liepos 9, 2018
Jurgita Šarkienė
Lietuvos vaizdo žaidimų kūrėjai ant pokyčių slenksčio

Tendencijų analitikai pastebi, kad neseniai rinką sudrebinęs mažų žaidimų kūrėjų studijų steigimosi bumas slūgsta, todėl netrukus išgirsime apie kelių tokių studijų užsidarymą. Tiesa, tai neturėtų išgąsdinti entuziastų, analitikai teigia, kad tai tėra vienas iš natūralių šios industrijos vystymosi etapų, esą taip atsisijoja kūrėjai. Kauno mokslo ir technologijų parkas, įsitraukęs į tarptautinę Interreg BSR programos remiamą „Baltic Games Industry“ iniciatyvą, kartu su Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacija rengia šalies žaidimų rinkos apžvalgą, kuri jau dabar leidžia pamatyti, kuo Europos ir pasaulio kontekste išsiskiria lietuviai.

Ištakos  Kaune

Vaizdo žaidimų industrijos sektorius auga itin sparčiai – JAV žaidimų industrijos kompanija „Newzoo“ prognozuoja, kad šiemet pasauliniai žaidimų pardavimų apimtys šoktels virš 138 milijardų JAV dolerių (virš 115 mlrd. eurų). Lietuvoje 2015 m. žaidimų industrijos apyvarta siekė 200 tūkst. eurų. Atsižvelgiant į tai, jog pasaulinė žaidimų industrija formavosi prieš 50 metų, tai reikšmingi skaičiai šaliai, kurioje vaizdo žaidimus imta kurti vos prieš 20 metų.

„Lietuvoje vaizdo žaidimų kūryba prasidėjo nuo vienos Kauno technologijos universiteto gimnazijoje gimusios iniciatyvos „Nesnausk“, kur mezgėsi pirmieji žaidimų kūrimo ir tinklaveikos daigai. Iki šiol jaučiame stiprų ryšį su Kauno technologijos universitetu – nors jis neturi būtent žaidimų kūrėjų rengimų programos, tačiau universitetas išugdė visą tuntą industrijos veteranų, bei sėkmingai veikiančių studijų vadovų”, – pastebi Artūras Rumiancevas, Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacijos (LŽKA) valdybos narys.

Talentingi, bet kuklūs

Žaidimų rinkos analitikas sako, kad toks universiteto indėlis leido parodyti pasauliui sėkmės istorijas – KTU startuolių inkubatoriaus  „Startup Space“ aplinkoje pasaulį išvydo „SneakyBox“ ir kitos studijos. Universitetas iki šiol remia studentų iniciatyvas, skatina juos įsitraukti į žaidimų plėtojimą ir dalyvauti vadinamosiose „Game Jam“ dirbtuvėse. Vis tik, sklandus startas neišsprendžia dabartinių Lietuvos žaidimų kūrėjų iššūkių – esame jauni ir pernelyg kuklūs žaidimų kūrėjai.

„Mes, lietuviai, esame šiek tiek intravertai, todėl net ir turėdami kuo pasigirti, tuo pat metu tarsi gėdijamės tai daryti. Galbūt tai lemia ir iš ankstesnių laikų įsišaknijęs tikėjimas, kad Lietuva niekam neįdomi. Laimei, šios nuostatos neatspindi šių dienų realybės, Lietuvoje gimė jau ne vienas pasaulinę ar bent regioninę šlovę pelnęs projektas. Pagaliau tikrai turime ką parodyti ir papasakoti, tad viskas ką turime padaryti – priimti iškylančius iššūkius ir padėti vieni kitiems juos įveikti”, – sako A. Rumiancevas.

Sprendimas – integracija į Europos kūrėjų bendruomenes

Pati žaidimų industrija, susidedanti iš kūrybinės dalies ir verslumo, gebėjimo suburti žaidėjų ratą, kūrėjams gali atrodyti nelengva kombinacija. LŽKA atstovas atkreipia dėmesį, kad, nors esame kūrybiški ir vertinami kūrėjai, būtent įsukti verslą lietuviams gerokai sunkiau – nemokame savęs parodyti ir parduoti sprendimo rinkai. Pašnekovas teigia, jog suteikti žaidimų kūrėjų komandoms pagalbą gali iš pačių kūrėjų bendruomenės kylančios iniciatyvos ir nuolatinis domėjimasis, įsitraukimas į globalesnę, europietiškąją ar pasaulinę žaidimų industriją.

Vienas tokių pavyzdžių – entuziastų iniciatyva užsimezgusi ir jau ketvirtus metus vyksianti konferencija „GameOn“. Konferencijos metu pristatomi novatoriški idėjų generatoriai, tarptautiniai žaidimų industrijos tendencijų kūrėjai ar maištininkai gali paskatinti žaidimų studijas ryžtis pokyčiams ir priimti rizikingus, tačiau drąsius ir sėkmę atnešiančius sprendimus.

Atrasta mobiliųjų aplikacijų niša

Tai, jog daugiausia žaidimų mūsų tautiečiai sukuria mobiliųjų aplikacijų pagrindu, nėra atsitiktinumas. Lietuviams tokie žaidimai tapo išsigelbėjimu, nes kurti žaidimus kitose platformose reikėjo daugiau išteklių – tiek didesnių komandų, tiek ir pradinių investicijų. Pasak žaidimų rinkos analitiko, nors mobilias aplikacijas kurti yra  santykinai pigu, gerokai brangiau atsieina būti pamatytam tokioje terpėje.

„Lietuva neturi tradicijų, daugelyje sferų mums teko savarankiškai išrasti ne vieną dviračio koncepciją, ypač kai kalba pasisuka komunikacijos, viešųjų ryšių, rinkodaros ar verslo vystymo kryptimi. Anksčiau ieškoję programuotojų, dabar studijų vadovai susiduria su naujo pobūdžio iššūkiais, trūksta vadinamųjų artistų: dailininkų, modeliuotojų, animatorių. Šiandien apie tai dar mažai kalbame, bet ateis laikas kai visiems stigs prodiuserių, žaidimo dizainerių ar naujų žaismo koncepcijų kūrėjų”, – apie nuolat kintančias „madingų“, svarbiausių žaidimo kūrėjų komandos narių paieškas kalba A. Rumiancevas.

Maištininkų gimimas

„Kijeve klausiausi pranešimo apie tai, kaip funkcionuoja žaidimų bendruomenės kiekvienoje šalyje. Ypač patiko vaizdingas rinkos kūrimosi pavyzdys – iš pradžių susiburia entuziastai, kurie kažką sukuria. Vėliau atsiranda vietinis herojus, kuris įkvepia kitus ir juo imama sekti. Tam tikru etapu iš vietinio herojaus gerbėjų rato atskyla maištininkai, sukuriantys lūžio tašką, iš kurio gimsta naujos idėjos ir požiūriai”, – apie žaidimų rinkos evoliuciją pasakoja A. Rumiancevas.

LŽKA valdybos narys sako, kad lietuvių kūrėjų bendruomenė yra netoli maištininkų atsiradimo ribos ir tą simbolizuoja atsirandantis noras bandyti kurti žaidimus ne tik mobiliosioms aplikacijoms. Nors tokie kūrėjai dar nėra revoliucingi maištininkai, apie jų vystomus produktus vietinė rinka dažniausiai sužino iš publikacijų solidžiuose tarptautiniuose žaidimų industrijos leidiniuose.

„‚Nintendo Switch‘ platformoje pasirodęs „Human Fall Flat“ žaidimas jau yra puikus to pavyzdys. Lietuvoje yra vyraujantys 2-3 žaidimų kūrimo modeliai, kuriais daugiau ar mažiau vadovaujasi ir visos čia dirbančios studijos. Tačiau staiga atsivertęs tarptautinį žurnalą pamatai kūrėjus, kurie daro kažką neįprasto, sukuria sau unikalią rinkodaros strategiją ir išplatina savo žaidimą kelių milijonų tiražu, tai yra tam tikro maišto pavyzdys. Aplink tokį kūrėją bursis kiti ir tokių Lietuvai reikia daugiau”, – sako žaidimų rinkos analitikas.

Koziris – žinių mainai

Apžvelgdamas žaidimų studijų poreikius pašnekovas išskiria, kad didžiausia pagalba, kurią galėtų suteikti suinteresuotos šalys, yra verslo aplinkos gerinimas. Lietuvių studijos turi mišrias komandas, dalis kūrėjų yra ir bus samdoma iš užsienio šalių, todėl, tam, kad šiuos žmones pavyktų išlaikyti, reikalinga tiek lanksti mokesčių sistema, tiek paprastesnis teisinis reguliavimas.

 

Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacijos direktorius Gediminas Tarasevičius akcentuoja spragų teisės aktuose žalą mažoms įmonėms – vienos tokių leidžia konkuruojantiems sektoriams samdyti žmogiškuosius resursus mažesnėmis sąnaudomis. Kadangi programuotojų sektoriui itin būdinga talentų medžioklė, tokių darbuotojų nutekėjimas ypač skausmingas mažoms studijoms. „Apskritai vadinamųjų mažų ir labai mažų įmonių ir kūrybos studijų išjudinimui ir pastatymui ant kojų reikia didelių pradinių investicijų. Tam ypač pasitarnautų, pavyzdžiui, 4-5 metų verslo vystymo programą turintis žaidimų kūrimo startuolių akseleratorius, kuris galėtų būti kofinansuojamas valstybės ir privačių investuotojų“, – pastebi G. Tarasevičius. 

Vis dėlto, LŽKA atstovai apibendrina, kad kūrėjams Lietuvos žaidimų rinka yra gerai išpurenta dirva, kurioje dar niekas nepadaryta, tačiau galima išauginti gerą derlių. Viskas, ko reikia – priimti ir puoselėti savo išskirtinumą, pabrėžiant tai, ką mokame ir nesibaiminant sferų, kuriose juntame iššūkį. Tarptautinis žaidimų industrijos veidas nuolat keičiasi ir šiandien neprimena industrijos kuri buvo prieš trejetą ar penketą metų. Šių dienų dialogas sukasi apie sąžiningą ir atvirą partnerystę, naujų idėjų paiešką, komunikaciją ir žinių mainus.

 

Share Button


rugpjūčio 11, 2020

Antradienį  Karmėlavos seniūnijoje (Kauno r.), automagistralėje A6, atidarytas Ramučių transporto mazgas, kuris pagerins susisiekimą su Kauno LEZ. Seniūnijoje vyksta ir […]

rugpjūčio 11, 2020

Kražių festivalis ir fotomeno festivalis KAUNAS PHOTO, rugpjūčio 15 d. 19 val. Kražių kultūros centre atidaro brazilų fotografės Ievos Martinaitis […]

rugpjūčio 11, 2020

Rugpjūčio 10 d. Istorinės Prezidentūros kiemelyje Kaune vyko tradicinis (vyksta nuo 2008 m.) pirmojo prezidento Antano Smetonos 146-ųjų gimimo metinių […]

rugpjūčio 11, 2020

Kėdainių rajono savivaldybėje yra nustatyti didžiausi Sosnovskio barščio sąžalynų ir pavienių augalų plotai. Rajono savivaldybės administracija pateikė Aplinkos ministerijai „Sosnovskio barščio […]

rugpjūčio 5, 2020

Paprastai egzaminų rezultatų palyginimai sulaukia kritikos, nes juk skiriasi turinys. Bet kaip tuomet matyti tendencijas, pokyčius? Šių metų rezultatai, manau, […]

rugpjūčio 3, 2020

Rugpjūčio 1 d. Raseinių rajone Ariogaloje vyko tradicinis 30-asis tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydis „Su Lietuva širdy“. Renginyje […]

liepos 31, 2020

Liepos 30 dieną kurortinėje Kulautuvoje prasidėjo mineralinio vandens biuvetės įrengimo darbai. Ji po metų atsiras miestelio centre, Akacijų alėjoje, šalia […]

liepos 30, 2020

Šalia Kačerginės sanatorijos „Žibutė“ esanti aikštė atgims – čia bus įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, poilsio zona su suoliukais, gėlynais, fontanėliu, […]

liepos 29, 2020

Regiono savivaldybių bendradarbiavimas yra būtinas, siekiant geriau spręsti gyventojų problemas. Tai patvirtino Kauno rajono savivaldybėje vykęs mero Valerijaus Makūno susitikimas […]

liepos 29, 2020

Liepos 26-ąją Žiežmarių Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčioje (Kaišiadorių r.) buvo švenčiami tituliniai atlaidai. Pagrindines šv. Mišias aukojo ir homiliją sakė […]

liepos 24, 2020

Laidotuvės – ritualinis procesas, kurio metu yra pasirūpinama mirusiuoju bei suplanuojami visi laidotuvių etapai. Tarp mirties konstatavimo iki palaidojimo yra […]

liepos 22, 2020

Statybininkai jau ėmėsi dau­gia­funk­cio cent­ro at­naujinimo darbų: be pradinės mokyklos, laisvalaikio salės, bibliotekos ir kitų erdvių, čia bus įkurdintos trys […]

liepos 21, 2020

Prezidento komandą darbo dienų regionuose metu nuo šiol lydės Prezidento kanceliarijos Valstybės pažinimo centro edukatoriai, kurie rengs užsiėmimus įvairaus amžiaus […]

liepos 20, 2020

Liepos 19 d. Marijampolės savivaldybėje Skardupių kaime vyko Tauro apygardos įkūrimo 75-ųjų metinių paminėjimas. Ši apygarda buvo viena pirmųjų partizanų […]

liepos 20, 2020

Sekmadienį užfiksuotas 9-asis COVID-19 atvejis 33 metų kėdainietei ir 10-asis teigiamas COVID-19 testas 57 metų kėdainiečiui. Abu atvejai yra besimptomiai. Jiems […]

liepos 17, 2020

Liepos 16 d. Kauno paveikslų galerijoje  vyko parodos „Didžioji pramonė: „Inkaras“ pristatymas.    Paroda yra apie Kaune Veršvuose veikusį   AB „Inkaro“ […]

liepos 17, 2020

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras informuoja, kad 2020-07-16 yra gauta informacija apie teigiamą COVID-19 testą, nustatytą 53 m. moteriai, gyv. Kėdainių […]

liepos 16, 2020

Ketvirtadienį Kauno rajono meras Valerijus Makūnas į Raudondvario dvaro oranžeriją pakvietė medicinos įstaigų, specialiųjų tarnybų  ir visuomeninių organizacijų, aktyviausiai prisidėjusių […]

liepos 15, 2020

Antradienį Girininkų kaime (Kauno r., Rokų sen.) atidaryti 30-ties vietų senelių namai „Rokų gerovė“. Įstaigoje sukurta 18 darbo vietų. Senjorų […]

liepos 14, 2020

Vienoje Kauno transporto įmonėje antradienį registravus koronaviruso protrūkį, šiuo metu žinoma apie 18 koronaviruso infekcija (COVID-19) užsikrėtusių asmenų. Visi minėti asmenys […]