės 13, 2019

Drąsutė Burbienė – Kauno technologijos universiteto Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto (KTU PTVF) alumnė, prieš aštuonerius metus su pagyrimu baigusi […]