lapkričio 22, 2019
Elena Žilinskienė
Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ mokykla Tiltuose

Dvidešimto amžiaus pradžioje kaimo vaikų švietimu rūpinosi Valkininkų parapijoje dirbę kunigai Aleksas Racevičius, Vladas Mironas, vėliau Jonas Karvelis. Jie slapta ruošė daraktorius ir siuntė juos mokyti į kaimus. Mokykla su vaikais ir mokytojais kilnojosi iš vieno namo į kitą paeiliui, kur buvo besimokančių vaikų. 1920 m. Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą, Lietuvių švietimo draugija „Rytas“, besirūpinanti mokyklų, skaityklų ir kitų švietimo įstaigų steigimu, mokytojų parengimu, lietuvybei išlaikyti okupuotame krašte kaimuose ir miesteliuose ėmė steigti naujas mokyklas. „Ryto“ draugijos mokykla buvo įsteigta ir Tiltų kaime, kurią taip pat lankė netolimo Naujienų kaimo vaikai. Mokykla buvo išlaikoma iš draugijos lėšų, kurias aukojo užsienio lietuviai.

Mažojoje lietuviškoje tarybinėje enciklopedijoje (V., 1971, T. 3, p. 547) ir Tarybų Lietuvos enciklopedijoje (V., 1988, T. 4, p. 316) nurodoma, kad Tiltuose pradinė mokykla veikė nuo 1922 metų. Vincas Martinkėnas knygoje „Vilniaus krašto lietuviškos mokyklos ir skaityklos 1919–1939 metais“ (V., 1989, p. 122) nurodo, kad „Ryto“ mokykla Tiltų kaime įkurta 1923 m. Apie Tiltų mokyklą ir mokytojus duomenų galima rasti knygoje „Lietuvių mokyklos Vilniaus krašte“ (V., 1934, p. 12). Gyventojų atsiminimais, mokykla 19 metų veikė Motiejaus Dobrovolsko namuose. Vaikai mokslą pradėdavo nuo 7–8 metų. Mokėsi daugiau kaip 40 vaikų dvejomis pamainomis. Ant sienos kabėjo Vytauto Didžiojo, Jono Basanavičiaus portretai ir Vytis. Sėdėjo po du juoduose atverčiamuose suoluose su lentynėle apačioje, pasidėti knygoms ir sąsiuviniams. Rašalą, plunksnakotį, pieštukus dėdavo ant suolo tam skirtoje vietoje. Mokiniai buvo aprūpinti vadovėliais. Iš elementoriaus „Kelias į šviesą“ mokėsi skaitymo ir rašymo, buvo aritmetikos, tikybos, dainavimo, paišybos, vyresnėse klasėse – istorijos, geografijos pamokos. Mokslas kasdien prasidėdavo maldele: „Teikis atsiųsti, Viešpatie, Šventosios Dvasios dovanų, apšviesti mūsų protą ir sielą. Amen“. Baigdavosi kita: „Ačiū Tau, Visagalis Dieve, už suteiktą mokslą ir visas kitas gėrybes, kurias gyveni ir viešpatauji per amžius. Amen“. Iš trijų žmonių buvo sudarytas tėvų komitetas. Mokiniams iš pašalpų buvo perkama duona ir verdama kava.

Lietuvos valdžia, palaikydama lietuviškas mokyklas, siuntė į okupuotą kraštą reikiamo išsilavinimo lietuvius mokytojus, kuriuos turėjo patvirtinti lenkų valdžios atstovai. Pirmas mokytojas buvo Edvardas Mazaliauskas, gyveno pas Dobrovolskus. 1923–1924 m. mokė Povilas Eidukonis. 1924–1927 m. mokė valdžios patvirtinta mokytoja Ona Viskantaitė, 1927–1933 m. – patvirtintos mokytojos Jadvyga Matuizaitė, Elena Mačionytė, taip pat Elena Rimšaitė ir Apolonija Kuzmickaitė-Narkevičienė. Mokytoja Elena Rimšaitė priklausė skautų organizacijai ir vilkėjo pilką skautų uniformą, gyveno pas Mykolą Kučinską. Ją buvę mokiniai prisiminė kaip gerą, nuoširdžią mokytoją. Kai valdžia pedagoginiais sumetimais atstatė A. Kuzmickaitę-Narkevičienę, dirbo Jadvyga Liutkevičiūtė. Paskutinė mokytoja Anastazija Eidukonienė buvo patvirtinta iki mokyklos uždarymo 1935 m. rugpjūčio 31 d. Uždarius mokyklą, Martyno Matkevičiaus namuose „Rytas“ įsteigė skaityklą. Čia persikėlė dauguma lietuviškos mokyklos mokinių, kuriuos mokė ta pati mokytoja, tačiau jau 1936 m. kovo 24 d. ji buvo uždaryta, apkaltinus mokytoją, neturint leidimo, suruošus nelegalų vaidinimą.

Lenkų valdžia lietuviškų mokyklų veikimą visaip varžė, veiklą sustabdydavo, nepratęsdavo leidimų, nepatvirtindavo mokytojų, skirdavo baudas. Daugelyje kaimų jos buvo uždarytos 1927 m. spalio 4–5 dienomis ir vėlesniais metais. Valkininkų valsčiuje kelerius paskutinius metus „Ryto“ mokyklos tebuvo tik Tiltuose ir Naniškėse. Kai lenkų mokyklų inspektoriai atvykdavo tikrinti Tiltų mokyklos, juos lydėdavo kunigai Petras Kraujalis, Kristupas Čibiras ir stengdavosi mokyklą ir mokytojus apginti, nes tėvai į lenkišką mokyklą leisti vaikų nenorėjo, siekė, kad jie išmoktų gerai skaityti ir rašyti lietuviškai. Tačiau lenkų inspektoriaus tarnyba, vykdydama lenkinimo politiką, vietoje lietuviškų mokyklų turėjo tikslą įsteigti lenkiškas. Lenkų valdžios pareigūnams spaudžiant, 1935 m. rudenį lenkiška mokykla atidaryta tame pačiame Motiejaus Dobrovolsko name. Pirmus metus ją lankė visai nedaug mokinių, o uždarius lietuvišką mokyklą, ją lankyti buvo priversti ir visi kiti „Ryto“ mokyklos mokiniai. Juos mokė Malvina Malinauskaitė. Uždarius okupuotame krašte visas lietuviškas mokyklas ir skaityklas, o vietoje jų atidarius lenkiškas, 1938 m. buvo uždrausta ir Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ veikla.

Share Button


liepos 9, 2020

Nuo šiol surasti mirusio giminaičio amžinojo poilsio vietą nuotoliniu būdu bus greičiau ir paprasčiau, o prašymai ir leidimai laidoti bus […]

liepos 9, 2020

Ateinantį savaitgalį, liepos 17-19 dienomis, Vilnius kvies atostogauti prancūziškai. Nuo penktadienio iki sekmadienio sostinėje nepritrūks prancūziškos muzikos, teatro ir maisto […]

liepos 8, 2020

Vilniaus miesto taryba šiandien pritarė savivaldybės administracijos ir valstybės įmonės Turto banko jungtinės veiklos sutarčiai, o tuo pačiu – savivaldybės […]

liepos 7, 2020

Šiandien Vilniuje startavo projektas „Menas be stogo“ – šimtas meno kūrinių pačioje Vilniaus širdyje net tris savaites šildys sostinės gyventojų […]

liepos 6, 2020

Liepos 4 d. Ukmergės miesto Dukstynos kapinėse vyko gėlių padėjimas prie pulkininko monsinjoro Alfonso Svarinsko (1925-2014) kapo. Po to Ukmergės r. […]

liepos 5, 2020

Naujosios Vilniaus 100 km ilgio „trail“ trasos krikštas išvyko – kaitrų penktadienio vakarą vienu metu iš dešimties vaizdingų žaliųjų kampelių […]

liepos 5, 2020

Sostinės savivaldybė pasirūpino sklypu viešajai erdvei, o verslas dovanojo modernius aktyvaus poilsio įrenginius: pagal tokią sutartį Antakalnio seniūnijoje, Aukštagirio miško […]

liepos 3, 2020

Trakų viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriuje toliau vykdomas projektas „Knygos, kuriančios pasaulius“. Projekto tikslas – užtikrinti aukštos kokybės profesionalųjį meną. […]

liepos 3, 2020

„Manau, kad viskas slypi mūsų galvoje. Jei norime pakeisti situaciją, pirmiausia turime keisti savo požiūrį“, – sako Lidija Laurinčiukienė, lektorė, […]

liepos 3, 2020

Birželio 27 d. Dusmenų bibliotekoje viešėjo kalbininkas, literatūrinės kraštotyros pradininkas Lietuvoje – Benjaminas Kondratas. Susirinkusieji klausėsi įdomaus svečio pasakojimo apie […]

liepos 3, 2020

Dusmenų bibliotekoje svečiuojasi be galo spalvingi darbai – Marytės Šiaučiulienės pirmoji personalinė tapybos darbų paroda (mokytoja Edita Tamulytė). Šių darbų […]

liepos 3, 2020

Prasidėjusi vasara pakvietė skaitytojus dalyvauti akcijos „Vasara su knyga“ „Skaitymo iššūkyje“. Vieni skaitytojai tuoj pat prisijungė prie akcijos, kitus raginame […]

liepos 2, 2020

Patogesni takai, pakankamai suolelių, sutvarkyti priėjimai prie vandens, žaidimų aikštelė vaikams, apšvietimas, tualetai, atnaujinti tilteliai – ne tiek daug liko […]

liepos 2, 2020

Rūdiškių bibliotekoje veikia paroda, skirta Adomui Mickevičiui, žymiam lietuvių ir lenkų poetui, dramaturgui, publicistui, visuomenės veikėjui, gyvenusiam audringu istorijos laikotarpiu. […]

liepos 2, 2020

Birželio 25 d. Lentvario miesto biblioteka sukvietė savo miesto literatus ir svečius į tradicinį poezijos ir muzikos vakarą, kuris šiais […]

liepos 2, 2020

Vilniaus miesto savivaldybė, prieš dvi savaites paskelbusi, kad liepos mėnesį centrinę miesto dalį pavers viena didele meno galerija po atviru […]

liepos 1, 2020

Vilniaus miesto savivaldybės inicijuotą Vokiečių gatvės rekonstravimo architektūrinės idėjos konkursą vertinusi komisija baigė diskusijas ir išrinko geriausius iš 18 darbų. […]

birželio 29, 2020

Birželio 25 d. Lentvario miesto bibliotekoje atidaryta Čikagoje gyvenančio gydytojo neurologo bei menininko Audriaus V. Plioplio kūrybos paroda „Atminties gijos“. […]

birželio 29, 2020

Baltojo tilto sporto aikštynas į miesto gyvenimą grįžo dar iki šiandienės atidarymo šventės. Judėjimo ir pramogų per karantino mėnesius išsiilgę […]

birželio 29, 2020

Birželio 23 dieną Rūdiškių miesto bibliotekoje svečiavosi kalbininkas, literatūrinės kraštotyros pradininkas Lietuvoje, 2015 m. lietuvių kalbos premijos laureatas Benjaminas Kondratas. […]