Kuriamos palankesnės sąlygos iš užsienio grįžtantiems mokiniams ir mokytojams
Švietimo ir mokslo ministerija iki rugsėjo planuoja parengti dokumentus, kurie grįžtantiems užsienio lituanistinių mokyklų mokytojams laikotarpį, kurį jie dirbo lituanistinio švietimo srityje, leistų įskaityti į pedagoginį stažą. Taip pat bus palengvinta grįžusių mokinių priėmimo į mokyklas tvarka. Mokinių tėvai dar prieš atvykdami į Lietuvą aiškiai žinos, kokia pagalba bus suteikiama jų vaikams, kad jie čia greičiau pritaptų.
„Įskaityti pedagoginį stažą svarbu dėl to, kad mokytojai galėtų be kliūčių tęsti darbą Lietuvoje. Sukurdami aiškią, tikslią grįžusių mokinių priėmimo į mokyklas tvarką, atitinkančią šiandienos realijas, norime padėti emigrantų šeimoms lengviau ir greičiau įsilieti į visuomeninį Lietuvos gyvenimą. Tėvai turi aiškiai žinoti, kokios realios pagalbos gali reikalauti iš mokyklų“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.
Apie pedagoginės veiklos įskaitymą į darbo stažą buvo diskutuota per Švietimo ir mokslo ministerijos ir užsienio lietuvių bendruomenių švietimo tarybų pirmininkų susitikimą. Susitikime dalyvavo Australijos, JAV, Kaliningrado srities, Vokietijos, Airijos, Jungtinės Karalystės švietimo tarybų atstovai. Per diskusiją svarstyta, kad darbo stažą už užsienio lituanistinėse mokyklose dirbtą laikotarpį, remdamasis švietimo ir mokslo ministro įsakymu, galėtų įskaityti vadovas tos mokyklos, kurioje grįžęs mokytojas pageidautų dirbti. O mokytojams, dar nepradėjusiems dirbti Lietuvoje, pedagoginio darbo užsienyje stažas būtų patvirtinamas ministro įsakymu. Asmuo, norintis, kad jo pedagoginės veiklos laikotarpis užsienyje būtų įskaitytas į pedagoginio darbo stažą, įstaigos vadovui pateiktų prašymą ir šią veiklą įrodančius dokumentus.
Šis pedagoginio darbo įskaitymas į stažą grįžusiems į Lietuvą asmenims, turintiems pedagoginę kvalifikaciją, suteiktų galimybę dirbti pagal specialybę, turėtų įtakos atlyginimui.
Švietimo ir mokslo ministerija balandžio mėn. patikslino Švietimo ir mokslo institucijų registro nuostatus, kad į registrus būtų galima įtraukti ir užsienio lituanistines mokyklas – jos taps Lietuvos švietimo sistemos dalimi.
Švietimo ir mokslo ministerija nuo rugsėjo 1 d. taip pat palengvins grįžusių iš užsienio mokinių priėmimo į mokyklas tvarką. Mokykla, kurioje norėtų mokytis iš užsienio sugrįžęs mokinys, privalės užtikrinti reikiamą mokymosi pagalbą (pvz., papildomai mokytis lietuvių kalbos). Mokinys mokytųsi kartu su bendraamžiais, nebent mokyti jį žemesnėje klasėje pageidautų tėvai.
Per susitikimą su švietimo tarybų atstovais taip pat aptarta galimybė už nuopelnus lituanistinio švietimo srityje kasmet skirti lituanistinio švietimo mokytojo (dėstytojo) premiją.
Susitikimas su švietimo tarybų atstovais – seminaro, skirto užsienio lietuvių neformaliojo švietimo įstaigų mokytojams, dalis. Švietimo ir mokslo ministerijos birželio 20–23 d. organizuojamame užsienio lituanistinių mokyklų mokytojų seminare ir kraštų lietuvių bendruomenių švietimo tarybų pirmininkų susitikime dalyvauja lituanistinių mokyklų mokytojai iš Argentinos, Urugvajaus, Australijos, Egipto, Prancūzijos, Islandijos, Čekijos, JAV ir kitų šalių.
Švietimo ir mokslo ministerija koordinuoja 10 užsienio lietuviškų formaliojo ugdymo mokyklų veiklą. Jose mokosi apie 1600 mokinių, dirba 46 ministerijos išsiųsti mokytojai. Pasaulio šalyse dar veikia apie 160 neformaliojo ugdymo lituanistinių mokyklų, kuriose mokosi daugiau nei 6 tūkst. vaikų. Įvairiose šalyse taip pat įkurta apie 40 lituanistikos (baltistikos) centrų, kuriuose dėstoma, tiriama lietuvių kalba, istorija ir kultūra. Lietuvių kalbą ir kultūrą užsienyje studijuoja apie 600 studentų, dirba daugiau nei 100 dėstytojų ir mokslininkų.
