vasario 13, 2019
Ieva Valeškaitė
Lengvesnis verslo startas iš nevienodų pozicijų

Ekonomikos ir inovacijų ministerija pristatė atnaujintus Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros ir Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymų pakeitimus, kuriais siūloma numatyti lengvatas startuoliams – t.y. labai mažoms įmonėms, veikiančioms ne ilgiau kaip 3 metus ir turinčioms iki 9 darbuotojų. Šių įmonių darbuotojų darbo užmokestis, ne didesnis nei 1,5 vidutinio darbo užmokesčio, pirmaisiais ir antraisiais įmonės veiklos metais būtų apmokestinamas 0 procentų dydžio GPM tarifu. Trečiaisiais metais mokesčio tarifas būtų padidintas iki 5 proc., tačiau jis vis tiek būtų gerokai mažesnis, negu standartinis – 20 proc. dydžio GPM tarifas. Skaičiuojama, kad bendras sutaupymas per trejus veiklos metus siektų 17,7 procento darbo užmokesčio.

Skamba puikiai – galima sutikti, kad pradedančioms veiklą įmonėms šie sutaupymai gerokai palengvintų gyvenimą. Juk verslo pradžioje dažnai tenka ne tik investuoti savo santaupas, dirbti neskaičiuojant valandų, bet ir sukti galvą dėl begalės biurokratinių formalumų. O kur dar mokesčiai? Pavyzdžiui, net įmonei veikiant nuostolingai ar darbuotojams joje dirbant vos kelias valandas per dieną, „Sodros“ įmokas tenka mokėti nuo sumos, ne mažesnės nei minimali alga.

Būtent todėl nuo 2018 m. jau nustatytos 1-erių metų socialinio draudimo įmokų „atostogos“, kuriomis pasinaudoti gali pirmą kartą savarankišką veiklą pradedantys asmenys: individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai, ūkinių bendrijų tikrieji nariai, ūkininkai bei jų partneriai ir asmenys, vykdantys individualią veiklą.

Tad ir lengvata startuoliams atrodo kaip labai reikalingas ir laukiamas dalykas. Problema slypi tame, kad norint pasinaudoti GPM lengvata neužteks paprasčiausiai pradėti verslą ir rinkai siūlyti naujus produktus ir paslaugas. Pirmiausia, reikės patekti į vadinamąjį „Startuolių sąrašą“. Tikslūs kriterijai, kuriuos būtina atitikti norint atsidurti šiame sąraše – dar neaiškūs, tačiau užuominų esama. Norint vadintis startuoliu, reikės įrodyti kad įmonė turi didelį ir inovacijomis grįstą verslo plėtros potencialą, ir, kad prekes ir paslaugas tarptautinėms rinkoms gali pasiūlyti per trumpą laikotarpį. Paprastai tariant, kas startuolis, o kas ne – spręs valdiška komisija. O čia jau grėsmė, kad atsiras „patinka – nepatinka” ar startuoliai ir startuolesni.  

Skamba puikiai – startuolį būtent taip ir įsivaizduojame – kaip įmonę, gaminančią ką nors naujo ir trokštamo visame pasaulyje. Tačiau manymas, kad pagal tam tikrus kriterijus įmanoma tiksliai nuspėti, kuri verslo idėja „iššaus“, yra šiek tiek panašus į „trokštamą iliuziją“, kuri gali pavirsti į vietinio lygio „grožio konkursą”. Juk jei būtų taip paprasta pasakyti, kuris verslas augs po 20 proc. per metus, prie startuolių ir taip rikiuotųsi investuotojų eilės.

Tačiau realybė yra tokia, kad nepaisant palankių sąlygų ir valdžios institucijų palaikymo startuoliams, kasmet apie 10 procentų startuolių nutraukia veiklą. Kitaip tariant, startuoliai, kaip ir bet kokios kitos veiklą pradedančios įmonės nėra apsaugotos nuo nesėkmių, o dažnai yra laikomi ir gerokai rizikingesniais.

Tačiau net ir tos įmonės, kurios negalės pasinaudoti „Sodros“ lengvatomis dėl pasirinktos veiklos formos ar nepateks į „Startuolių sąrašą“ ir dėl to jų verslo pradžia bus sunkesnė, gali tapti sėkmingomis pasauliniu mastu ir reikšmingai prisidėti prie Lietuvos ekonomikos augimo. Ar teisinga remti mobiliųjų aplikacijų kūrėjus, o ne pradedančiuosius bandelių kepėjus?  Juk vertinimas, kas gali būti laikomas startuoliu, bus neišvengiamai subjektyvus.

Gal geriau sukurti tokią sistemą, kurioje nė vienas nebūtų diskriminuojamas nei dėl savo pasirinktos veiklos formos, nei dėl produkto ar paslaugos? Daug skaidriau būtų visoms pradedančioms įmonėms taikyti vienodą mokesčių tvarką. Pavyzdžiui, visiems pradėjusiems verslą pirmuosius 3 veiklos metus, numatyti socialinio draudimo įmokų atostogas atsisakant ir galimų išmokų mokėjimo. T. y. taikyti analogišką ar panašią tvarką (išplečiant taikymą pirmiesiems 3 veiklos metams), kuri šiuo metu yra numatyta savarankiškai dirbantiems asmenims.

Juk jei visi startuos iš vienodų pozicijų, nė vienas dėl savo nesėkmės negalės kaltinti nevienodų verslo sąlygų.  

Share Button


vasario 24, 2020

Pasaulinė aplinkosaugos organizacija „Greenpeace“ pripažino SBA grupės bendrovę „Utenos trikotažas“ pirmąja ir kol kas vienintele visame pasaulyje, atitinkančia „Greenpeace“ tekstilės […]

vasario 21, 2020

Europos Parlamento Prezidentas David Maria Sassoli laišku atsakė į gruodį parengtą Baltijos šalių Europos Parlamento narių kreipimąsi, kuriame raginama užtikrinti […]

vasario 21, 2020

Kokia vasarinė padanga yra gera? Galbūt tai pigi, plati arba tiesiog itin tvirta padanga? Mes manome, kad eiliniam vairuotojui gera […]

vasario 20, 2020

Meilei būtinas fizinis ryšys, o būtent jo stokoja santykiai per atstumą. Pasak santykių specialistų, toks nevisapusiškas bendravimas gali tapti tikru […]

vasario 19, 2020

Mėnuo įpusėjo, o sąskaitoje jau švilpia vėjai ir vėl galvojate, kaip čia išgyventi iki kitos algos ar iš kurio draugo […]

vasario 18, 2020

Nepaisant pastangų Lietuvos apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymo sistemą padaryti skaidresne, joje apstu problemų. Siekdama situaciją gerinti Aplinkos ministerija inicijuoja naujus […]

vasario 18, 2020

Dubajuje (Jungtiniai Arabų Emyratai) vasario 16–20 d. vykstančioje jubiliejinėje – 25-oje – tarptautinėje maisto produktų ir gėrimų parodoje „Gulfood 2020“ […]

vasario 18, 2020

Per septynerius metus „Danske Bank“ Globalių paslaugų centrą Lietuvoje nuo šimto iki 3 tūkstančių darbuotojų komandos užauginusi dabartinė jo vadovė […]

vasario 17, 2020

Europos šeimų verslo asociacijos duomenimis, šeimos verslai regione sudaro mažiausiai 65 proc. visų veikiančių įmonių. Tiesa, nėra tikslios statistikos, kokią […]

vasario 14, 2020

Tiek Lietuvos, tiek Europos Sąjungos ekonomikoje smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) subjektai vaidina svarbų vaidmenį. Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenimis, […]