Kurčiųjų krepšinio rinktinės narys – apie paskaitas su gestų vertėja, olimpinį auksą ir norą tapti pirmuoju programuotoju

Krepšininkas Lukas Gužauskas, šių metų Kurčiųjų olimpinėse žaidynėse su Lietuvos rinktine iškovojęs aukso medalį – taip pat ir Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto (KTU IF) studentas. Sėkmingai baigęs studijas KTU, L. Gužauskas taptų pirmuoju kurčiuoju Lietuvos istorijoje, įgijusiu programų sistemų bakalauro laipsnį. „Labai stengiuosi gerai mokytis, o studijuodamas net sukūriau naujus gestų ženklus“, – džiaugėsi vaikinas, laisvalaikiu mėgstantis čiuožti snieglente, banglente, lipti į kalnus ir keliauti.

Nauji žodžių atitikmenys gestų kalboje – svarbus išradimas informatikos srityje. „Tikiuosi, kad man baigus KTU bakalauro studijas, ir čia naujai įstojus kitiems klausos sutrikimą turintiems studentams, pasirinkusiems studijuoti programų sistemas, tai daryti bus lengviau, nes galės pasinaudoti mano sukauptomis žiniomis“, – sakė L. Gužauskas.

Informatikos fakulteto, kuriame mokosi tituluotas krepšininkas, studijų prodekanas Jonas Čeponis pažymi, kad visiems studentams yra taikoma vienoda vertinimo sistema, tačiau dėka labai gerų savo studijų rezultatų, Lukas buvo perkeltas į valstybės finansuojamą vietą, o tai įrodo, jog visiems studentams yra sudaromos lygios sąlygos mokytis ir išmokti.

„Lukas ne tik pilnai įsitraukia į paskaitų procesą, bet ir buvo išvykęs pagal „Erasmus+“ mainų programą semestrui į Graikiją. Jo puikus sportinis aktyvumas taip pat yra pastebimas“, – džiaugėsi J. Čeponis.

Rugpjūčio 29 dieną L. Gužauskas buvo pasveikintas KTU rektorato posėdyje, kur jam buvo paskirta vienkartinė skatinamoji stipendija.

Į paskaitas – kartu su vertėja

Vaikino teigimu, kurčiajam mokytis universitete, kuriame absoliuti dauguma studentų neturi klausos sutrikimo, nėra lengva, nes atėjus iš kurčiųjų mokyklos, labai skiriasi mokymosi režimas. Vaikinas į paskaitas keliauja su gestų kalbos vertėja.

Didžioji dalis studentų per paskaitas girdi ir išklauso dėstomą medžiagą, iš karto priimdami jiems suteiktą informaciją. Tuo tarpu kurčiasis tuomet yra visiškoje tyloje. Jam šią informaciją suteikia-išverčia vertėjas iš gestų kalbos.

„Kiekvienas klausos sutrikimą turintis studentas universitetuose ir aukštosiose mokyklose susiduria su sunkumais, nes studijų programos pritaikytos girdintiesiems, ne kurtiesiems, – teigė L. Gužauskas. – Skiriasi kurčiųjų ir girdinčiųjų žmonių informacijos priėmimas ir laikas, per kurį ta informaciją priimama, t.y., girdintieji informaciją gauna iš karto, o kurtieji – per savo matymo „filtrą“, verčiant į gestų kalbą.“

Anot pašnekovo, kurčiasis tą pačią informaciją priima per žymiai ilgesnį laiką, tačiau girdintiems ir kurtiesiems studentams galioja vienodas paskaitų, namų darbų, projektų ir egzaminų laikas. Jis taip pat pažymi, kad kurčiajam sunkiau sekasi rašyti ir skaityti lietuvių kalba, nes visų kurčiųjų gimtoji kalba yra lietuvių gestų kalba. 

„Kurtieji turi savo naudojamą gestų gramatiką, prie kurios yra pripratę, todėl iš karto rašant-išverčiant į lietuvių kalbą, dažnai pasitaiko gramatikos klaidų, o klausos sutrikimų neturintys žmonės dažnai nesupranta, ką kurtieji nori pasakyti ar parašyti. Taip yra dėl to, nes lietuvių ir gestų kalbos gramatiniai sakiniai yra nevienodi“, – aiškino L. Gužauskas.

Grupiokų gestų kalba nedomina

Pasak vaikino, jo grupiokai gestų kalba beveik nesidomi: „Kodėl? Nežinau. Per paskaitas kartais susirašinėjame ant popieriaus ar mobiliaisiais telefonais. Neretai užmegzti pokalbį ar bendrauti su kitais studentais man sekasi sunkiai. Bendraujame labai mažai – tik tiek, kiek reikia dėl paskaitų ar laboratorinių darbų.“

Paklaustas, ar jaučia padidintą dėmesį iš dėstytojų, L. Gužauskas sako, kad vieni dėstytojai jam skiria labai didelį dėmesį, kiti – kur kas mažesnį. Šiuolaikinius dėstymo metodus savo paskaitose taikantys lektoriai neretai studentui skiria papildomai laiko po paskaitų, paaiškina tam tikrus vaikinui kilusius klausimus.

Studento teigimu, pati sunkiausia sritis kurčiajam – informacinės technologijos, nes programavimo kalbose neegzistuoja  gestų kalbos ženklai, todėl jam dažnai sunku suvokti tam tikrų žodžių reikšmę: „Norėdamas suprasti įvairius terminus, praleidžiu nemažai laiko naršydamas internete ir papildomai klausdamas dėstytojų, o tai labai prailgina mano mokymosi ir namų darbų atlikimo laiką.“

Studentas atkreipia dėmesį, kad teorinėse paskaitose bei knygose yra daug specifinių žodžių, terminologijos, susijusių su kompiuterių technologijomis, kuriems neretai trūksta gestų kalbos ženklų: „Pasitaiko atvejų, kai tam tikros informacijos apskritai neįmanoma perteikti gestais.“

Vaikinui laikyti egzaminus užtrunka dvigubai ilgiau nei girdintiesiems studijų draugams. L. Gužauskas viliasi, kad ateityje kurtiesiems studentams bus duodamas papildomas laikas, specialios užduotys, teoriniai (atviri, – aut. past.) klausimai bus konvertuojami į testo klausimus, o dėstytojai su kurčiaisiais per egzaminą bendraus padedami gestų kalbos vertėjų.

Išpildė vaikystės svajonę

Gužauskas pasakoja, kad krepšiniu susidomėjo būdamas 10-ies, lankydamas Kauno kurčiųjų mokyklą, kurios krepšinio komandoje ir žaidė.

„Krepšinis man labai patiko. Jau 2014 m. patekau į kurčiųjų jaunimo iki 21 metų rinktinę su kuria dalyvavau Pasaulio kurčiųjų jaunimo čempionate Samsune, Turkijoje“, – pasakojo L. Gužauskas.

Šiame čempionate L. Gužauskas su komanda užėmė 4-ąją vietą, o grįžęs iš Turkijos sulaukė pakvietimo prisijungti prie Lietuvos kurčiųjų vyrų krepšinio rinktinės, kuri žaidė Regionų krepšinio lygoje (RKL).

„Labai džiaugiausi galėdamas žaisti aukštesniame lygmenyje. 2016 m. pirmą kartą patekau į Lietuvos Kurčiųjų vyrų krepšinio rinktinės stovyklą ir į galutinę rinktinės sudėtį, – kalbėjo studentas. – Žaidžiau Europos kurčiųjų krepšinio čempionate Salonikuose, Graikijoje, kur mus lydėjo sėkmė – laimėjome bronzos medalius.“

2017 m. Kurčiųjų olimpinėse žaidynės taip pat vyko Samsune, Turkijoje, kur Lietuvos garbę gynė 46 sportininkai.  

„Buvau labai laimingas galėdamas žaisti šioje olimpiadoje, į kurią patekti svajojau dar mokydamasis mokykloje. Dalyvaudamas žaidynių atidarymo šventėje negalėjau patikėti, kad mano svajonė išsipildė. Išties įspūdingame renginyje dalyvavo sportininkai iš 97 pasaulio šalių, kuriuos palaikė apie 30 tūkst. žiūrovų minia. Mūsų komandai buvo didelė garbė atstovauti Lietuvai ir nešti savo šalies vėliavą Turkijos olimpiniame stadione“, – prisiminimais dalijosi L. Gužauskas.  

Žavisi A. Saboniu ir M. Zupanu

Vaikinas džiaugiasi galėjęs susipažinti su daugybe užsienio sportininkų iš skirtingų sporto šakų ir įgavęs daugiau patirties kaip krepšininkas. 197 cm ūgio L. Gužauskas žaidžia vidurio puolėjo pozicijoje.

„Kaip vidurio puolėjas nesu labai aukštas, nes „centrai“ paprastai siekia 205 cm ir didesnį ūgį. Visgi, mūsų rinktinėje tokių aukštaūgių nėra.“

Gužauskas patikina, kad Kurčiųjų olimpinėse žaidynėse laimėtas aukso medalis jam reiškia labai daug. „Esu laimingas ir didžiuojuosi, kad galėjau ginti ir garsinti Lietuvos vardą, – kalbėjo studentas. – Džiaugiuosi, kad mokausi KTU ir kad pavyksta suderinti tiek mokslus, tiek sportą.“

Mėgstamiausias vaikino visų laikų krepšininkas – legendinis Lietuvos sportininkas Arvydas Sabonis. Toliau rikiuoja amerikietį LeBroną Jamesą, Vassilį Spanuolį iš Graikijos ir Mihą Zupaną iš Slovėnijos. Pastarasis būdamas kurčias nuo gimimo žaidžia profesionalų krepšinį su geriausiais Europos žaidėjais.  

„Man patinka šis krepšininkas, nes jis yra kurčiasis, bet žaidžia tiek girdinčiųjų, tiek kurčiųjų Slovėnijos rinktinėse. M. Zupanas yra gyvas įrodymas, kad žmogui viskas pasiekiama. Jo asmenybė ir karjera – tikra šlovės istorija“, – mano L. Gužauskas.