14 spalio, 2019
pozicija.org

Marcinkoniškių iniciatyva atgijusi atmintis

Spalio viduryje dienos šviesą išvydo bandomieji knygos egzemplioriai „Marcinkonys tekstuose: bibliografija“.

Ši knyga svarbi ne tik  Marcinkonims, bet ir visam Varėnos kraštui, Lietuvai.

Knygos pratarmėje rašoma: Marcinkonys – senas, apsuptas miškų Dzūkijos kaimas prie Grūdos upės, Merkio intako, Varėnos rajone. Kaip rodo 1954 ir 1959 m. vykdyti archeologiniai tyrimai, žmonių šiose vietose gyvenama jau nuo akmens amžiaus.

Marcinkonių senovės gyvenvietė II yra valstybės saugomas paminklas. Kaimo pradžia sietina su miško žvalgais ir kirtėjais, įsikūrusiais prie Juodupio upelio Dainavos girioje. Pirmą kartą Merkinės bažnyčios metrikų knygose kaimas paminėtas 1604 m., o 1637 m. istoriniuose šaltiniuose minima jau Marcinkonių miško žvalgų gyvenvietė.

1770 m. buvo pastatyta pirmoji Marcinkonių bažnyčia. 1835 m. ji buvo pašventinta Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado vardu, bet 1878 m. pastatas sudegė. Dabartinė medinė bažnyčia, suprojektuota pagal klasicizmo ir romantizmo tradicijas ir pastatyta ant išlikusių pamatų 1880 m., turi neogotikos ir neobaroko bruožų. 2018 m. gruodį Marcinkonių šventovė įrašyta į Kultūros vertybių registrą, ji laikoma viena įdomiausių Lietuvoje. 2018 m., Lietuvai švenčiant savo valstybės atkūrimo šimtmetį, daugelio žmonių pastangomis Marcinkonių bažnyčia ir jos aplinka buvo atnaujinta ir sutvarkyta.

Marcinkonių gyvenvietė ypač išsiplėtė 1862 m., nutiesus Varšuvos-Sankt Peterburgo geležinkelį ir pastačius čia geležinkelio stotį. XIX a. pab. – XX a. pirmoje pusėje Marcinkonys garsėjo kaip žymus lietuvybės veiklos židinys.

Šioje srityje ypač nusipelnė bažnyčioje dirbę kunigai (Jonas Šoblickas, Alfonsas Petrulis, Pranciškus Raštutis, Antanas Rūkas, Zenonas Butkevičius) ir kiti šviesuoliai (Petras Kieras, Katryna Sidziniauskaitė, Juozas Averka). Kaime trumpai veikė „Ryto“ draugijos įkurta lietuviška mokykla, 1911 m. kunigo Konstantino Stasio įsteigtas kauniškės S v. Kazimiero draugijos skyrius. Visoje Lietuvoje Marcinkonis plačiai išgarsino 1971 m. čia suburtas etnografinis ansamblis (pirmoji vadovė – Roma Petrušytė). 2002 m. „Aukso paukštės“ nominacijose Marcinkonių etnografinis ansamblis pripažintas geriausiu 2001 m. kaimo folkloriniu kolektyvu (vad. Joana Serenčikienė, Rimutė Avižinienė).

Kaimas įsikūręs vaizdingoje 1991 m. įsteigto Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje, čia yra parko lankytojų centras. Nuo 1994 m. vasaros Marcinkonyse veikia Dzūkijos nacionalinio parko etnografijos muziejus, arba Dzūkijos nacionalinio parko etnografinė sodyba, ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato ekspozicija. Nuo 1999 m. kas antri metai šios sodybos kieme vyksta iš Varėnos krašto kilusių arba sodybas čia turinčių žymių šalies meno, mokslo, politikos, verslo žmonių susitikimai.

Nors apie Marcinkonis nemažai rašyta, tačiau iki šiol nėra iš-leista atskiro šiai savitai, turtingą istoriją ir kultūros paveldą turinčiai, vietovei skirto leidinio.

Marcinkoniškių iniciatyva nutarta pirmiausia parengti Marcinkonių bibliografiją – reikšmingesnių publikacijų apie vietovę ir jos žmones sąrašą, didžiausią dėmesį skiriant spaudiniams apie Marcinkonių visuomeninį ir kultūrinį gyvenimą, etnografiją, istoriją, asmenybes.

Pagrindinis duomenų šaltinis rengiant bibliografiją – elektroniniai bibliotekų katalogai ir bibliografinės duomenų bazės.

Naudotasi marcinkoniškės, Dzūkijos nacionalinio parko Kultūros paveldo skyriaus darbuotojos, istorikės Virginijos Pugačiauskienės magistriniu darbu „Marcinkonių kaimo istorinė raida nuo įsikūrimo iki 1939 metų“ (Vilnius, 2010).

Naudojantis Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos (LNB) sukurta Virtualia elektroninio paveldo sistema (VEPS), peržiūrėti kai kurie straipsniai iš senosios lietuviškos spaudos -XX amžiaus pradžioje ir tarpukario metais leistų laikraščių: „Aušra“, „Dabartis“, „Nepriklausomoji Lietuva“, „Viltis“, „Aidas“, „Lietuvos žinios“ ir kitų.

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje žiūrėti archyviniai dokumentai, susiję su kunigais Jonu Šoblicku ir ilgamečiu Marcinkonių klebonu Nikodemu Pakalka. Informacijos apie pastarąjį ieškota ir Vinco Mykolaičio-Putino, jo bendrakursio Fribūro universitete, Šveicarijoje, memorialiniame bute-muziejuje, taip pat lankytasi Vinco Krėvės-Mickevičiaus, kuris jaunystėje yra gyvenęs Marcinkonyse, memorialiniame bute-muziejuje Vilniuje.

Rengiant bibliografiją naudotasi Varėnos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos interneto svetainėje pateikiama kraštotyros informacija, parengta šios bibliotekos Bibliografijos, informacijos ir kraštotyros skyriaus vedėjos Elenos Glavickienės ir bibliografės Laimutės Cibulskienės.

Išsamiausias šaltinis besidomintiems Marcinkonių istorija yra minėtasis istorikės Virginijos Pugačiauskienės magistrinis darbas „Marcinkonių kaimo istorinė raida nuo įsikūrimo iki 1939 metų“ (yra prieiga per internetą).

Nemažos apimties istorinė apžvalga „Iš Marcinkonių krašto istorijos“, parengta remiantis istoriniais šaltiniais ir archeologiniais tyrimais, publikuota Astos Leskauskaitės sudarytame leidinyje „Marcinkonių šnektos tekstai“ (Vilnius, 2009). Vertingi yra istorikų Aldonos Bernotaitės, Aušros Karalukienės straipsniai, taip pat Kazio Misiaus publikaciją. „Iš Marcinkonių bažnyčios ir parapijos istorijos“, spausdinta Marcinkonių krašto laikraštyje „Vai toli girdėc“ (2016, Nr. 1, 3, 4).

Nemažai publikacijų apie Marcinkonis galima rasti laikraščiuose „Šalcinis“ (nuo 1992 m. leidžiamas Marcinkonyse Dzūkijos nacionalinio parko) ir Marcinkonių krašto laikraštyje „Vai toli girdėc“ (nuo 2016 m. leidžiamas Vytauto Paulaičio), kurie yra prieinami ir per internetą.

Bibliografiją sudaro šios dalys: I. Bendro pobūdžio publikacjos; II. Bažnyčia. Kunigai; III. Tautosaka, etnografija, papročiai; IV. Istorija; V. Asmenybės; VI. Grožinė literatūra, atsiminimai; VII. Archyviniai dokumentai; VIII. Marcinkonys internete; IX. Vaizdo įrašai. Sudaryta bibliografijos „Asmenvardžių rodyklė“ (sudarė Irena Burneikaitė). Pačioje pabaigoje pateikiama informacijos „Apie kelis publikacijų autorius, kilusius iš Marcinkonių, čia gyvenusius ar dirbusius“.

Bibliografiniai įrašai sudėti pagal abėcėlę (iš pradžių knygos, paskui – straipsniai). Prie knygų aprašų nurodytos recenzijos ir atsiliepimai. Poskyryje „Kunigai“ ir skyriuje „Asmenybės“ įrašai sudėti pagal aprašomų asmenų pavardžių abėcėlę. Čia prieis kai kuriuos bibliografinius įrašus pateikta informacijos apie minimus asmenis, ypač pabrėžiant jų ryšį su Marcinkonimis.

Yra kelių straipsnių iš senosios spaudos kopijos, paimtos iš LNB virtualios elektroninio paveldo sistemos portalo. Literatūros sąraše šie straipsniai pažymėti žvaigždute *. Seniausia aptikta publikacija apie Marcinkonis yra žurnalisto, poeto, publicisto Mečislovo Davainio-Silvestraičio korespondencija 1891 m. laikraštyje „Vienybė lietuvninkų“ (įrašas 306).


LGGRTC darbuotojų nuotr.
28 kovo, 2024

 2024 m. kovo 27 d. Vilniuje, prie paminklo sovietinės okupacinės aukoms atminti, vyko vienos masiškiausios 1949 m. kovo 25-28 d.  […]

28 kovo, 2024

Jau septintus metus iš eilės Lietuvos visuomenei, atskiroms bendruomenėms svarbūs tradicinės kultūros reiškiniai įtraukiami į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių […]

27 kovo, 2024

Kovo 27 d. Gedimino kalno papėdėje atidarytas Pilininko namas. Tai naujausias Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys, kuriame atveriama Lietuvos istoriją šiuolaikiškai […]

27 kovo, 2024

Kovo 26 d. Lietuvos Respublikos Seime pristatyta paroda ,,Nuo amato iki meno“, kurioje savo vilnos vėlimo, drožybos, kalvystės ir žvejybos […]

LGGRTC darbuotojų nuotr.
27 kovo, 2024

2024 m. kovo 24 d. Utenos Šaulių namuose buvo minimos Lietuvos partizano Vinco Kaulinio Miškinio ir jo bendražygių 75-osios žūties […]

26 kovo, 2024

Pranciškonų vienuolyno kieme Vilniuje iškilęs paminklas „Sausio sukilimo įamžinimas Vilniuje“ pastatytas neteisėtai, sako sostinės tarybos Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė […]

Rasa Budbergytė. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.
26 kovo, 2024

Seimo socialdemokratai nepritars antradienį parlamente planuojamam įstatymo pateikimui dėl Lietuvos komunistų partijos vertinimo, sako frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė. Pasak Lietuvos […]

25 kovo, 2024

Pirmadienį po sunkios ligos mirė buvusi Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė, operetės primadona Danutė Dirginčiūtė Tamulienė, savo „Facebook“ paskyroje pranešė […]

Paulė Kuzmickienė, ELTA nuotr.
24 kovo, 2024

Siūlymas pertvarkyti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC) sulaukė pasipriešinimo. Konservatorės Paulės Kuzmickienės Seimui pateiktam projektui nepritaria ne […]

24 kovo, 2024

Seimo apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę – siūloma skirti ilgametei Seimo narei, buvusiai Seimo pirmininkei Irenai Degutienei ir demokratijos gynėjai, […]

Benjamino Pakenio nuotr.
21 kovo, 2024

2024 m. kovo 15 d. Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos konferencijų salėje vyko Zitos Mackevičienės knygos „Rytų Aukštaitijos […]

Kino teatras „Saulė“, 1968 m. V. Sparnaičio nuotr., iš asmeninės N. Švambarienės atvirukų kolekcijos
20 kovo, 2024

Šiuolaikinei visuomenei kinas yra eilinė pramoga, tačiau tarpukariu tai buvo to laiko sensacija ir išskirtinis naujienų šaltinis. Žmonės mažai kur […]

20 kovo, 2024

2024 m. kovo 18 d. Panevėžio kultūros centre vyko iškilminga Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalių „Tarnaukite Lietuvai“ įteikimo ceremonija. LR Seimo […]

19 kovo, 2024

Akademinės bendruomenės kritikos dėl poetės Salomėjos Nėries biografijos ir kūrybos vertinimo sulaukusios desovietizacijos komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas pripažįsta, kad komisijos […]

2024 m. Simne J. E. kardinolas S. Tamkevičius / LGGRTC darbuotojų nuotr.
19 kovo, 2024

Kovo 19 d. sukanka 52-eri metai, kai pasirodė pirmasis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos leidinio numeris. Tai buvo svarbus pogrindinis leidinys, […]

Jurgita Šiugždinienė
19 kovo, 2024

Seimas buvusią švietimo, mokslo ir sporto ministrę Jurgitą Šiugždinienę paskyrė Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininke. Už siūlymą […]

19 kovo, 2024

Kovo 16-ąją, Knygnešio dieną, Biržų pilyje įvyko konferencija, skirta žymaus visuomenės veikėjo, publicisto, leidėjo Antano Macijausko 150-osioms gimimo (g. 1874 […]

14 kovo, 2024

Po šešiolika metų trukusios rekonstrukcijos šią savaitę duris atveria naujos Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus pastatų patalpos. Jose muziejinės […]

14 kovo, 2024

Seimas svarstys parlamentaro Domo Griškevičiaus pateiktas įstatymų pataisas, sudarančias galimybę iš miestų bei miestelių reprezentacinių vietų deramai perlaidoti Sovietų Sąjungos […]

14 kovo, 2024

Dvarai Lietuvoje atsirado dar XIV a. pabaigoje, o XIX-XX a. sandūroje jų jau buvo daugiau nei 3 tūkstančiai. Dvarininkystė Lietuvoje […]