lapkričio 8, 2019
Kristina Sabaliauskaitė: „Laisvė visada turi savo kainą, tik ne kiekvienas pasiryžęs ją mokėti“

„Po „Petro imperatorės“ pasirodymo labai daug sužinojau apie mus pačius. Pamačiau, koks vis dar gajus mąstymas schemomis, galvojimas, kad vergas, mažas, likimo nuskriaustas žmogus, kuriam pašykštėta galios pozicijų, neturi žmogiškojo orumo, kad jis negali būti protingas, išmintingas. O man kaip tik imponuoja tokios istorijos, todėl noriu pasakoti apie stiprias moteris, kurios sulaužo taisykles“, – tarptautinio literatūros festivalio „Vilniaus lapai“ organizuotame pokalbių vakare kalbėjo rašytoja Kristina Sabaliauskaitė.

 Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje vykęs renginys susilaukė itin didelio publikos dėmesio: salė buvo sausakimša, nusidriekė autografų laukiančiųjų eilės, o bilietai į susitikimą išpirkti dar prieš savaitę. Teatro režisieriaus Gintaro Varno kalbinta rašytoja K. Sabaliauskaitė susirinkusiesiems papasakojo ne tik apie naujausią savo romaną, bet ir, kaip pati prisipažino, pirmą kartą atskleidė, kaip gimsta jos knygos.

Mėginimas atkurti sudužusią graikišką vazą

Paklausta, kaip ji kuria, kaip dirba, K. Sabaliauskaitė sakė, kad dažniausiai jaučiasi kaip archeologė.

„Dirbu kaip mokslininkė, kuri bando rekonstruoti sudužusią graikišką vazą ir pasižiūrėti, kas susidėlioja iš tų gabalėlių. Esu tikrai labai užsispyrusi, man svarbu, kad vaizdas būtų ryškus ir pilnas. Dirbu tol, kol visa dėlionė tampa nebe plokščia, o trimatė. Man viskas įdomu: nuo archyvų, žemėlapių, teisminių dokumentų, iki to, ką keliaudamas žmogus galėjo matyti, kokia aplinka jį supo. Kai visa tai išsiaiškinu, kai sulipdau tą vazą, įdėmiai į ją įsižiūriu, užfiksuoju vaizdą ir tada… vėl sudaužau. Tam kad pradėčiau kurti ir nupieščiau tokį istorinio personažo portretą, kaip aš jį matau“, – aiškino populiariausių istorinių romanų autorė.

Romano leitmotyvas – prievarta

Naujausio romano „Petro imperatorė“ pagrindinis leitmotyvas, kaip teigia K. Sabaliauskaitė, –   prievarta.

„Man rūpėjo prievartos klausimas ir pati prievarta kaip problema. Kaip ji skleidžiasi kultūroje, kiek jos mūsų gyvenimuose? Kiek yra buvę ir kiek pasaulyje tebėra prievartos moterų atžvilgiu? Labiausiai mane domina paradoksas tarp prievartos ir galimybės jai nepasiduoti. Juk pagrindinės romano herojės visą laiką buvo reikalaujama paklusti, tačiau ji rado būdų tam priešintis. Įtampa tarp  primesto bevališkumo ir tuo pačiu geležinė valia nepasiduoti, pastanga teigti save kaip žmogų brutalioje kultūroje, kurioje ji net nebuvo laikoma žmogumi. Tai man atrodo be galo svarbu ir aš noriu, kad mes žinotume tokius likimus, tokias istorijas“, – kalbėjo K. Sabaliauskaitė.

Paklausta, kodėl jos romanuose personažai dažnai pasirenka nepasiduoti, tapdami tarsi rakštimis kitiems, autorė pabrėžė, kad tai susiję su žmogiškąja laisve ir laisvės samprata.

„Tokie „žmonės rakštys“, sukeldami skausmą, dirgindami, leidžia ir mums patiems pajusti, kad esame iš tiesų gyvi, pilnakraujai, kad galime ir susižeisti, ir sugyti. Jei rakščių nėra, tuomet lieka tik vegetacija ir pilkų vienodų uniformų pasaulis. Ir iš savo patirties galiu pasakyti, kad laisvė visada turi savo kainą. Tik ji dažnai būna didelė ir dėl to ne kiekvienas pasiryžęs ją mokėti“, – sakė rašytoja.

Ruošiamas jau penktas „Petro imperatorės“ tiražas

Skaitomiausios Lietuvoje rašytojos K. Sabaliauskaitės naujausias istorinis romanas „Petro imperatorė“ (leidykla „Baltos lankos“, 2019) toliau laikosi perkamiausių knygų sąrašuose: į knygynus keliauja ketvirtoji knygos laida, o knygos poreikis toks, kad jau užsakytas ir penktasis tiražas.

Pirmasis romano tiražas buvo išparduotas dar nė nepasiekęs knygynų lentynų – išpirktas per išankstinę prekybą.

Romanas „Petro imperatorė“ – tai pasakojimas apie Rytų ir Vakarų kultūrų, mentalitetų sandūrą vienoje toksiškoje santuokoje. Apie laiką ir prievartą. Apie psichologinę ir alkoholinę priklausomybę, skilusias ir save perkuriančias asmenybes, griaunantį karą ir nemarų grožį gimdančias svajones.

 

Share Button

Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


lapkričio 11, 2019

Projekto partneriai – Kinderhaus Wirbelwind Kirchstraße iš Vokietijos. Tarptautinio projekto trukmė – nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 […]

lapkričio 8, 2019

Startuoja pirmoji Lietuvoje inovacijų kūrimo programa moterims „Women for Global Challenges“, kurios metu 200 profesionalių įsitrauks į tvarių inovacijų kūrimą. […]

lapkričio 5, 2019

Struvės geodezinis lankas – išskirtinis žmogiškųjų vertybių mainų, vykusių bendradarbiaujant užsienio šalių mokslininkams, ir technologijų dermės pavyzdys. Į UNESCO Pasaulio […]

lapkričio 5, 2019

Centriniai paštai – vieni svarbiausių miestų simbolių, reprezentuojantys ne tik patį miestą, bet ir valstybę. Jau ne pirmą mėnesį viešojoje erdvėje netyla […]

spalio 29, 2019

Lietuvoje prieš 30 metų, 1989 m. spalio 24 d., istorijos mylėtojams į rankas pateko pirmasis laikraščio „Voruta“ numeris, kurio paantraštėje […]

spalio 24, 2019

XIX a. I pus. Gargždų dvaras atiteko baronams Renėms. Valdant tėvui Feliksui Renei, o vėliau jo sūnui Eugenijui Renei (1830-1895), […]

spalio 17, 2019

13-asis tarptautinis žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“ šiemet savo žiūrovus skatino nestatyti sienų bei permąstyti MES ir JIE […]

rugsėjo 29, 2019

Rugsėjo 23-29 dienomis Ukrainos rytinėje dalyje, prie pat skiriamosios linijos, esančiame Stanytsia Luhanska mieste vyksta pirmasis lietuvių ir ukrainiečių dailininkų […]

rugsėjo 23, 2019

Rugsėjo 20 d. Kauno senamiestyje, prie Vytauto Didžiojo (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų) bažnyčios, minint 150-asias visuomenininko, rašytojo, kun. […]

rugsėjo 23, 2019

Lietuvos nacionalinis kultūros centras kartu su „Neregėtos Lietuvos“ autoriumi ir leidėju Mariumi Jovaiša pradeda tautinio kostiumo populiarinimo kampaniją #taudrabuzis. Projekto […]