sausio 23, 2020
Justė Karpavičiūtė
Meilės dainų poveikis: santykių kibirkštis, bet ne terapija jiems nutrūkus

Muzika tapo neatsiejama tarpusavio santykių dalimi – dainų apie meilę klausomės susižavėję, kurdami bendrus prisiminimus, ieškodami paguodos išsiskyrę. Tačiau amerikiečių mokslininkai, ištyrę pastarojo pusės amžiaus populiariausių hitų žodžius, išsiaiškino, kad dažniausiai yra apdainuojama netektis. Šiam tyrimui antrina psichologė Alina Butkevičienė, teigdama, kad dauguma dainų yra apie pasiaukojančią, priklausomą, pamestą, vienpusišką ar tragiškai nutrūkusią meilę. Ir nors specialistė sako, kad praturtinti santykius teigiamomis emocijomis muzika gali, išsiskyrus ji tokios terapijos nerekomenduoja.

Susižavėjimą paskatina ir vienodas skonis

Psichologė A. Butkevičienė tvirtina, kad muzikos poveikis mūsų psichoemocinei būsenai yra stulbinantis, tačiau kiekvieno jautrumas yra skirtingas, todėl ir dainos jausmus veikia nevienodai. Anot specialistės, šią įtaką labiau jaučia audialai, dar vadinami akustikais, informaciją geriausiai priimantys bei įsimenantys garsu.

„Dažniausiai dainas pasirenkame pagal savijautą, kurdami norimą foną, siekdami atsipalaiduoti arba visiškai pajusti esamą akimirką. Taip pat, išbūti su tuo metu esančiomis mintimis arba dar kartą prisiminti praeities būseną, kuri asocijuojasi su pasirinkta muzika. Ji kartu padeda organizmui išskirti laimės hormonu vadinamą endorfiną, taip teigiamai, maloniai paveikdama mūsų gyvenimą bei psichoemocinę savijautą“, – apie muzikos poveikį kalba A. Butkevičienė.

Taip gali susidaryti įspūdis, kad dainos apie meilę tampa impulsu įžiebti susižavėjimą kitu žmogumi, paskatinti įsimylėti. Tačiau visiškai sutikti su šiuo teiginiu pašnekovė nesiryžta.

„Įsimylėjimo mechanizmai tiesiogiai nuo muzikos nepriklauso. Bet galime įsimylėti žmogų, kurio muzikinis skonis, kartu su kitomis priimtinomis jo savybėmis, artimas mūsiškiui. Tuomet ir tos pačios dainos, pereinant skirtingus santykių etapus, skamba nevienodai. Vienaip muziką girdime per pirmąjį pasimatymą, antraip įsimylėjus, dar kitaip – netekę mylimojo ar mylimosios“, – pastebi psichologė.

Muzikos įvairiapusiškumą gali lemti ir tai, kaip jos yra klausomasi. Tais atvejais, kai esame vieni be mylimo žmogaus ir norime giliau pasimėgauti muzikos skambesiu, praverčia ausinės.

„Technologijų gamintojai daug dėmesio skiria kiekvieno originalaus garso atkūrimui. Pavyzdžiui, neseniai pristatytos naujos belaidės ausinės „FreeBuds3“ leidžia klausytis itin kokybiško bei natūralaus muzikos skambesio, geriau įsiklausyti į dainų žodžius, o tai tik dar labiau sustiprina emocijas, kurias jaučiame“, – mano „Huawei“ produktų vadovas Lietuvoje Audrius Granickas.

Netinkama terapija išsiskyrus

Meilės jausmas – dinamiškas ir kartais nepastovus. Anot specialistės, santykiai nuolat keičiasi, todėl tikimybė, kad jie baigsis, visada išlieka. Dėl šios priežasties A. Butkevičienė sako – tarpusavio ryšį bei savijautą atspindi ir klausoma muzika.

„Dainų apie meilę poveikis priklauso nuo to, kaip šį jausmą suprantame ir kaip tuo metu jaučiamės. „Sveikosios“ muzikos, deja, neretai pritrūkstame. Dauguma meilės dainų yra apie pasiaukojančią, priklausomą, pamestą, vienpusišką ar tragiškai nutrūkusią meilę. Taigi, koks yra šis mūsų gyvenimo etapas, tokia muzika jį ir pastipriname“, – įsitikinusi pašnekovė.

Todėl specialistė nemano, kad dainos apie meilę yra tinkama terapijos priemonė santykiams nutrūkus.

„Yra žmonių, kurie po išsiskyrimo jaučia poreikį išsikankinti, taigi, dar kurį laiką gedi netekties ir klausosi muzikos apie nelaimingą meilę, kol pasijaučia gebantys paleisti nutrūkusius santykius. Lengvesniam susitaikymui su situacija rekomenduočiau klausytis atpalaiduojančios, meditacinės muzikos be žodžių“, – komentuoja A. Butkevičienė.

Išsikyrimas gali paskatinti ir norą atsiriboti nuo aplinkinių, o išeitį tam siūlo A. Granickas, teigdamas, kad triukšmą izoliuojančios ausinės – būdas girdėti tik muziką, o ne erzinančius aplinkos garsus.

„Tokios ausinės geba prisitaikyti prie ausies kanalo formos ir taip padidinti triukšmą mažinančio signalo dažnį bei intensyvumą. Minėtos įrenginio savybės pašalina aplinkos garsus, juos izoliuoja ir nuslopina, todėl girdimas tik muzikos skambesys. Šie privalumai ypač praverčia tuomet, kai norisi visiškos vienatvės“, – sako A. Granickas.

Share Button


balandžio 1, 2020

Koronaviruso grėsmė ir šalyje paskelbtas karantinas – dažniausiai nūdienoje aptariamos temos. Susiklosčiusi situacija ir nežinomybė, kuo ir kada visa tai […]

kovo 31, 2020

Vilniuje įsikūręs Medicinos diagnostikos ir gydymo centras (MDGC), vienas iš privačios medicinos lyderių Lietuvoje, prisijungė prie nacionalinio COVID-19 testavimo tinklo […]

kovo 31, 2020

UAB „Grinda“ padalinys Vilniaus gyvūnų globos namai įspėja apie kenksmingą agresyvių dezinfekcijos priemonių poveikį šunų letenoms ir pataria, kaip išvengti […]

kovo 31, 2020

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį vaizdo konferencijoje su medikų atstovais aptarė medicinos darbuotojų darbo sąlygas koronaviruso ligos (COVID-19) protrūkio […]

kovo 31, 2020

Kai kuriose Lietuvos savivaldybėse jau pradeda veikti vadinamosios karščiavimo klinikos, kuriose viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų turintiems pacientams atliekami išsamesni […]

kovo 31, 2020

ŠIAME LAIKRAŠTĖLYJE SKAITYKITE: 1. LIETUVOS VALDŽIAI IR LIETUVOS SPAUDAI, KREIPIMASIS 2. Lietuvos vyskupai: kvietimas melstis vienu metu visiems kartu. 3. […]

kovo 31, 2020

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) duomenimis pirmadienį (kovo 30 d.) Klaipėdos universitetinėje ligoninėje namo išleisti 6 žmonės, pasveikę nuo koronaviruso (COVID-19) infekcijos. Pagal […]

kovo 31, 2020

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra patvirtinti 533 užsikrėtimo koronavirusine infekcija (COVID-19) atvejai. Šie duomenys […]

kovo 30, 2020

Šv. Stepono skvero ir gatvės rekonstrukcijos projektas keliauja pirmyn – Vilniaus savivaldybės Vyriausiojo miesto architekto skyrius pritarė jam po to, […]

kovo 30, 2020

Australų moralės filosofas Peteris Singeris (gim. 1946) – vienas įtakingiausių mūsų laikų mąstytojų. Jis laikomas gyvūnų teisių judėjimo pradininku, o […]