birželio 8, 2018
Rūta Latinytė
Matematikos specialistai prieš artėjantį egzaminą: „Jeigu matematika žmogui baigiasi ties daugybos lentele – tuomet ji nėra reikalinga“

Šeštadienį Lietuvos abiturientai demonstruos per dvylika mokslo metų įgytas matematikos žinias. Laikyti matematikos valstybinį brandos egzaminą šiais metais rinkosi kiek daugiau nei 18 tūkst. moksleivių – skaičius kiekvienais metais išlieka panašus. Vos prieš kelerius metus šis egzaminas tapo privalomas siekiantiems tęsti mokslus valstybės finansuojamose studijų programose, tačiau specialistų teigimu, tai neturėtų būti vienintelė priežastis, dėl kurios šis mokslas laikytinas svarbiu.

Koks yra matematikos mokslo pritaikymas šiuolaikiniame pasaulyje bei kaip susikoncentruoti laikant egzaminą, pasakoja Kauno „Saulės“ gimnazijos matematikos mokytoja–ekspertė Ilona Knyzelienė ir Vilniaus universiteto Matematikos ir Informatikos fakulteto mokslo darbuotojas dr. Dainius Dzindzalieta.

Matematikos egzaminas – ne tik „tiksliukams“

I. Knyzelienės teigimu, tai, kad matematikos egzaminas tapo privalomas norintiems siekti nemokamo aukštojo mokslo – puiki naujiena, nes matematika yra tas dalykas, kurio mokomasi nuo pat pirmos klasės, tad pasitikrinti gebėjimus naudinga daugeliui moksleivių.

„Egzaminas yra privalomas, norintiems studijuoti nemokamai, tačiau jei jis taptų privalomas visiems moksleiviams be išimties, reikėtų svarstyti apie mokyklinio egzamino atsiradimą. Taip būtų sąžiningiausia, nes kiekvienas moksleivis galėtų rinktis geriausiai jo kompetencijas atitinkančią egzamino formą. Be to, pastaruoju metu pastebiu įdomią tendenciją – kalbos apie matematikos pritaikymą gyvenime tiesiogiai atsispindi ir egzaminuose – juose kiekvienais metais vis labiau atsižvelgiama į praktinio turinio poreikį“, – pasakoja I. Knyzelienė.

Jai antrina ir D. Dzindzalieta, kurio teigimu, privalomas matematikos egzaminas – išsivysčiusių pasaulio valstybių požymis. Tiesa, pasak pašnekovo, šalia privalomo egzamino būtinybės, turi būti keliamas ir matematikos ugdymo turinio bei mokymo kokybės klausimas.

„Viena iš pagrindinių Lietuvos mokyklinės matematikos problemų yra ta, kad joje beveik neliko esminės matematikos dalies – įrodymų. Šiandien užtenka mokėti atlikti kelis mechaninius veiksmus ir naudotis skaičiavimo mašinėle. Labai gaila, jog nyksta rimtesni geometrijos uždaviniai, kuriuos spręsdami mokiniai turi įjungti fantaziją bei erdvinį mąstymą. Matematika yra visur, o tie moksleiviai, kurie geba spręsti matematikos uždavinius, įrodinėti – dažniausiai puikiai išmano ir kitus dalykus“, – sako D. Dzindzalieta.

„Šviesos“ vadovė Daiva Bartninkienė sako, kad šiuolaikiniai moksleiviai – imli ir smalsi jaunoji karta, galinti rinktis iš gausybės mokymosi šaltinių, tad pasirengimas egzaminui jiems tampa lengvesnis.

„Artėjant egzaminui, ypač iki jo likos vienai dienai ar vos kelioms valandoms, proporcingai auga nerimas ir jaudulys. Mokiniai turi įsiminti daug informacijos bei rasti būdą suvaldyti neigiamas emocijas. Geriausiai tam padeda nuoseklus mokymasis, susikaupimas ir svarbiausia – kokybiškas poilsis. Šiandien mokiniai gali naudotis plačiu mokomųjų priemonių pasirinkimu, pasikartoti užduotis internete, taip pat jie gali praplėsti klasėje įgytas žinias ir rengtis egzaminui savarankiškai“, – sako D. Bartninkienė.

Svarbiausia – motyvacija ir emocijų valdymas

Mokytojos I. Knyzelienė teigimu, privalomam matematikos egzaminui šiuolaikiniai moksleiviai ruošiasi atsakingiau. Anot pedagogės, tai pasireiškia nuoseklesniu požiūriu į mokymąsi ir noru sekti visas naujienas, susijusias su egzamino turiniu bei vykdymo tvarka.

D. Dzindzalieta pastebi priešingą tendenciją. Jo teigimu, matematikos egzaminui tapus privalomu, atsirado nemažai mokinių, kuriuos galima vadinti avantiūristais arba laimės ieškotojais.

„Kol egzaminas nebuvo privalomas, jį laikyti rinkdavosi tie, kurie jam ruošdavosi atsakingai ir tvirtai, žinojo savo apsisprendimo motyvus. Dabar kai kurie moksleiviai sugalvoja laikyti matematikos egzaminą likus mėnesiui iki nurodyto termino, nors pastaraisiais metais šiam dalykui neskyrė jokio dėmesio“, – sako D. Dzindzalieta, kuris įsitikinęs, kad tai lemia ir prastesnius bendrus rezultatus.

Matematikas pasakoja, kad pirmąsias dešimt egzamino minučių, beveik visus moksleivius užvaldo jaudulys, todėl geriausia šį laiką skirti egzamino užduočių peržiūrai ir suradimui tų užduočių, kurias mokinys tikrai pajėgs išspręsti.

„Pradžioje net ir patys stipriausi moksleiviai nesugeba išspręsti visų užduočių, nes juos kausto baimė ir jaudulys – užduotys atrodo nesuprantamos ir sudėtingos. Ši būsena yra visiškai normali pirmosiomis minutėmis, tačiau išsprendus kelis paprastus uždavinius ji praeina. Tuomet belieka ramiai ir susikaupus spręsti likusias užduotis bei jų atlikimą paskirstyti pagal likusį egzamino laiką“, – sako D. Dzindzalieta

Nepastebimai taikoma kasdienybėje

Dažnai girdimus stereotipus apie matematiką kaip apie nepraktišką ir nepritaikomą mokslą I. Knyzelienė bando sugriauti pakeisdama mokinių požiūrį.

„Matematika – fundamentalus mokslas, tačiau tai nereiškia, kad ji yra svetimas pasauliui. Matematika yra loginio mąstymo instrumentas, kuris padeda spręsti pačias įvairiausias problemas. Šis instrumentas padeda strategiškai mąstyti, pasirinkti labiausiai pagrįstus sprendimus ir numatyti savo pasirinkimus – viso to gyvenime labiausiai ir prireikia“, – įsitikinusi pedagogė.

D. Dzindzalieta atskleidžia, kad visuomenėje vis dar manoma, kad matematika baigiasi ties skaičiavimais.

„Žmonės dažnai mini integralus ar išvestines kaip nereikalingus ir gyvenime nepritaikomus elementus. Žinoma, jie dažniausiai buityje nėra reikalingi, tačiau juos reikia suprasti kaip įrankius lavinti asmens loginiams gebėjimams. Žmonės su matematika kasdienybėje susiduria kasdien, tik dažnai nesupranta, kad tuo metu jau taiko matematinį mąstymą“, – sako D. Dzindzalieta.

Share Button

rugpjūčio 16, 2018

Knygų vaikams autorės Lina Matiukaitė ir Ieva Kilienė siekia pakeisti požiūrį į matematikos mokymąsi ir pristato jau antrąją serijos „Skaičių […]

rugpjūčio 16, 2018

Šiemet jau 15 kartą Nidoje vyks Nacionalinės moksleivių akademijos (NMA) gabiems vaikams skirta vasaros sesija. Joje moksleivių akiratį plės ir […]

rugpjūčio 10, 2018

Šią gegužę Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) parengta kasmetinė Lietuvos inovacijų plėtros analizė parodė, kad pokyčiai inovacijų ekosistemoje būtini. […]

rugpjūčio 2, 2018

Šiandieniame pasaulyje kaip niekad svarbu ne tik kurti žinias, bet ir mokėti jas pritaikyti, atrasti kūrybiškų sprendimų, pamatyti naujų perspektyvų […]

rugpjūčio 2, 2018

Paskelbus egzaminų rezultatus vienus apėmė džiugi nuostaba, kitus – nusivylimas. Tvirtai egzamino dieną nesijautė net tie, kurie kruopščiai jiems ruošėsi, […]

liepos 30, 2018

Mokytojo profesiją lydi įvairūs stereotipai. Dažnai matoma tik viena jų darbo pusė – pamokos trunka ne visą dieną, o atostogų […]

liepos 25, 2018

Liepos pradžioje jungtinė vokiečių, lietuvių ir latvių gamtininkų komanda lankėsi pamaryje, kur meldinėms nendrinukėms uždėjo specialius geolokatorius. Šių prietaisų pagalba […]

liepos 19, 2018

Dabartinė aukštųjų mokyklų padėtis Lietuvoje bei stiprėjanti lokali ir globali konkurencija kelia daugybę su šalies aukštuoju mokslu susijusių diskusijų. Aptariami […]

liepos 10, 2018

Švietimo ir mokslo ministerija paskelbė sąrašą studentų, kuriems 2018–2019 studijų metams bus skirtos Lietuvos Respublikos Prezidentų vardinės stipendijos. Tarp geriausių […]

liepos 10, 2018

Šiomis liepos dienomis Vilniaus universitete nusilenkėme 1918 metų Nepriklausomybės Akto siganataro Mykolo Biržiškos palaikams. Nusilenkėme Šv. Jonų bažnyčioje, toje pačioje, […]