kovo 20, 2017
Finansų ministerijos informacija
Makroekonominėse projekcijose – atlyginimai augs, nedarbas mažės

Finansų ministerija atnaujino pagrindinių makroekonomikos rodiklių perspektyvas 2017-2020 metams – ekonomika nuosaikiai augs, prie to svariai prisidės vidaus paklausa ir eksportas, o atlyginimai augimu lenks infliaciją.

„Tam, kad ekonomika toliau sėkmingai augtų, privalome įgyvendinti struktūrines reformas. Pirmiausia – darbo rinkos reformą, kuri gali paskatinti didesnį BVP augimą. Turime siekti išlaidų efektyvumo, taupyti ir kaupti rezervus, investuoti į ekonomikos augimą skatinančius, ilgalaikes darbo vietas kuriančius ir investicinę grąžą duodančius projektus. Taip pat turime geriau valdyti valstybės turtą“, – sakė finansų ministras Vilius Šapoka.  

Vartojimas ir eksportas

Finansų ministerija prognozuoja, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) vidutiniu laikotarpiu augs vidutiniškai 2,5 proc. per metus. 2017 metais, padidėjus darbo našumui, jis gali augti dar sparčiau – 2,7 proc., o 2018 m. BVP augimas gali siekti 2,6 proc.

Pastaraisiais metais gerėjanti namų ūkių finansinė padėtis ir geri vartotojų lūkesčiai skatino namų ūkių vartojimo išlaidų augimą. 2016 metais jis pasiekė 5,6 proc. – tai sparčiausias  tempas per pastaruosius 9 metus (spartesnis augimas buvo užfiksuotas tik 2007 metais). Darbo užmokesčiui augant sparčiau nei infliacija namų ūkių vartojimas ir toliau išliks gana didelis. Jis sieks vidutiniškai apie 3,6 proc. per metus (tai daugiau nei ES vidurkis) ir svariai prisidės prie BVP augimo. Numatoma, kad namų ūkių vartojimo išlaidos 2017 metais augs 3,9 proc., 2018 m. – 3,6 proc., 2019 ir 2020 m. – po 3,5 proc.

Prie ekonomikos augimo prisidės ir didėsiantis investicijų lygis šalyje, kurį vidutiniu laikotarpiu skatins palankios bankų kreditavimo sąlygos, alternatyvūs finansavimo šaltiniai, aktyvesnis Europos strateginių investicijų fondo lėšų bei ES investicijų panaudojimas. Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo išlaidos vidutiniu laikotarpiu galėtų augti apie 5 proc. per metus, kai, palyginimui, praėjusiais metais augimo nebuvo.

Lietuvos eksportuotojams vidutiniu laikotarpiu teks toliau taikytis prie kintančių ekonominių aplinkybių, valdyti valiutų riziką, mažinti gamybos sąnaudas ir didinti veiklos efektyvumą. Finansų ministerija numato, kad 2017 metais prekių ir paslaugų eksportas augs 3,8 proc., 2018 m. – 3,9 proc., 2019 ir 2020 m. – po 4 proc. 2017 metais tikimasi tolesnio lietuviškos kilmės baldų, plastikų, maisto ir žemės ūkio produktų eksporto augimo, trąšų eksporto atsigavimo bei prekių reeksporto augimo. Maisto ir žemės ūkio produktų eksportui teigiamą poveikį turės geresnė padėtis Europos pieno produktų rinkoje, atsigausiantis grūdų eksportas.

Atlyginimai, nedarbas, infliacija

Siekdamas konkurencingumo augančios darbo jėgos kainos sąlygomis, verslas turės didinti darbo našumą, efektyviai naudoti gamybos priemones ir darbo jėgos išteklius, investuoti į plėtrą (inovacijoms ir žmogiškųjų išteklių kvalifikacijai kelti).

2016 metais vidutinis mėnesinis darbo užmokestis šalyje iki mokesčių išaugo 7,9 proc. (privačiame sektoriuje – 9 proc., valstybės sektoriuje – 6,1 proc.) – tai sparčiausias augimas nuo 2009 metų. Tam didelį poveikį turėjo ir spartus MMA augimas 2015-2016 metais. Darbo užmokestis labiausiai augo paslaugų sektoriuje, kur jis buvo mažiausias.

Numatoma, kad 2018–2020 metais darbo užmokestis augs vidutiniu metiniu tempu, artimu 6 proc. Darbo užmokestis sparčiausiai augs privačiame sektoriuje, ypač ten, kur didelė darbo jėgos paklausa ir kur darbo užmokestis išlieka mažiausias.

Ekonomikai augant, nedarbo lygis toliau mažės ir 2017 metais sudarys 7 proc., 2018 m. – 6,4 proc., 2019 m. – 5,9 proc., 2020 m. – 5,4 proc.

Sparčiai augant darbo užmokesčiui, verslo įmonės vis didesnę dalį padidėjusios darbo jėgos kainos perkelia į prekių ir paslaugų kainas. Pastarosios, kartu su augančiomis pasaulinėmis žaliavų ir apdorotų produktų kainomis nuo antros 2016 metų pusės vis sparčiau didina infliaciją šalyje. Šiemet infliacija labiausiai augs dėl pasaulinėje rinkoje brangstančios naftos ir beveik dvigubai padidintų akcizų alkoholiniams gėrimams. Numatoma, kad 2017 m. vidutinė metinė infliacija sudarys 3,4 proc. Pasibaigus vienkartinių veiksnių poveikiui, infliacijos lygis šiek tiek sumažės: 2018 m. – iki 2,7 proc., 2019 ir 2020 metais – iki 2,5 proc.

Share Button
Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


kovo 24, 2017

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) UAB „Vilniaus energija“ skyrė 1 307 740,67 Eur baudą už tai, kad bendrovė […]

kovo 23, 2017

Nedarbas, socialinė atskirtis ir emigracija. Tai trys didžiausios Lietuvos regionų bėdos. Nuo kovo padidinus akcizą alui 112 proc. ir aludariams […]

kovo 23, 2017

Regionų sėkmė tiesiogiai priklauso nuo ten veikiančio verslo sėkmės bei jo konkurencingumo: užtikrinus palankias verslo sąlygas, aktyviau steigiamos įmonės, jos […]

kovo 23, 2017

Aplinkos ministerija gavo Aukštaitijos žvejų verslininkų asociacijos prašymą papildyti aplinkos ministro tvirtinamą vandens telkinių, kuriuose leidžiama tinklais specializuota seliavų ir […]

kovo 23, 2017

Europoje ir toliau daugėja šalių, kurios įvedinėja minimalaus darbo užmokesčio įstatymus užsienio šalių vežėjams, dirbantiems jų teritorijoje. Vis tik Europos […]

kovo 23, 2017

Kovo 22 d. Seimo Kaimo reikalų komitetas, kaip papildomas, svarstė Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 pakeitimo […]

kovo 22, 2017

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė atidarė Suomijos įmonės „Outokumpu“ globalių paslaugų centrą. Tai pirmasis ir vienintelis didžiausio Europoje nerūdijančiojo plieno […]

kovo 22, 2017

Svarbiausia priežastis, lemianti lietuvių sprendimą pirkti internetu, – galimybė sutaupyti laiko apsipirkimui. Estai taip pat labiausiai vertina laiką ir internetines […]

kovo 22, 2017

Daugelis įmonių jau senokai naudoja specialias programas, skirtas ryšiams su klientais valdyti (CRM), tačiau yra bendrovių, kurios šio žingsnio dar […]

kovo 22, 2017

Afrikinis kiaulių maras (AKM) toliau plinta laukinėje faunoje, todėl nemažėja rizika juo užsikrėsti ir kiaulėms. Įvertinti, ar mažose kiaulių laikymo […]