lapkričio 19, 2018
LLRI
Lietuvos savivaldybių indeksas 2018: geriausi Klaipėdos miestas ir Klaipėdos rajonas

Lyderiai – nesikeičia

Jau septinti metai tarp didžiųjų miestų išsiskiria du lyderiai – Klaipėda ir Vilnius. Šiemet nedidele persvara į priekį išsiveržė Klaipėda. Klaipėda pirmą vietą užsitikrino dėl žemesnių mokesčių, mažiausios skolos, čia pigiausiai iš didžiųjų savivaldybių kainuoja savivaldybės administracijos išlaikymas, efektyviai valdomas turtas ir švietimo infrastruktūra. Taip pat Klaipėdoje žemas nedarbo lygis, mažiau ilgalaikių bedarbių ir žmonių gaunančių socialines pašalpas.

„Vilnius indekse dominuoja ekonominio aktyvumo rodikliuose – čia intensyviausia investicijų, ūkio subjektų. Ir nors Vilniuje skola mažėjo sparčiausiai, ji išlieka didžiausia. Klaipėda turi geresnius valdymo efektyvumo rodiklius – mažesnė biudžeto skola, pigesnis savivaldybės administracijos išlaikymas. Tai svarbus priminimas, kad Lietuvoje ne vien sostinė gali būti konkurencinga”, – sako Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.

Lygiai taip pat nežymiai skiriasi Šiaulių ir Kauno rezultatai. Šiaulių miestas šiemet trečias didžiųjų savivaldybių indekse – savivaldybėje nustatomi mokesčiai yra žemiausi, žemiausias nedarbas tarp didžiųjų savivaldybių, pigesni verslo liudijimai. Tačiau socialinėms paslaugoms būtų galima pasitelkti daugiau NVO.

Kaunas kol kas ketvirtoje vietoje, bet sparčiai vystosi. Kaune išduota santykinai daugiausiai statybos leidimų tarp didžiųjų miestų. Daugėja privačios iniciatyvos ir konkurencijos: beveik du trečdalius šilumos pagamina nepriklausomi šilumos gamintojai, vis daugiau švietimo ir sveikatos priežiūros paslaugų teikia privatus sektorius. Viso to pasiekta neplečiant savivaldybės administracijos, t.y. Kaune savivaldybės administracija išlieka viena mažiausių (skaičiuojant 1000-čiui gyventojų).

Mažųjų savivaldybių reitinge tradiciškai pirmauja Klaipėdos ir Kauno rajonų savivaldybės. Vis dėlto, kaip ir pernai, nežymiu skirtumu pirmauja Klaipėdos rajonas.

„Klaipėdos ir Kauno rajonai – puiki iliustracija kaip žiedinės savivaldybės išnaudoja didelių miestų kaimynystę, kuria palankią aplinką gyventojų ir verslo gerovei” – pažymi Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikas Martynas Tininis.

Dvi tendencijos: nedarbo lėtėjimas stoja, lyderiai tolsta nuo atsiliekančių

Nors nedarbo lygis Lietuvoje krito nuo 10,8 proc. 2014 m. iki 9 proc. 2017 m., mažėjimas – vis vangesnis. Dar daugiau, nepaisant ekonomikos augimo, nedarbas kai kur net ir auga.

„Svarbu suprasti, kad tai nėra tik mažų miestelių problema. Pavyzdžiui nedarbas nebemažėja Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose. Ilgalaikių bedarbių, tai yra žmonių nerandančių darbo metus ir ilgiau, dalis augo kas antroje savivaldybėje. Jei 2014-2015 m. ilgalaikių bedarbių dalis augo tik 12 savivaldybių, tai 2016-2017 m. beveik pusėje (29) savivaldybių,” – sako M. Tininis. LLRI nuomone, aukštas nedarbas yra dar vienas iššūkis šalia emigracijos ir visuomenės senėjimo.

Ekonominio aktyvumo rodikliai rodo lyderių atsiplėšimą. Štai pagal tiesioginių užsienio investicijų (TUI) pritraukimą, lyderių dešimtukas investicijas didino vidutiniškai po 150 eurų gyventojui, o atsiliekančiųjų dešimtuke – TUI net mažėjo (po 10 eurų gyventojui kasmet). Veikiančių ūkio subjektų (1000-iui gyventojų) geriausiųjų dešimtuke padaugėjo 5,9, o paskutiniame dešimtuke – tik 2,1. Statybos leidimų (1000-iui gyventojų) išaugo 2,9, kai tarp paskutinių tik 0,9.

Panaši tendencija ir pagal migracijos rodiklius. Nuo 2015 metų sparčiausiai tuštėjančias savivaldybes kasmet palieka po 2,5-3 proc. gyventojų. Pavyzdžiui, Pagėgių savivaldybę 2015 m. paliko 3,12 proc. gyventojų, 2016 m. – 3 proc., o 2017 m. – 3,15 proc. Tuo metu Klaipėdos r. kasmet pritraukė vis daugiau naujų gyventojų – 2015 m. 1,16 proc., 2016 m. – 2,21 proc., 2017 m. – 2,7 proc.“

„Jei ekonomikos augimą prilyginti upės tėkmei, tai vienos savivaldybės tik plūduriuoja pasroviui, o kitos – sparčiai irkluoja priekyje”, – apibendrina Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Ž. Šilėnas.

Trumpai:

6 didžiųjų savivaldybių indeksas: 1. Klaipėdos m., 2. Vilniaus m., 3. Šiaulių m., 4. Kauno m., 5. Panevėžio m.

54 mažųjų savivaldybių geriausiųjų penketukas: 1. Klaipėdos r., 2. Kauno r., 3-4. Palanga ir Druskininkai, 5. Mažeikių r.

Savivaldybių indeksą 2018 rasite čia.

Nuo 2011 m. Lietuvos savivaldybių indeksas sudaromas pagal gyventojams ir verslui svarbiausias sritis, kuriose sprendimus priima savivaldybės. Reitingai sudaryti du – 6 didžiųjų savivaldybių (pagal gyventojų tankį) ir 54 mažųjų, remiantis 2017 m. duomenimis.

Lietuvos savivaldybių indekse gerai vertinamos tos savivaldybės, kurios:

  • taupo mokesčių mokėtojų pinigus, gyvena pagal savo pajamas, skaidriai naudoja biudžeto lėšas;
  • savo veikla neriboja vartotojų pasirinkimo, skatina konkurenciją tarp paslaugas teikiančių įmonių ar įstaigų;
  • mažina mokesčių naštą, užtikrina palankias sąlygas verslui;
  • efektyviai valdo turimą turtą ir parduoda tą turtą, kuris nėra būtinas pagrindinėms funkcijoms vykdyti;
  • atsisako nebūtinų, nepirminių savo funkcijų;
  • savo funkcijoms vykdyti pasitelkia efektyviau veikiantį privatų sektorių;
  • mažina administracinę ir biurokratinę naštą.

2014 m. Lietuvos laisvosios rinkos instituto rengiamas savivaldybių indeksas laimėjo prestižinį „Templeton Freedom Award“ (JAV) apdovanojimą. Tarptautinis apdovanojimas kasmet teikiamas organizacijoms už jų indėlį skatinant konkurenciją ir žmogaus veiklumą. Pagal Lietuvos laisvosios rinkos instituto parengtą metodologiją savivaldybės reitinguojamos Vengrijoje, Gruzijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Kenijoje, rengiamasi Latvijoje.

Share Button

birželio 20, 2019

Kompanija „Huawei“ žengia į priekį ir kviečia visus, norinčius prisidėti prie naujų produktų kūrimo. Dar šių metų kovo mėnesį bendrovė […]

birželio 20, 2019

Pagreitinti kelią nuo idėjos iki rinką pasiekiančio produkto – to siekia ne vienas verslo akceleratorius ir rizikos kapitalo fondas, ieškantis […]

birželio 19, 2019

2017 m. Lietuvos Respublikos Seimas nusprendė, minėdamas 800-ąsiais Žemaitijos vardo metinės, 2019 m. paskelbti Žemaitijos metais. Žemaitija, neabejotinai vaidino itin […]

birželio 19, 2019

5G ryšys ir dirbtinis intelektas yra dvi karščiausios šiandienos technologijų pasaulio tendencijos. Nors 5G technologija dar nepasiekė savo piko, dirbtinis […]

birželio 18, 2019

Klaipėdos miesto vystymo agentūra „Klaipėda ID“ šių metų birželio 10 – 14 dienomis antrus metus iš eilės organizavo profesinio orientavimo […]

birželio 18, 2019

Šilutės rajono savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Šeputis birželio 14-ąją dalyvavo renginiuose, skirtuose paminėti Gedulo ir vilties dieną. Simboliška, jog šis […]

birželio 13, 2019

Beveik trečdaliui (30 proc.) Lietuvos įmonių operatyvesni skolininkų mokėjimai leistų samdyti daugiau darbuotojų. Nepaisant to, net 43 proc. bendrovių šalyje […]

birželio 12, 2019

Dalis „Huawei“ išmaniųjų telefonų savininkų sulaukė gerų žinių. Kai kurie senesni telefonų modeliai sulauks naujausios EMUI 9 operacinės sistemos, kurią […]

birželio 12, 2019

Hugo Šojaus konferencijų centre birželio 10 d. įvyko iškilminga gabių mokinių bei jų mokytojų apdovanojimų ceremonija. Savivaldybės vadovai pasveikino susirinkusiuosius […]

birželio 6, 2019

Daugeliui mada įprastai asocijuojasi su drabužiais, batais, siluetais ar audiniais. Tačiau vis dažniau ji atsispindi net ir smulkiausiose detalėse: madinga […]