2 kovo, 2017
Kristina Dembinskaitė

Kryžiažodžių sprendimas jaunina smegenis

Šiais naujų technologijų laikais didėjantis kryžiažodžių žurnalų populiarumas daug kam gali pasirodyti neįtikėtinas. Tačiau panašu, kad tai yra vienas iš geriausių ir optimalių būdų protui lavinti. Kryžiažodžių ir galvosūkių sprendimas kaip naudinga laisvalaikio protinė veikla — jau seniai psichologus dominanti tema ir dažnai neuropsichologai tarp įvairių praktikų, kurios gerina koordinaciją ir gebėjimą vienu metu galvoti apie kelis dalykus, įtraukia ir kryžiažodžių sprendimą.

Nauji įvairiose mokslinėse grupėse atlikti tyrimai dar kartą patvirtino, kad kryžiažodžių sprendimas stimuliuoja daugelio smegenų neuronų ir pilkųjų ląstelių veiklą. To rezultatas – geresnė atmintis, gebėjimas susikoncentruoti ir globaliau mąstyti. Ši veikla taip pat praturtina žodyną ir netgi padeda sklandžiau pradėti ir palaikyti pokalbį su kolegomis.

Psichologė Džeinė Goldman teigia, kad žmogaus smegenų ląstelės žūva negaudamos naujų įspūdžių ir iššūkių. Todėl reikia stiprinti neuronų jungtis ir gerinti kraujotaką smegenyse, o tai lengviausia daryti nuolat sužinant ar išmokstant kažka naujo, taip pat rekomenduojama susirasti hobį.  

Kalbėdama apie kryžiažodžių sprendimą Dž. Goldman pažymi, kad geriausi smegenų veiklos rezultatai pasiekiami  kryžiažodžius sprendžiant grupėje. Tada kiekvienas grupės narys stengiasi pasitempti ir kuo geriau pasirodyti, demonstruodamas savo žinias ir mąstymo greitį, kai pavyksta teisingai atsakyti į klausimą kyla vidinis pasitenkinimas, sulaukiama kolegų pagyrimų. Didžiausias pliusas esant tokioje aplinkoje tai, kad dėl patiriamų papildomų emocijų  stimuliuojama ne vienas, o net keletas smegenų centrų. Taip pat pastebėta, kad kuriasi višiskai naujos jungtys smegenų  neuronų tinkluose.

Neuropsichologas Robertas S. Wilsonas teigia, jog žmonės, lavinantys intelektą, yra socialiai aktyvesni,  juos rečiau kamuoja depresija, nerimas. Prof. Richardas Restakas, tyrinėjęs mūsų veiklos įtakas protui, teigia, jog kryžiažodžių sprendimas lavina smegenų kalbos sritį ir atmintį, o, pavyzdžiui, dėlionės skatina aktyviau veikti už jusles atsakingą sritį.

Kiti mokslininkų pastebėjimai: 
Kryžiažodžiai patikrina atmintį. Kiekvienas kryžiažodžio klausimas verčia smegenis padirbėti atsimenant vardus, vietas, įvykius ar terminus, kuriuos šiaip žinote, bet apie juos nepagalvojote jau daugelį metų.

Kryžiažodžiai ugdo savikontrolę. Norėdami atsakyti į visus kryžiažodžio klausimus, sau tarsi užsibrėžiate tikslą, tokiu būdu jūsų pasąmonė mokosi įsipareigoti. O tai ilgainiui padeda ir bet kurioje gyvenimiškoje situacijoje nemesti visko anksčiau, kol neatlikta užduotis.

Kryžiažodžiai apsaugo nuo vienatvės jausmo. Nežinodami kurio nors klausimo atsakymo, jo ieškote įvairiuose šaltiniuose. Psichologai teigia, kad dėl to tarsi dingsta vienatvės jausmas, žmogus pradeda jausti vientisumą su jį supančių pasauliu.

Kryžiažodžiai sužadina žingeidumą ir smalsumą. Kryžiažodžių sprendimas grąžina vaikišką smalsumo jausmą. Iš kelių užuominų atspėję teisingą atsakymą galbūt norėsite apie tą dalyką sužinoti daugiau. Nebijokite kryžiažodžio atidėti į šalį tam, kad surastumėte papildomos informacijos apie sudominusio klausimo atsakymą. Visa tai jaunina smegenis!

Populiaru visame pasaulyje

Mėgstantiems spręsti kryžiažodžius tai dažnai tampa pagrindiniu laisvalaikio užsiėmimu. Tai smagu, įdomu ir patogu — juk kryžiažodžių žurnalą gali pasiimti bet kur. Mokslininkai perspėja, kad ir čia svarbu nepakliūti į rutiną. Būtina keisti veiklas. Kalbant apie intelektualiąją dalį, galvosūkių ir kryžiažodžių sprendimą turėtų papildyti rankdarbiai, stalo žaidimai, skaitymas.

Lietuvos kryžiažodžių žurnalų rinkos lyderių — „oho“ grupės — generalinis direktorius Linas Krapavickas sako, jog mankštinti protą sprendžiant kryžiažodžius jau daugiau kaip 100 metų yra visame pasaulyje populiarus ir vis besiplečiantis užsiėmimas. Kažkada anksčiau kryžiažodžiai buvo tik eruditų ar save protingais laikančiųjų užsiėmimas, dėl to ir užduotys būdavo kuriamos sudėtingesnės. Populiarėjant kryžiažodžiams, užduotys tapo daug lengvesnės ir įdomesnės, ne tokios sausos, enciklopedinės, kaip pradžioje. Smagu, kad vis dažniau atsiranda visiškai naujų kryžiažodžių rūšių. Pavyzdžiui, šiuo metu naujai kylanti banga Lietuvoje yra PANORAMINIAI IŠBRAUKYMAI. Tai labai įdomūs ir tikrai visiems įkandami kryžiažodžiai.

Anot „oho“ žurnalų redaktoriaus A. Gedvilo, kryžiažodžiai spausdinami visomis kalbomis, išskyrus tas, kurių žodžius sunku sukryžiuoti, pavyzdžiui, kinų, japonų. Šiose šalyse labai populiarios nonogramos, sudoku ir panašios užduotys su skaičiais. O štai Kanadoje, kur daug gyventojų vartoja prancūzų ir anglų kalbas, populiarūs yra dvikalbiai kryžiažodžiai: horizontaliai rašomi žodžiai viena kalba, vertikaliai — kita.

Egzistuoja ir nuomonė, jog teiginiai, kad kryžiažodžiai apsaugo smegenis nuo negalavimų, yra nepakankamai pagrįsta. Tačiau ir tokios nuomonės šalininkai teigia, jog kryžiažodžių sprendimas padeda žmogui išlikti lanksčiam ir „neieškoti žodžio kišenėje“.

Taip, iš tiesų nei kryžiažodžiai, nei rankdarbiai ar skaitymas, aktyvi fizinė veikla ar sveika mityba negali tapti panacėja, suteikiančia nepriekaištingą gyvenimą ar gerą savijautą. Akivaizdu, kad visaverčiam gyvenimui pasiekti reikia ne vienos atskiros priemonės, bet daugelio veiksnių, stimuliuojančių kūną, protą ir dvasią, visumos. Jei, pamėgę kryžiažodžius ar galvosūkius, žiūrėsime į juos kaip į tos visumos dalį, tai tikrai maloniai praleisime laisvalaikį bei puikiai lavinsime protą, įžvalgą ir sumanumą.

Informaciniai šaltiniai: Alberto Einšteino medicinos koledžas, Niujorkas; Timothy Eric Parker USA Today.


25 balandžio, 2024

Šiemet vietinė rinkliava už automobilių statymą mokamose parkavimo vietose Palangoje nedidės, ketvirtadienį nusprendė Palangos savivaldybės taryba. Skelbiama, kad į Palangą […]

24 balandžio, 2024

Regis, kuo galėtum nustebinti lietuvį, pasiūlęs pasivaikščioti miške. Miškai, medžio artumas, sakoma, mums tiesiog į kraują įaugę. Vis dėlto savaitgalį […]

23 balandžio, 2024

Šių metų duomenimis, „Android“ išlieka populiariausia operacine sistema pasaulyje, todėl jos atnaujinimų laukia milijonai vartotojų. Nors iki oficialaus „Android 15“ […]

22 balandžio, 2024

Beveik pusę amžiaus skaičiuojanti, ne vienam aukšto lygio sportininkui pagrindus paklojusi Kauno ledo arena ruošiasi transformacijai. Iki šiol čia plušėję […]

19 balandžio, 2024

Rašytiniuose šaltiniuose Utenos vardas paminėtas 1261 m., kai Lietuvos karalius Mindaugas laiške kalavijuočių ordinui už suteiktą pagalbą perleido Utten žemes. […]

19 balandžio, 2024

Nors orai šiluma nelepina, tačiau Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo didysis tulpių žydėjimas jau pasirengęs tikram spalvų sprogimui: trečiąją […]

19 balandžio, 2024

Kazlų Rūda pristatė bene pirmąjį Lietuvoje virtualų savivaldybės teritorijos žemėlapį, kuriame vienoje vietoje galima rasti lankytinas vietas, poilsio objektus, prekybos […]

Lietuvos suaugusiųjų rinktinė Europos čempionate / LSŠF nuotr.
18 balandžio, 2024

Prie stulbinančių Lietuvos sportininkų pasiekimų prisidėjo ir mūsų šalies šokėjai. Per pastarąsias kelias dienas Pasaulio sportinių šokių federacija (WDSF) surengė […]

17 balandžio, 2024

Šią savaitę „Vilniaus vandenys“ kartu su Vilniaus miesto savivaldybe sostinėje pradeda lauko gertuvių sezoną. Miesto gyventojai ir jo svečiai galės […]

16 balandžio, 2024

Antradienį Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) atidarė atnaujintas Vilniaus televizijos bokšto erdves skirtos verslui ir poilsiui. Kaip teigė atidarymo […]

15 balandžio, 2024

Nuo balandžio 1 dienos populiaraus maršruto Vilnius–Ryga traukinys papildomai stoja Jonavoje ir Kėdainiuose. Bilietų pardavimai startavo kovo 15 d. Per […]

13 balandžio, 2024

Šeštadienį sostinėje vyko tradicinės Fiziko Dienos (FiDi) renginiai. Šiais metais Vilniaus universiteto (VU) studentai ją surengė jau 56 kartą. Renginio […]

12 balandžio, 2024

Pakruojo dvare sukurtas unikalus gamtos ir meno dermės projektas – įkurtas pirmasis šalyje Varnėnų miestas. Čia tradiciniu būdu, ant senovinių […]

11 balandžio, 2024

Kūryba. Ramybė. Įkvėpimas. Tai tik keli žodžiai, kurie puikiai apibūdina rašytojų rezidencijų programą „Parašyta Molėtų krašte“ (Writing@Moletai), kuri šiais metais […]

9 balandžio, 2024

Narcizų žydėjimo šventė – pati gražiausia pavasario šventė Druskininkuose. Triskart keitę šventės datą, pagaliau garsiai skelbiame – Druskininkai žydi! Šįmet […]

9 balandžio, 2024

Atskirtis tarp mokslininkų ir visuomenės mažėja – Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Piliečių mokslo centras tiesia tiltus tarp mokslo […]

9 balandžio, 2024

Lietuvoje pradedama įgyvendinti darbotvarkė „Tvari mokykla 2023“. Planuojama, kad iki 2030 m. visos mūsų šalies mokyklos taps tvarios arba žengs […]

9 balandžio, 2024

Kultūros ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija pradeda įgyvendinti Socialinio recepto projektą, kuris vyks 13-oje Lietuvos savivaldybių. Šįmet projektas bus […]

8 balandžio, 2024

Savo jėgomis baseiną su SPA zona Nemuno saloje pastatęs Kaunas tęsia vandens sporto statinių plėtrą visame mieste. Praėjusių metų pabaigoje […]

4 balandžio, 2024

Kai kalbama apie važiavimą motociklu, šalmas nėra tik saugos įranga – tai geriausia motociklininko apsauga negailestingame asfalto ir greičio pasaulyje. […]