lapkričio 8, 2019
Kristina Sabaliauskaitė: „Laisvė visada turi savo kainą, tik ne kiekvienas pasiryžęs ją mokėti“

„Po „Petro imperatorės“ pasirodymo labai daug sužinojau apie mus pačius. Pamačiau, koks vis dar gajus mąstymas schemomis, galvojimas, kad vergas, mažas, likimo nuskriaustas žmogus, kuriam pašykštėta galios pozicijų, neturi žmogiškojo orumo, kad jis negali būti protingas, išmintingas. O man kaip tik imponuoja tokios istorijos, todėl noriu pasakoti apie stiprias moteris, kurios sulaužo taisykles“, – tarptautinio literatūros festivalio „Vilniaus lapai“ organizuotame pokalbių vakare kalbėjo rašytoja Kristina Sabaliauskaitė.

 Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje vykęs renginys susilaukė itin didelio publikos dėmesio: salė buvo sausakimša, nusidriekė autografų laukiančiųjų eilės, o bilietai į susitikimą išpirkti dar prieš savaitę. Teatro režisieriaus Gintaro Varno kalbinta rašytoja K. Sabaliauskaitė susirinkusiesiems papasakojo ne tik apie naujausią savo romaną, bet ir, kaip pati prisipažino, pirmą kartą atskleidė, kaip gimsta jos knygos.

Mėginimas atkurti sudužusią graikišką vazą

Paklausta, kaip ji kuria, kaip dirba, K. Sabaliauskaitė sakė, kad dažniausiai jaučiasi kaip archeologė.

„Dirbu kaip mokslininkė, kuri bando rekonstruoti sudužusią graikišką vazą ir pasižiūrėti, kas susidėlioja iš tų gabalėlių. Esu tikrai labai užsispyrusi, man svarbu, kad vaizdas būtų ryškus ir pilnas. Dirbu tol, kol visa dėlionė tampa nebe plokščia, o trimatė. Man viskas įdomu: nuo archyvų, žemėlapių, teisminių dokumentų, iki to, ką keliaudamas žmogus galėjo matyti, kokia aplinka jį supo. Kai visa tai išsiaiškinu, kai sulipdau tą vazą, įdėmiai į ją įsižiūriu, užfiksuoju vaizdą ir tada… vėl sudaužau. Tam kad pradėčiau kurti ir nupieščiau tokį istorinio personažo portretą, kaip aš jį matau“, – aiškino populiariausių istorinių romanų autorė.

Romano leitmotyvas – prievarta

Naujausio romano „Petro imperatorė“ pagrindinis leitmotyvas, kaip teigia K. Sabaliauskaitė, –   prievarta.

„Man rūpėjo prievartos klausimas ir pati prievarta kaip problema. Kaip ji skleidžiasi kultūroje, kiek jos mūsų gyvenimuose? Kiek yra buvę ir kiek pasaulyje tebėra prievartos moterų atžvilgiu? Labiausiai mane domina paradoksas tarp prievartos ir galimybės jai nepasiduoti. Juk pagrindinės romano herojės visą laiką buvo reikalaujama paklusti, tačiau ji rado būdų tam priešintis. Įtampa tarp  primesto bevališkumo ir tuo pačiu geležinė valia nepasiduoti, pastanga teigti save kaip žmogų brutalioje kultūroje, kurioje ji net nebuvo laikoma žmogumi. Tai man atrodo be galo svarbu ir aš noriu, kad mes žinotume tokius likimus, tokias istorijas“, – kalbėjo K. Sabaliauskaitė.

Paklausta, kodėl jos romanuose personažai dažnai pasirenka nepasiduoti, tapdami tarsi rakštimis kitiems, autorė pabrėžė, kad tai susiję su žmogiškąja laisve ir laisvės samprata.

„Tokie „žmonės rakštys“, sukeldami skausmą, dirgindami, leidžia ir mums patiems pajusti, kad esame iš tiesų gyvi, pilnakraujai, kad galime ir susižeisti, ir sugyti. Jei rakščių nėra, tuomet lieka tik vegetacija ir pilkų vienodų uniformų pasaulis. Ir iš savo patirties galiu pasakyti, kad laisvė visada turi savo kainą. Tik ji dažnai būna didelė ir dėl to ne kiekvienas pasiryžęs ją mokėti“, – sakė rašytoja.

Ruošiamas jau penktas „Petro imperatorės“ tiražas

Skaitomiausios Lietuvoje rašytojos K. Sabaliauskaitės naujausias istorinis romanas „Petro imperatorė“ (leidykla „Baltos lankos“, 2019) toliau laikosi perkamiausių knygų sąrašuose: į knygynus keliauja ketvirtoji knygos laida, o knygos poreikis toks, kad jau užsakytas ir penktasis tiražas.

Pirmasis romano tiražas buvo išparduotas dar nė nepasiekęs knygynų lentynų – išpirktas per išankstinę prekybą.

Romanas „Petro imperatorė“ – tai pasakojimas apie Rytų ir Vakarų kultūrų, mentalitetų sandūrą vienoje toksiškoje santuokoje. Apie laiką ir prievartą. Apie psichologinę ir alkoholinę priklausomybę, skilusias ir save perkuriančias asmenybes, griaunantį karą ir nemarų grožį gimdančias svajones.

 

Share Button


kovo 24, 2020

Atkurtos Lietuvos nepriklausomybei – 30 metų. Sudreba širdis, rodos, dar visai neseniai su virpuliu širdyje ir ašaromis akyse 1990 m. […]

kovo 23, 2020

Klaipėdos apskrities mažoji kultūros sostinė VEIVIRŽĖNAI – radialinio plano miestelis Klaipėdos rajone, abipus Veiviržo upės (Minijos intakas). Yra Jurgio Šaulio […]

kovo 19, 2020

Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio potvarkiu sudarytai darbo grupei buvo pavesta koordinuoti Adolfo Ramanausko-Vanago, Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario […]

kovo 14, 2020

Negalėjome nesureaguoti į puikią lietuvių Eurovizijos dainą. Būdami interaktyvaus turinio kūrėjai nusprendėme būti pirmaisiais Lietuvoje, o gal ir pasaulyje, kurie […]

kovo 12, 2020

Kovo 11-osios vakarą Vilniaus „Siemens arenoje“ įvyko koliažinės operos „Mažvydas“ premjera pagal Justiną Marcinkevičių, po kurios finalo ne vienam teko […]

kovo 10, 2020

Minėdami 100-ąsias Eugenijos Šimkūnaitės gimimo metines, prisimename Lietuvos vaistinių istoriją. Viena tokių – Viekšniuose. Jeigu senoji Viekšnių vaistinė būtų veikianti, […]

kovo 9, 2020

Svarbiu kūrybiškumo pripažinimu visuomenėje tapę „Aukso paukštės“ apdovanojimai kasmet skiriami labiausiai nusipelniusiems šalies chorams, teatrams, folkloro ir šokių ansambliams, liaudiškos […]

kovo 8, 2020

Jei iš tautodailininkų sumanytume išrinkti tokį, kuris užfiksavęs daugiausiai rekordų, juo neabejotinai taptų medžio drožėjas, sertifikuotas šiaudinių sodų ir žaislų, […]

kovo 8, 2020

Iš Panevėžio važiuodamas Jotainių link ir pasiekęs Pajuodžių sankryžą, suki į kairę, o netrukus pamatęs rodyklę su užrašu „Preidžiai“, 0,6 […]

kovo 6, 2020

Gimė 1960 metų kovo 2 dieną Leipalingyje. Čia baigė vidurinę mokyklą, Nuo 1976 metų dalyvavo Eucharistijos bičiulių, taip pat blaivybės […]