rugsėjo 10, 2018
Metų mokytojas apie technologijas per pamokas: priemonių įvairovė ir yra ateities mokslas

Siekdami išsiaiškinti, kaip suaugusieji supranta šiuolaikinių technologijų teikiamas galimybes ir daromą įtaką vaikams, leidykla „Šviesa“ kartu su Metų mokytoju išrinktu pedagogu dr. Simonu Šabanovu bei vaikų ir paauglių psichologe Asta Blande sukūrė tėvams ir mokytojams skirtą testą „MokyklaTelefone.lt“. Testo rezultatai parodė, kad dauguma mokytojų į technologijas žiūri labai palankiai ir jas priima net geriau nei kai kurie tėvai. Atrodo, kad net vyresnis vidutinis mokytojų amžius, šiuo metu siekiantis apie 50 metų, technologijoms nėra kliūtis. Dr. S. Šabanovas atskleidė, kas lemia mokytojų požiūrį į vaikų naudojamus išmaniuosius įrenginius ir ką vaikų įpročiai gali pasakyti apie jų tėvus.

– Tėvai atlikdami testą dažnai rinkosi kraštutinius atsakymo variantus – arba už visišką laisvę, arba už draudimą vaikams naudotis kompiuteriu ir telefonu. Tačiau mokytojai buvo nuosaikesni. Net 68 proc. mokytojų technologijas vertina palankiai ir siekia rasti joms vietą ugdant vaikus. Kodėl nuomonės šitaip skiriasi?

– Mokytojai ne veltui kartais vadinami ateities nešėjais. Dėl savo darbo pobūdžio jie turi neatsilikti nuo šiuolaikinio pasaulio ir nuolat tobulėti. Todėl pedagogai domisi informacinių komunikacinių technologijų (IKT) naujovėmis, tokiomis kaip skaitmeninė mokymosi aplinka „Eduka“, interaktyvūs žemėlapiai, skaitmeniniai dienynai ir kita.

Daugybė pedagogų jau pastebėjo, kad technologijų negalima tiesiog uždrausti, – reikia išmokti jas panaudoti tikslingai. Kaip tai sekasi padaryti – jau kitas klausimas, bet tikiu, kad, vedant įvairius mokymus, dalijantis patirtimi konferencijose ir padedant tarpusavyje, naujų ugdymo priemonių efektyvumas vis augs. 

Ne paslaptis, kad mes, mokytojai, tikrai visko nemokame – juk negalime visko mokėti, bet savo mokiniams turime perduoti, kad tobulėjimas ir iššūkių sprendimas panaudojant įvairias priemones yra ateities mokslas. Tėvai į IKT technologijas žiūri gerokai įtariau. Juk jie daugiausia mato socialinius tinklus ar internetinius žaidimus ir rečiau susiduria su programomis, skirtomis mokytis. Aš ir pats sutinku – kas per daug, tas nesveika, bet tai, kas uždrausta, visada bus saldžiausias vaisius. Todėl siūlau nebėgti nuo išmaniųjų technologijų ir savo vaikams parodyti, kaip jas panaudoti gyvenime. Tobulėti galime visi kartu.

– Ar palankus testą atlikusių mokytojų požiūris į technologijų naudojimą per pamokas atspindi bendrą mokytojų nuomonę?

– Noras mokytis ir mokėjimas bei taikymas – skirtingi dalykai. Mokytojai jaučia, kad reikia tobulėti, bet tokiame naujovių prisotintame pasaulyje sunku žingsnis į žingsnį spėti su technologijomis. Aš manau, kad pedagogams reikia daugiau efektyvių praktinių seminarų, mokymų, kaip pritaikyti įvairias naujoves. Kiekvienas iš jų atsirinks, ką būtų galima panaudoti per pamokas. Nors mokytojai pritaikys tik apie 10 proc. to, ką sužinojo, tačiau jau ir tai bus įvairovė. Ideali pamoka neturi kokios nors aiškios struktūros ar plano – ji paprasčiausiai yra įvairi. Tačiau prieš tai reikia sulaužyti stereotipus mūsų mokslo ir švietimo sistemoje.

– 40 proc. testą atlikusių tėvų teigia, kad technologijomis naudojasi tiek, kiek nori, ir sau jokių laiko apribojimų netaiko, tačiau galvodami apie vaikus norėtų juos labiau apriboti. Dauguma mano, esą vaikai „per daug“ naudojasi technologijomis. Ar tai nėra dviejų kartų konfliktas?

– Tai atvejis, kai užsidedame rožinius akinius ir siekiame įsivaizduojamo idealo, kurio paprasčiausia nėra. Manau, kad reikia laikytis pagrindinės taisyklės: išmaniaisiais įrenginiais naudojamės pagal paskirtį ir nusistatome visiems aiškų laiko limitą, kiek galime jais naudotis. Jei šios taisyklės laikysimės patys, sekdami mūsų pavyzdžiu ir įpročiais to laikysis ir mūsų vaikai.

– Kai vaiko prašoma išjungti kompiuterį ar telefoną, daugiausia tėvų pasirinko atsakymą, kad vaikas ima derėtis. Atrodo, kad technologijos yra tarsi vaikų ir tėvų santykių lakmuso popierėlis – kaip jiems pavyksta arba nepavyksta susitarti. Ką galima apie tai plačiau pasakyti?

– Čia ir atsiranda bendravimo, bendradarbiavimo kompetencijų tobulinimas. Derybos turi būti aiškios, nustatančios apribojimus, kurie galioja visą laiką ir VISIEMS šeimos nariams.  Jeigu vaikas verčiamas riboti naudojimosi technologijomis laiką, tai ir mama, ir senelis turi šitaip elgtis. Jeigu vaikui draudžiama per ilgai naudotis feisbuku, tai ir tėtis turi per daug „nelandžioti“ po internetą.

– Kas galėtų paskatinti naudingai taikyti technologijas mokykloje?

– Pirmiausia svarbu kiekvienoje mokykloje užtikrinti pakankamai stiprų „Wi-Fi“ interneto ryšį su vardiniu prisijungimu. Antras dalykas – praktiniai mokymai kartu su moksleiviais, administracija, tėvais ir mokytojais. Turime perimti įvairoves vieni iš kitų. O trečias dalykas – pristatant naujoves mokytojams reikia mažiau seminarų, bet jie turi būti labai praktiški ir efektyvūs. Taip pat būtų smagu, jei žmonės, atlikę testą „MokyklaTelefone.lt“, pasinaudotų šiuo įsivertinimo įrankiu po metų ir palygintų, kaip keitėsi jų požiūris ir patirtis.

Mokymosi aplinką „Eduka“ sukūrusi „Šviesa“ pristatė testą visiems tėvams ir mokytojams, norintiems geriau suprasti savo požiūrį į vaiko naudojamas technologijas ir gauti naudingų patarimų. Testas yra atviras ir nemokamas, prieinamas interneto svetainėje https://www.mokyklatelefone.lt/.

Share Button

balandžio 23, 2019

Kauno Technologijos Universiteto Panevėžio technologijų ir verslo fakultetas (KTU PTVF) – kompaktiškas mokslo centras Lietuvos Šiaurėje. Čia daugiau galimybių studentų […]

balandžio 18, 2019

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje įteikti apdovanojimai Nacionalinio ekonomikos egzamino nugalėtojams. Egzamine iš viso dalyvavo 8000 žmonių, tai – pusantro […]

balandžio 5, 2019

Jonas Sikorskis – KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto (PTVF) alumnas, prieš septynerius metus baigęs statybos inžinerijos studijas. Nors šiuo […]

kovo 28, 2019

Antrą kartą vykusį Nacionalinį ekonomikos egzaminą šiemet laikė apie 8000 gyventojų, tai pusantro tūkstančio daugiau nei pernai. Daugiausia, beveik pusė […]

kovo 25, 2019

Lietuvos mokslininkai išplatino kreipimąsi, kuriuo prašoma stabdyti Vyriausybės rengiamos strategijos dėl viešojo sektoriaus atlyginimų kėlimo pateikimą Seimui. Šį kreipimąsi pasirašė […]

kovo 19, 2019

Kauno technikos kolegijoje, kovo 14 dieną, vyko tarptautinis J. Gravrogko vardo konkursas „Geriausias medžiagų apdirbimo inžinierius 2019“. Šio konkurso „Geriausias […]

kovo 19, 2019

Internetinio mokymosi kursų baigimo vidurkis siekia vos 5 proc. Šią problemą, suvieniję jėgas, spręs Vilniaus universiteto mokslininkai bei internetinio mokymosi […]

kovo 16, 2019

Seimo Kultūros komiteto nariai susitiko su Latvijos Respublikos Saeimos Švietimo, kultūros ir mokslo komiteto delegacija. Susitikimo pradžioje Kultūros komiteto pirmininkas […]

kovo 7, 2019

Nors inžinerinės pramonės specialistai vidutiniškai uždirba beveik 50% daugiau už šalies vidurkį, tik penktadalis baigusių šias studijas įsidarbina pagal specialybę. […]

vasario 27, 2019

„Įsivaizduoji, tik dabar, kai pradėjo tiek daug kalbėti apie patyčias, supratau, kad pati vaikystėje jas patyriau. Ir patyriau jas iš […]