liepos 19, 2019
Mindaugas Puidokas
Mindaugas Puidokas: Energetikos ministras Seime stumia leidimą teršti žemės gelmes ir vandenis

Kam Lietuvoje rūpi aplinkos tausojimas?

Visuomenė, įvairios organizacijos, ir svarbiausiai – pavieniai atsakingi piliečiai, skiria labai daug dėmesio aplinkos tausojimui. Pilietiška visuomenė vykdo įvairias akcijas, skirtas gamtos apsaugai, siekdama mažinti oro taršos kiekį, išsaugoti miškus ir kuo daugiau dėmesio sutelkti įvairiems ekologiniams klausimams. 

Deja, aplinka ir jos problemos Lietuvoje vis dar labiausiai rūpi gamtos mylėtojams. Seime dabar jau kuris laikas verda įnirtingos diskusijos ir yra stengiamasi įteisinti leidimą natūraliose žemės gelmėse laidoti anglies dvideginį. Aktyviausiai anglies dioksido laidojimą Lietuvos žemėse stumia Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. Seime jį palaiko opozicinės konservatorių ir liberalų sąjūdžio frakcijos, dalis kitoms frakcijoms priklausančių politikų. Verta prisiminti, kad Ž. Vaičiūnas dirbo viceministru pas buvusį tuometinio premjero Andriaus Kubiliaus Energetikos ministrą Arvydą Sekmoką. Pastarasis dažnai buvo įvardijimas konservatorių pilkuoju kardinolu. Šiuo metu A.Sekmokas yra Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovo Vytauto Bako visuomeninis patarėjas energetikos klausimais. 

Kam naudingi tokie ministro siekiai? Galimai už viso to stovi “Minijos naftos” generalinis direktorius Thomas M. Haseltonas. Ar ne jo ir panašių magnatų užsakymu Seime verda užkulisinės kovos ir mesti galingi lobistiniai pajėgumai? 

Pavojai

CO2 saugojimas po žeme naudojant ypatingai didelį slėgį Lietuvoje kol kas vykdomas nėra. Užsienio šalyse jis yra labiau žinomas, ir trumpiau vadinamas kaip CCS. Užsienyje atlikta nemažai tyrimų, siekiant išsiaiškinti, kokias grėsmes sukelia anglies dvideginio laikymas po žeme. Viena didžiausių patvirtintų grėsmių – galimas CO2 nutekėjimas iš rezervuarų į orą ir vandenis. Taip pat, jau nuo 1960 m. geologai žinojo, kad skysčių ir dujų pumpavimas į požemines uolienų formacijas gali sukelti žemės drebėjimus. Štai mažas, tai įrodantis pavyzdys – vien tik 2011 m. nuotekų įpurškimas per kalnakasybos operacijas buvo kaltinamas ar įtariamas kaip žemės drebėjimų priežastis, kurie sukrėtė Arkansą, Koloradą, Ohają ir Oklahomą. Seismiškai aktyvesnėse vietose tokia metodika gali būti tiesiog pražūtinga.

Lietuvos atveju – tai ypač kenksminga, nes iškyla didelė grėsmė šimtmečiams užteršti požeminius vandenis ir dirvožemį. Lietuva pagal švaraus gėlo vandens išteklių tankį savo teritorijoje yra turtingiausia Europos Sąjungoje. Dėl abejotinos naudos mes rizikuojame užteršti savo vandenis, kurie yra aukso vertės, kai pasaulyje dėl klimato kaitos kasmet vis labiau trūksta švaraus gėlo vandens.

Nepaisant galimos žalos Seimo Aplinkos apsaugos komitetas ir atskiri Seimo nariai bei frakcijos jau ne kartą sulaukė Energetikos ministerijos ir kitų suinteresuotųjų atstovų su prašymais neprieštarauti įstatymui, leidžiančiam Lietuvoje laidoti anglies dioksidą naftos gręžiniuose. Energetikos ministerijos siūlymai yra labai aktyvūs, tačiau neteikiantys jokios informacijos apie tokio projekto naudos atsiperkamumą. Galima daryti išvadą, kad tokia investicija ne tik kad neatsipirktų, bet ir leistų užteršti Lietuvos žemės gelmes. Finansiškai akivaizdu, kad naftos gręžiniai tokiai veiklai yra per maži ir gali būti nusitaikyta į vandeninguosius sluoksnius.

Grėsmės Lietuvai

Aplinkos ministerijos ir Valstybinės geologinės tarnybos atstovų teigimu, palaidojus anglies dioksidą naftos gręžiniuose, šių atliekų niekada iš ten nebus galima pašalinti, o sluoksniuose, kuriuose Lietuvoje siūloma laidoti anglies dvideginį pajūrio krašte yra geoterminiai vandenys, kurių jau nebūtų galima vėliau naudoti, jei pradėsime ten laidoti CO2.

Preliminariais paskaičiavimais šlaidos šio projekto įgyvendinimui siektų apie 34 mln EUR. Mokėti tektų mūsų valstybei. Juk privačios kompanijos siekia tik investicinės naudos, kai tuo tarpu CO2 laidojimas ir vėlesnė kapinyno priežiūra bus perkelta mums visiems.

Lieka tikėtis, kad LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis ir Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika liks ištikimi partijos programos aplinkosauginiams principams, kurie jau kartą paskatino neleisti užteršti Žemaitijos ir pradėti ten skalūno dujų gavybos hidraulinio plėšymo būdu. K. Mažeika žada nepritarti CO2 laidojimui.

Ar bus laikomasi Konstitucijos saugant nuo taršos vandenį ir žemę?

Kviečiu visuomenę būti aktyvią ir informuoti Seimo narius, kad jų, kaip įgaliotų visuomenės atstovų pareiga yra saugoti mūsų vandenis ir dirvožemį nuo užteršimo. Tą skelbia ir mūsų Konstitucija. Deja, vietoje domėjimosi tyrimais bei specialistų išvadomis, kuriose nepritariama tokiems projektams, yra kartais pasirenkama apsimesti “aklais”.

Užsienio žiniasklaidoje buvo aprašytas tyrimas, aiškinantis, kurios Europos šalys nuo klimato kaitos nukentėjo labiausiai. Jame pirmoje vietoje – Lietuva. Valstybė turėtų imtis tikrai kitokių veiksmų, siekiant apsaugoti aplinką. Džiugu tik tai, jog šio įstatymo svarstymas buvo išbrauktas iš darbotvarkės. Tačiau tikimasi prie įstatymo svarstymo grįžti rudens sesijoje, todėl belieka tikėtis, jog tuomet įstatymas valdančiosios daugumos ir kitų Seimo narių bus adekvačiai įvertintas. Kelias mums visiems yra – tai skatinti puoselėti aplinką, imtis įvairių proaktyvių veiksmų, siekiant sumažinti klimato kaitą, didėjantį taršos lygį, apsaugoti gamtą.

 

Užsk. Nr. MP-014

Share Button


rugpjūčio 12, 2020

Baltarusija Faktas: Lukašenka laimėjo (ar „laimėjo“) prezidento rinkimus. Diagnozė: Sunku pralaimėti, kai pats nustatai rinkimų taisykles, pats paskiri oponentus ir […]

rugpjūčio 11, 2020

Kėdainių rajono savivaldybėje yra nustatyti didžiausi Sosnovskio barščio sąžalynų ir pavienių augalų plotai. Rajono savivaldybės administracija pateikė Aplinkos ministerijai „Sosnovskio barščio […]

rugpjūčio 10, 2020

Prisiminiau per vieną sovietinę chorų šventę studentams prievarta įbruktą dainą, kurios tekstas bravūriškai skelbė: „Kai būrin jaunystė sueina, tai ir […]

rugpjūčio 5, 2020

Kinija ir ES   Faktas:   ES ir Kinijos derybininkai aptaria pandemines ir postpandemines bendradarbiavimo galimybes.   Diagnozė:   Derybų […]

rugpjūčio 3, 2020

Jei kas dar dejuoja dėl tos pandemijos ir ja baisisi, geriau tegu nusiramina. Juk gavome tai, ko esame verti. Šikšnosparniai […]

rugpjūčio 3, 2020

Mažos tautos kompleksas ne vienintelis, trukdantis lietuviui gyventi. Jų yra ir daugiau. Vieną nemaloniausių vadinčiau tautinės išdavystės tradicija. Geri lietuviai […]

liepos 31, 2020

Su Seimo nare Virginija Vingriene kalbamės apie Seime įgytas patirtis, kompromisus, išdavystes ir asmenines savybes, padedančias pasiekti užsibrėžtą tikslą. Gerbiamoji […]

liepos 29, 2020

Ukraina Faktas: Rusijos ir Ukrainos pasiuntiniai (dalyvaujant ESBO) pasirašė paliaubas Donbase. Diagnozė: Paliaubos pačios savaime yra gražus žodis, kuris reiškia […]

liepos 29, 2020

Vilniuje LR Susisiekimo ministerijos kvietimu susitikti su „Rail Baltica“ projektą įgyvendinančių ir koordinuojančių įstaigų atstovais susirinko merai, kurių savivaldybėse bus […]

liepos 29, 2020

Sovietų Sąjungą sugriovė ne Vakarų civilizacija. Ne paslaptis, kad Vakarai Sovietų nemėgo, ne paslaptis, kad ir bijojo, tačiau Vakarų civilizacija […]

liepos 27, 2020

Liepos 23 dieną Prezidentūroje susirinkusiems Vyriausybės, Finansų ir Vidaus reikalų ministerijų, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovams, merams ir ekspertams  buvo pristatytas […]

liepos 25, 2020

Visa Vidurio Europa gyvena nerimo karalystėje, kuri vis dažniau vadinama Ahedonijos vardu. Ahedonija – nesugebėjimas džiaugtis. Še tau kad nori. […]

liepos 25, 2020

Dabartinis Europos Parlamentas tikrai labai ryžtingas ir principingas. Tą matėme tvirtinant naujosios Europos Komisijos sudėtį, kai europarlamentarai kėlė pačius aukščiausius […]

liepos 24, 2020

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo Sumnerio Welleso deklaracijos 80-ųjų metinių minėjime. 1940 m. liepos 23 dieną paskelbta deklaracija Jungtinių […]

liepos 23, 2020

Anos vasaros pabaigoje (taigi, dar gerokai prieš pandemiją) teko dalyvauti vakarėlyje, kurio daugumą sudarė piliečiai, vadinę save inteligentais-humanitarais (kiti sakė, […]

liepos 22, 2020

Ses. dr. Fausta Palaimaitė SF nominuota Europos piliečio apdovanojimuose už solidarumo visuomenėje bei socialinės integracijos skatinimą. Su įkalintais nepilnamečiais bei […]

liepos 22, 2020

Ar Europos Vadovų Tarybos derybose mūsų šalies Prezidentui pavyko išsiderėti Lietuvai palankų ateinančio laikotarpio daugiametį ES biudžetą? Viešojoje erdvėje jau […]

liepos 22, 2020

Armėnija/Azerbaidžanas Faktas: Ginkluoti susirėmimai tarp abiejų šalių vyksta pasienyje, nuošaliai nuo Kalnų Karabacho. Diagnozė: Ginkluoti susirėmimai patys savaime nėra nieko […]

liepos 21, 2020

Diskusijos, kada padangos atliekos gali būti vadinamos perdirbtomis, artėja prie konkrečių sprendimų. Seimo Aplinkos apsaugos komitetas pritarė Virginijos Vingrienės pataisai, […]

liepos 21, 2020

Briuselyje po penkias paras vykusių diskusijų baigėsi paskutinis derybų dėl  ES daugiametės finansinės perspektyvos ir Europos Gaivinimo ir atsparumo fondo, […]