spalio 14, 2019
pozicija.org
Marcinkoniškių iniciatyva atgijusi atmintis

Spalio viduryje dienos šviesą išvydo bandomieji knygos egzemplioriai „Marcinkonys tekstuose: bibliografija“.

Ši knyga svarbi ne tik  Marcinkonims, bet ir visam Varėnos kraštui, Lietuvai.

Knygos pratarmėje rašoma: Marcinkonys – senas, apsuptas miškų Dzūkijos kaimas prie Grūdos upės, Merkio intako, Varėnos rajone. Kaip rodo 1954 ir 1959 m. vykdyti archeologiniai tyrimai, žmonių šiose vietose gyvenama jau nuo akmens amžiaus.

Marcinkonių senovės gyvenvietė II yra valstybės saugomas paminklas. Kaimo pradžia sietina su miško žvalgais ir kirtėjais, įsikūrusiais prie Juodupio upelio Dainavos girioje. Pirmą kartą Merkinės bažnyčios metrikų knygose kaimas paminėtas 1604 m., o 1637 m. istoriniuose šaltiniuose minima jau Marcinkonių miško žvalgų gyvenvietė.

1770 m. buvo pastatyta pirmoji Marcinkonių bažnyčia. 1835 m. ji buvo pašventinta Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado vardu, bet 1878 m. pastatas sudegė. Dabartinė medinė bažnyčia, suprojektuota pagal klasicizmo ir romantizmo tradicijas ir pastatyta ant išlikusių pamatų 1880 m., turi neogotikos ir neobaroko bruožų. 2018 m. gruodį Marcinkonių šventovė įrašyta į Kultūros vertybių registrą, ji laikoma viena įdomiausių Lietuvoje. 2018 m., Lietuvai švenčiant savo valstybės atkūrimo šimtmetį, daugelio žmonių pastangomis Marcinkonių bažnyčia ir jos aplinka buvo atnaujinta ir sutvarkyta.

Marcinkonių gyvenvietė ypač išsiplėtė 1862 m., nutiesus Varšuvos-Sankt Peterburgo geležinkelį ir pastačius čia geležinkelio stotį. XIX a. pab. – XX a. pirmoje pusėje Marcinkonys garsėjo kaip žymus lietuvybės veiklos židinys.

Šioje srityje ypač nusipelnė bažnyčioje dirbę kunigai (Jonas Šoblickas, Alfonsas Petrulis, Pranciškus Raštutis, Antanas Rūkas, Zenonas Butkevičius) ir kiti šviesuoliai (Petras Kieras, Katryna Sidziniauskaitė, Juozas Averka). Kaime trumpai veikė „Ryto“ draugijos įkurta lietuviška mokykla, 1911 m. kunigo Konstantino Stasio įsteigtas kauniškės S v. Kazimiero draugijos skyrius. Visoje Lietuvoje Marcinkonis plačiai išgarsino 1971 m. čia suburtas etnografinis ansamblis (pirmoji vadovė – Roma Petrušytė). 2002 m. „Aukso paukštės“ nominacijose Marcinkonių etnografinis ansamblis pripažintas geriausiu 2001 m. kaimo folkloriniu kolektyvu (vad. Joana Serenčikienė, Rimutė Avižinienė).

Kaimas įsikūręs vaizdingoje 1991 m. įsteigto Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje, čia yra parko lankytojų centras. Nuo 1994 m. vasaros Marcinkonyse veikia Dzūkijos nacionalinio parko etnografijos muziejus, arba Dzūkijos nacionalinio parko etnografinė sodyba, ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato ekspozicija. Nuo 1999 m. kas antri metai šios sodybos kieme vyksta iš Varėnos krašto kilusių arba sodybas čia turinčių žymių šalies meno, mokslo, politikos, verslo žmonių susitikimai.

Nors apie Marcinkonis nemažai rašyta, tačiau iki šiol nėra iš-leista atskiro šiai savitai, turtingą istoriją ir kultūros paveldą turinčiai, vietovei skirto leidinio.

Marcinkoniškių iniciatyva nutarta pirmiausia parengti Marcinkonių bibliografiją – reikšmingesnių publikacijų apie vietovę ir jos žmones sąrašą, didžiausią dėmesį skiriant spaudiniams apie Marcinkonių visuomeninį ir kultūrinį gyvenimą, etnografiją, istoriją, asmenybes.

Pagrindinis duomenų šaltinis rengiant bibliografiją – elektroniniai bibliotekų katalogai ir bibliografinės duomenų bazės.

Naudotasi marcinkoniškės, Dzūkijos nacionalinio parko Kultūros paveldo skyriaus darbuotojos, istorikės Virginijos Pugačiauskienės magistriniu darbu „Marcinkonių kaimo istorinė raida nuo įsikūrimo iki 1939 metų“ (Vilnius, 2010).

Naudojantis Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos (LNB) sukurta Virtualia elektroninio paveldo sistema (VEPS), peržiūrėti kai kurie straipsniai iš senosios lietuviškos spaudos -XX amžiaus pradžioje ir tarpukario metais leistų laikraščių: „Aušra“, „Dabartis“, „Nepriklausomoji Lietuva“, „Viltis“, „Aidas“, „Lietuvos žinios“ ir kitų.

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje žiūrėti archyviniai dokumentai, susiję su kunigais Jonu Šoblicku ir ilgamečiu Marcinkonių klebonu Nikodemu Pakalka. Informacijos apie pastarąjį ieškota ir Vinco Mykolaičio-Putino, jo bendrakursio Fribūro universitete, Šveicarijoje, memorialiniame bute-muziejuje, taip pat lankytasi Vinco Krėvės-Mickevičiaus, kuris jaunystėje yra gyvenęs Marcinkonyse, memorialiniame bute-muziejuje Vilniuje.

Rengiant bibliografiją naudotasi Varėnos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos interneto svetainėje pateikiama kraštotyros informacija, parengta šios bibliotekos Bibliografijos, informacijos ir kraštotyros skyriaus vedėjos Elenos Glavickienės ir bibliografės Laimutės Cibulskienės.

Išsamiausias šaltinis besidomintiems Marcinkonių istorija yra minėtasis istorikės Virginijos Pugačiauskienės magistrinis darbas „Marcinkonių kaimo istorinė raida nuo įsikūrimo iki 1939 metų“ (yra prieiga per internetą).

Nemažos apimties istorinė apžvalga „Iš Marcinkonių krašto istorijos“, parengta remiantis istoriniais šaltiniais ir archeologiniais tyrimais, publikuota Astos Leskauskaitės sudarytame leidinyje „Marcinkonių šnektos tekstai“ (Vilnius, 2009). Vertingi yra istorikų Aldonos Bernotaitės, Aušros Karalukienės straipsniai, taip pat Kazio Misiaus publikaciją. „Iš Marcinkonių bažnyčios ir parapijos istorijos“, spausdinta Marcinkonių krašto laikraštyje „Vai toli girdėc“ (2016, Nr. 1, 3, 4).

Nemažai publikacijų apie Marcinkonis galima rasti laikraščiuose „Šalcinis“ (nuo 1992 m. leidžiamas Marcinkonyse Dzūkijos nacionalinio parko) ir Marcinkonių krašto laikraštyje „Vai toli girdėc“ (nuo 2016 m. leidžiamas Vytauto Paulaičio), kurie yra prieinami ir per internetą.

Bibliografiją sudaro šios dalys: I. Bendro pobūdžio publikacjos; II. Bažnyčia. Kunigai; III. Tautosaka, etnografija, papročiai; IV. Istorija; V. Asmenybės; VI. Grožinė literatūra, atsiminimai; VII. Archyviniai dokumentai; VIII. Marcinkonys internete; IX. Vaizdo įrašai. Sudaryta bibliografijos „Asmenvardžių rodyklė“ (sudarė Irena Burneikaitė). Pačioje pabaigoje pateikiama informacijos „Apie kelis publikacijų autorius, kilusius iš Marcinkonių, čia gyvenusius ar dirbusius“.

Bibliografiniai įrašai sudėti pagal abėcėlę (iš pradžių knygos, paskui – straipsniai). Prie knygų aprašų nurodytos recenzijos ir atsiliepimai. Poskyryje „Kunigai“ ir skyriuje „Asmenybės“ įrašai sudėti pagal aprašomų asmenų pavardžių abėcėlę. Čia prieis kai kuriuos bibliografinius įrašus pateikta informacijos apie minimus asmenis, ypač pabrėžiant jų ryšį su Marcinkonimis.

Yra kelių straipsnių iš senosios spaudos kopijos, paimtos iš LNB virtualios elektroninio paveldo sistemos portalo. Literatūros sąraše šie straipsniai pažymėti žvaigždute *. Seniausia aptikta publikacija apie Marcinkonis yra žurnalisto, poeto, publicisto Mečislovo Davainio-Silvestraičio korespondencija 1891 m. laikraštyje „Vienybė lietuvninkų“ (įrašas 306).

Share Button


rugsėjo 15, 2020

Utenos raj. Vyžuonose vyko šventinis renginys, skirtas pagerbti Vyžuonų krašte žuvusius Lietuvos partizanus. Pastebėtina, kad prieš 75-ius metus, 1945 m. […]

rugsėjo 10, 2020

Pirmą kartą organizuota ir tris savaites trukusi saugaus eismo stotelių kelionė po Lietuvą baigėsi – 62 saugaus eismo stotelėse apsilankė […]

rugsėjo 7, 2020

Šeštadienį Alytaus rajono Revų kaime Jaciunskų sodyboje vyko Nacionalinės važiavimo žirgų kinkiniais varžybos. Šiemet jose dalyvavo 22 ekipažai. Varžybos organizuojamos […]

rugsėjo 7, 2020

2020 m. rugsėjo 4 d. minint 69-ąsias Juozo Lukšos – Daumanto žūties ir neseniai praėjusias 99-ąsias gimimo metines, buvo surengti […]

rugsėjo 4, 2020

Šiandien Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje visuomenei pristatyta didžiausia plyno lauko investicija Lietuvoje – „Vakarų medienos grupės“ viena didžiausių Europoje medienos drožlių plokščių gamykla, į […]

rugsėjo 4, 2020

Šiandien Maldėnuose esančioje Paežerių ežero poilsiavietėje atidarytas pirmasis vandenlenčių parkas Vilkaviškio rajone.   Šio parko iniciatorius ir sumanytojas – verslininkas […]

rugsėjo 4, 2020

Rugsėjo 3 d.  Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos iniciatyva surengtas Regionų forumas. Renginį, organizuotą kartu su Vidaus reikalų ministerija (VRM) ir […]

rugsėjo 4, 2020

Vos ne šalia Vadoklių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios šventoriaus iškilo paminklas šio krašto savanoriams atminti. Jo granito lentose iškaltos 1919–1920 […]

rugsėjo 3, 2020

Rugpjūčio 20-ąją sukako 100 metų nuo Lietuvai ir jos laisvei daug nusipelniusio, žmonių ypač mylimo kardinolo Vincento Sladkevičiaus gimimo. Biržų […]

rugpjūčio 31, 2020

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad šią savaitę, nuo rugpjūčio 31 d. iki rugsėjo 6 d. imtinai, Molėtų, Kauno, Trakų, […]

rugpjūčio 31, 2020

Sekmadienio pavakarę Vilniuje, S. Daukanto aikštėje priešais Prezidentūrą, finišavo ralis „Aplink Lietuvą 2020“, kurį nuo pat pirmojo, įvykusio 1931 m., […]

rugpjūčio 26, 2020

Trečiadienį Diana Nausėdienė viešėjo Biržuose ir apsilankymą šiame mieste pradėjo nuo susitikimo su Biržų „Carito“ savanoriais. Juos sveikindama pirmoji ponia […]

rugpjūčio 26, 2020

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį kartu su komanda dirbo Panevėžio regione. Lankydamasis Biržuose ir Pasvalyje šalies vadovas daugiausia dėmesio skyrė […]

rugpjūčio 22, 2020

Rugpjūčio 21 d. Vilniuje paminėtos paskutinės Lietuvos okupacijos aukos, kario savanorio, parlamento gynėjo Artūro Sakalausko 29-osios žūties metinės.  Artūras Sakalauskas […]

rugpjūčio 19, 2020

Žemės ūkio surašymas – didžiulis statistinis tyrimas, apimantis apie 160 tūkst. ūkininkų, šeimos ūkių, žemės ūkio bendrovių ir įmonių. Surinkę […]

rugpjūčio 18, 2020

Marijampolės sav. Daukšiuose buvo paminėtos Žuvinto-Palių mūšio 75-osios metinės. Valstybinė vėliava iškelta prie Laisvės gynėjų paminklo, aplankyti kovotojų už Lietuvos nepriklausomybę […]

rugpjūčio 17, 2020

Panevėžyje iškilmingai buvo palaidotas Lietuvos partizanas Juozapas Streikus-Stumbras (1923–1962). Juozapas Streikus-Stumbras (g. 1923 m.) nuo 1941 m. iki 1958 m. […]

rugpjūčio 14, 2020

Senojoje Varėnoje gyvenančiam buvusiam politiniam kaliniui Vytautui Kaziulioniui šie metai ypatingi. Jis neseniai šventė gražų 90 metų jubiliejų, o dabar […]

rugpjūčio 14, 2020

„Ką aš turėjau jaunystėje? Žiemą – vatinės kelnės, vatinukas ir kombinezonas ant jo, kad į veltinius nepribyrėtų sniego. Toks visas […]

rugpjūčio 13, 2020

Šakių rajone esančiam Ilguvos dvaro sodybos statinių kompleksui priklausanti 1813–1814 metais statyta Ilguvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia ir varpinė šiuo […]