Lietuvos švietimo sistema – transformacijos periode. Ko galėtume pasimokyti iš skandinavų?

Lietuvos švietimo sistemoje numatoma nemažai pokyčių: neformalaus krepšelio projektas, judriosios pertraukos iniciacija, nauja brandos darbų koncepcija, papildomas dėmesys moksleivių asmeninėms konsultacijoms, pagalba probleminių vaikų integracijai, minimalios kartelės įvedimas stojant į aukštąsias mokyklas siekiant gerinti studijų kokybę ir t.t. Įvardintos permainos turėtų padėti aktyviau ugdyti moksleivių socialines ir asmenines kompetencijas, o praktinių metodikų taikymas – adekvačiau orientuotis darbo rinkoje.

Įvardintais potencialiais pokyčiais bandoma lygiuotis į skandinavišką ugdymo sistemą, kuri suteikia visapusišką (tiek kokybinę , tiek ir vertybinę) pagalbą asmenybės vystymuisi ir tobulėjimui.

Skandinaviškas švietimo modelis pasižymi išgryninta ir tęstine strategija, o tai ir yra viena iš kertinių sistemos klestėjimo formulių. Būtent integrali koncepcija, ilgalaikiai tikslai ir tikslinga orientacija į mokinį, kaip kuriančią jėgą ir progreso variklį, daro skandinavišką ugdymo sistemą viena pavyzdingiausių ir labiausiai vertinamų pasaulyje.

Nuoseklus dėmesys asmenybės raidai

Mokyklos Skandinavijos šalyse pagrindinis uždavinys – padėti vaikui užaugti stipriu, kritiškai mąstančiu, kūrybingu žmogumi, kuris geba priimti sprendimus, yra atviras ir atsakingas. Jau ikimokyklinėse ugdymo vietose skatinamas žingeidumo ir meilės mokslui konceptas. Vaikai nuosekliai ruošiami mokymuisi per žaidimus ir meninius užsiėmimus, atsiribojant nuo klasikinių švietimo (rašymo, skaičiavimo, skaitymo) raiškos elementų. Šioje lavinimo pakopoje, vaikai mėgaujasi vaikyste tyrinėdami juos supančią aplinką ir palaipsniui ruošiasi pradinei mokyklai. Suomijoje, taip pat kaip ir Lietuvoje, pradinėse mokymo įstaigose mokinių pasiekimai nevertinami pažymiais, tačiau egzistuoja visapusė pagalba mokiniui atliekant užduotis (klasėse yra bent keletas mokytojo padėjėjų), o susidūrus su sunkumais, keliama vaiko savivertė ir formuojamas suvokimas, kad klaidas daryti yra ir normalu, ir naudinga, nes pastarosios žmogų įkvėpia tobulėti, keisti savo išankstinį požiūrį, plėsti suvokimo ribas.

Į praktinių gebėjimų ugdymą nukreipta sistema

Švietimo sistemos tikslas – ne tik suteikti žinias, bet ir lavinti įgūdžius bei gebėjimus, kurie leis asmenybei geriau prisitaikyti dinamiškoje ir nuolat kintančioje aplinkoje. Skandinavijoje, ypač Danijoje ir Suomijoje, švietimo sistemoje egzistuoja integralus formaliosios ir neformaliosios ugdymo metodikos taikymas, kuris leidžia teorines žinias panaudoti praktiškai. Danijoje vyresniųjų klasių mokiniai privalo atlikti savaitės trukmės stažuotę vienoje iš pasirinktų verslo sričių. Pastarosios strategijos tikslas – įgyti darbo patirties ir išsiaiškinti ar ateityje mokiniai norėtų ir gebėtų dirbti pasirinktame sektoriuje, o mokyklose dirbantys karjeros konsultantai, vertindami mokinių talentus, padeda sudaryti ne tik tolimesnių studijų programų paketą, bet ir skatina verslumo ugdymą bei tikslingos karjeros planavimą.

Pilietiškumo ugdymas

Darnios, atviros ir demokratiškos visuomenės pagrindas – pilietiška visuomenė, kuri žino savo teises ir pareigas, ne tik toleruoja, bet ir supranta bei priima kitokybę, pasisako prieš rasistinius ir diskriminacinius elementus, turi stiprias vertybines nuostatas, geba mąstyti globaliai, siejant visuotines problemas su asmeniniu gyvenimu, suvokia individualią įtaką valstybės valdymo mechanizmams. Gebėjimas pilietiškai žvelgti į supančią aplinką nėra a priori duotas, o įgyjamas ir ugdomas kaip ir daugybė kitų kompetencijų. Dėl šios priežasties Šiaurės valstybėse pilietiniam švietimui skiriama ypatingai daug dėmesio. Pamokose pateikiama šiandieninės visuomenės apžvalga, keliami aktualūs klausimai apie daugybę „čia ir dabar“ vykstančių geopolitinių įvykių, organizuojami neformalūs, refleksiją skatinantys projektai imigrantų integracijos, teisėsaugos, medicinos apžvalgos, mokestinės politikos klausimais.

Orientacija į kokybę

Švietimo kokybės užtikrinimui Šiaurės Europos regione, ypač Suomijoje ir Danijoje, skiriama labai daug dėmesio. Skandinavijos valstybės investuoja bene didžiausią BVP dalį sklandžiam švietimo sistemos darbui užtikrinti. Nors švietimo politikos gaires nustato nacionaliniai edukacijos komitetai, vis dėlto mokykloms yra suteikiama autonomija veikti įgyvendinant numatytus planus. Mokymo įstaigos gali pačios rinktis iš kokių vadovėlių mokyti ir kokius ugdymo metodus taikyti, juk švietimo sektoriuje dirbančių specialistų misija – padėti vaikui užaugti doru, pilietišku žmogumi, kuris žino savo stipriąsias savybes, ir visai nesvarbu kokios lavinimo priemonės yra naudojamos rezultatui pasiekti. Vertėtų pridurti, kad ugdymo liberalumas yra suvaldomas ir aukšti raštingumo bei socialiniai įgūdžiai pasiekiami dėl kompetentingų pedagogų. Pradinio lavinimo mokyklose dirbantys mokytojai privalo turėti bent pirmosios pakopos aukštąjį universitetinį išsilavinimą, o pagrindinėje mokykloje dirbantys mokytojai – magistro laipsnį bei studijų metu išklausę kursą – inovatyvi edukacija ir metodai.

Aukšta pedagogų kvalifikacija, svari valstybės parama švietimui, integralus formaliosios ir neformaliosios metodikos taikymas, praktinių vaikų gebėjimų ugdymas, dėmesys globaliajai švietimo politikai – skiriamieji Šiaurės Europos valstybių švietimo sistemos bruožai, darantys ją viena pažangiausių ir puikiai funkcionuojančių ugdymo sistemų. Lietuvos švietimo sistema išgyvena reformų laikotarpį, tačiau pastebimi progresyvūs kaitos požymiai teikia vilčių, kad laikui bėgant pasieksime išsikeltus uždavinius – turėsime kryptingą ir inovatyvią švietimo politiką, kuria vadovaujantis bus ugdoma atvira, pilietiškai sąmoninga, ne tik sausus faktus žinanti, bet ir praktines kompetencijas turinti jauna visuomenė. Skandinaviškas švietimo modelis – puikus pavyzdys ir atrama, keliant mokslo kokybės lygį Lietuvoje.

Lietuvos vaikų ir jaunimo centras, įgyvendindamas Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuotą projektą „Globalusis švietimas užsienio lietuvių akimis“, pakvietė užsienio lietuvių jaunimo organizacijų atstovus į kūrybinę sesiją. Sesijoje dalyvavo Danijos lietuvių jaunimo sąjungos, Norvegijos lietuvių jaunimo sąjungos, Suomijos lietuvių jaunimo sąjungos atstovai, kurie ir dalinosi savo gyvenamose šalyse atliktais ugdymo sistemų tyrimais.