birželio 6, 2017
Aurelija Jašinskienė / 15min.lt
Kuršių nerijoje žieduojami jūrinių erelių jaunikliai

Kuršių nerijoje šią savaitę aktyviai dirba ornitologai: žieduojami jūrinių erelių jaunikliai. Aktyviai saugomų paukščių pusiasalyje priskaičiuojama 8 poras.

Pirmadienį ornitologai ėmė žieduoti Kuršių nerijoje išsiritusius jūrinių erelių jauniklius. Buvo patikrinti trys lizdai iš aštuonių. Vienas buvo tuščias – žuvo šiųmetinė dėtis.

Viešoji įstaiga „Gamtosaugos projektų vystymo fondas“ jau ne vienus metus vykdo jūrinių erelių apsaugos projektą Lietuvoje: ieškomi šių paukščių lizdai, jie registruojami, apie juos informuojami miškininkai, žieduojami jaunikliai, stebima jų būklė.

Anot ornitologo Sauliaus Rumbučio, dar prieš trisdešimt metų jūriniai ereliai buvo reta rūšis Lietuvoje. Manoma, kad populiacijai stipriai pakenkė kažkada žemės ūkyje naudoti pesticidai.

Kai nustota juos naudoti – praėjo ne vienas dešimtmetis, kol populiacija ėmė atsigauti. „Šiuo metu Lietuvoje peri apie 150 porų, daugiausia – net 20 – Šilutės regione. Kuršių nerijoje yra 8 poros, kaip ir Kaišiadorių rajone“, – teigė S.Rumbutis.

Šis metų laikas, anot ornitologų, pats tinkamiausias jaunikliams žieduoti. Kartu surenkama ir kita informacija: kokia paukščių būklė, kokia mitybinė aplinka, ar yra grėsmių lizdams. Ant paukščio kojos pritvirtinami du žiedai. Vienas informuoja apie žiedavimo metus, kitas suteikia informaciją apie patį paukštį.

Anot S.Rumbučio, jūriniams ereliams įsikurti turi būti tinkama aplinka: svarbu mitybinė bazė, kad šalia būtų vandens tekiniai, brandus medelynas. Kuršių nerijoje jūriniai ereliai apsigyveno pušyse, tačiau gali lizdą, dydžiu prilygstantį baltojo gandro lizdui, susukti ir drebulėse, ąžuoluose.

Jūrinis erelis yra vienas didžiausių Lietuvos plėšriųjų paukščių, išskleistų sparnų ilgis gali būti didesnis nei 2 metrų. Gali gyventi iki 20 metų.

Share Button

rugsėjo 6, 2019

Trečiadienį Aplinkos ministerijoje vyko pasitarimas dėl Punios šilo, į kurį selektyviai buvo pakviesti tik mokslininkai, nepritariantys rezervato plėtrai. Nė vienas […]

rugpjūčio 29, 2019

Kova dėl Punios šilo tęsiasi – Vyriausybei įteikta peticija su 15 000 parašų, įsakymas stabdyti rezervato plėtrą apskųstas teismui, šilo ginti […]

rugpjūčio 26, 2019

Laisvės piknike vykusioje diskusijoje „Punios šilas: ar išsaugosime vertingiausią Lietuvos sengirę?“ teatro režisierius, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, 2019 m. […]

rugpjūčio 12, 2019

Vis daugiau visuomenės autoritetų išreiškia palaikymą visuomeninei iniciatyvai išsaugoti Punios šilą, kurio likimui šiuo metu grėsmę kelia aplinkos ministro Kęstučio […]

rugpjūčio 9, 2019

Peticiją (susipažinti su ja ir pasirašyti galima čia) dėl Punios šilo gelbėjimo jau pasirašė per 13 000 Lietuvos piliečių, norinčių, […]

rugpjūčio 8, 2019

„Savivaldybės mero Ričardo Malinausko kvietimu Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariai lankėmės Druskininkuose susipažinti su aplinkosauginėmis problemomis, su kuriomis susiduria kurortas, […]

rugpjūčio 7, 2019

Savivaldybės atkreipia dėmesį į esamą probleminę vandentvarkos ūkio padėtį šalyje. Lietuva yra gavusi įspėjimą iš Europos Komisijos dėl neįvykdytų įsipareigojimų […]

rugpjūčio 6, 2019

Praėjusią savaitę per 100 pačių įvairiausių visuomeninių sričių atstovų kreipėsi į Lietuvos Prezidentą prašydami gelbėti Punios šilą, kurio likimui šiuo […]

rugpjūčio 5, 2019

Penktadienį, jau pasibaigus darbo dienai, šalies Prezidentas Gitanas Nausėda pranešė, kad pasirašytas prezidento dekretas dėl veto Miškų įstatymo pataisų, pagal […]

rugpjūčio 1, 2019

Per 100 pačių įvairiausių visuomeninių sričių atstovų, tarp kurių gamtos, meno, bei kultūros veikėjai, nacionalinių premijų laureatai, Lietuvą pasaulyje garsinantys […]