LSA valdybos nariai sprendė užimtumo politikos, savivaldos įstatymo ir biudžetų tobulinimo klausimus

Savivaldybių vaidmuo užimtumo politikoje, Valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimas, Vietos savivaldos įstatymo ir savivaldybių biudžetų tobulinimas, vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra – šie pagrindiniai klausimai buvo svarstomi gegužės 17 dieną Vilniuje vykusiame Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) valdybos posėdyje.

Posėdyje valdybos nariai diskutavo apie savivaldybių vaidmenį kuriant integruotą darbo rinkos politiką. Posėdyje dalyvavęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis teigė, jog ministerija norėtų stiprinti darbo biržos bendradarbiavimą su vietos savivalda vykdant užimtumo programas. Ministras užsiminė apie galimybę išbandyti tai vykdant pilotinius projektus. Pasak jo, šiuo metu kuriamos trys darbo biržos pertvarkos alternatyvos, kurios bus svarstomos su Ministru Pirmininku.

LSA prezidentas Ričardas Malinauskas pastebėjo, kad savivaldybės nesiekia perimti darbo biržos funkcijų.

„Tačiau praktikoje pastebime nemažai taisytinų dalykų, todėl esame pasirengę bendradarbiauti ir tiekti realiomis situacijomis savivaldybėse paremtus siūlymus,“- teigė R. Malinauskas.

Susitikime buvo pateikti LSA socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymai tobulinti šią sritį. Vienas iš jų – keisti darbo su bedarbiais metodus ir suskirstyti bedarbius į atskiras grupes pagal jų motyvaciją bei realias galimybes dirbti.

Komitete dirbančių savivaldybių atstovų nuomone, taip pat reikėtų labiau motyvuoti darbdavius informuoti darbo biržą apie laisvas darbo vietas, tiesiogiai su bedarbiais dirbantiems darbo biržos darbuotojams taikyti rotacijos principą, o investavus į bedarbio profesinį mokymą, pasirūpinti, kad asmuo tikrai įsidarbintų (jeigu toks asmuo įsigyja verslo liudijimą, galbūt jam reikia skirti paramą darbo vietos įsteigimui). Taip pat buvo akcentuota, kad neįgaliųjų perkvalifikavimas turi būti tikslingesnis, o daugeliu atvejų neįgaliųjų integraciją reikėtų derinti su socialinių paslaugų teikimu.

Savivaldybių atstovai pastebėjo, kad parama teikiant subsidijas darbdaviui dažniausiai yra laikina priemonė – ji patraukli tol, kol mokamos subsidijos.

Valstybės atkūrimo šimtmečio programos koordinatorė Neringa Vaisbrodė merams pristatė šios programos pagrindinius akcentus. Pasak N. Vaisbrodės, papildomų lėšų specialiai šimtmečio minėjimo renginiams savivaldybėms nenumatyta, renginiai turėtų vykti pačių savivaldybių iniciatyva, o kultūros įstaigos su įvairiais projektais gali kreiptis į Kultūros tarybą.

Valdybos nariai aptarė savivaldybių siūlymus tikslinti Vietos savivaldos įstatymą. Šiuos siūlymus, susijusius su praktikoje kylančiais įstatymo nuostatų taikymo neaiškumais, savivaldybių tarybų komitetų formavimu bei mero funkcijomis, LSA ketina pateikti Vidaus reikalų ministerijai.

Merams buvo pristatyti ir LSA atstovų derybų su Finansų ministerija (FM) dėl savivaldybių biudžetų tobulinimo rezultatai. FM sutinka su LSA siūlymu savivaldybėms skiriamas bendrosios dotacijos kompensacijos (BDK) sumas transformuoti į bendrąsias dotacijas, kurių dydžiai išliktų pastovūs nepriklausomai nuo atskirų savivaldybių mokestinių pajamų dydžio. Nuo kitų metų tai bus padaryta 38 savivaldybėse, iki šiol gaunančiose BDK.

Tačiau ministerija taip pat ketina panaikinti BDK skyrimą savivaldybėms tose išimtinose situacijose, kurios nuo jų nepriklauso (pavyzdžiui, stichinių nelaimių ar ekonominės krizės atveju).
LSA toliau derasi su FM ir dėl skolinimosi sąlygų gerinimo savivaldybėse.

Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentas Bronius Miežutavičius su valdybos nariais aptarė vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros projektų įgyvendinimo savivaldybėse klausimus.

Jis taip pat informavo, jog Aplinkos ministerija (AM) yra gavusi Europos Komisijos oficialų pranešimą, kad Lietuva netinkamai įgyvendina Miestų nuotekų direktyvą nesurinkdama aglomeracijose reikiamo nuotekų kiekio centralizuotomis sistemomis.

Posėdyje dalyvavęs AM atstovas Europos Sąjungos paramos administravimo departamento direktorius Inesis Kiškis pristatė idėją, galinčią padėti spręsti susidariusią nepalankią situaciją: vandentvarkos įmonės 28 savivaldybėse dėl nepasiektų rodiklių įgyvendinant minėtus projektus į valstybės biudžetą grąžintinas lėšas turėtų investuoti į naujų abonentų prisijungimą prie nuotekų tinklų. Tokiam siūlymui dar turėtų pritarti FM.

AM atstovas taip pat paragino ir toliau skatinti gyventojus jungtis prie centralizuotų tinklų. Tai suteiktų papildomų argumentų teikiant Lietuvos atsakymą Komisijai.

LSA valdybos nariai paprašė AM pateikti informaciją apie padėtį visose savivaldybėse dėl galimai gręsiančių finansinių korekcijų bei organizuoti susitikimą su ministerijos, Aplinkos projekto valdymo agentūros atstovais ir savivaldybių merais.

Posėdyje taip pat nutarta pakeisti LSA valdybos darbo reglamentą ir numatyti, kad valdybos narys dalyvauti valdybos posėdyje su balsavimo teise gali įgalioti mero pavaduotoją ar mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją. Iki šiol tokia teisė numatyta nebuvo.

LSA valdybą sudaro apskričių savivaldybių (regionų) merų atstovai, išrinkti apskrities merų pasitarime, asociacijos prezidentas ir viceprezidentai, taip pat sostinės ir savivaldybių, kuriose gyvena daugiau kaip 100 000 gyventojų, merai.