15 balandžio, 2015
Rytas Tamašauskas, Švietimo skyriaus vyriausiasis specialistas

Minint magdeburginių Kėdainių miesto teisių 425-ąją sukaktį

Būna etapų, kai, rodos, pats gyvenimas neplanuotai sudėlioja datas. Keliais sutapimais ypatingas Kėdainių kraštui šis balandžio vidurys.

Miesto savivaldos ištakos ir šiandiena

Balandžio 15 dieną prisimintina, kad prieš 425-erius metus Kėdainiams buvo suteikta Magdeburgo teisė – t. y. 1590 m. valstybės valdovas Zigmantas Vaza leido Kėdainiams tvarkytis savavaldžių miestų pavyzdžiu, suteikė herbą, teisę turėti anspaudą, rengti tris metines muges ir turgų šeštadieniais, miestiečiai galėjo steigti parduotuves, laikyti svarstykles, ilgio ir saiko matus. Šią datos esmę pavardinau, pasižvalgydamas į mokslininkų ištarmes. Pirmąjį ir vėlesnius (iki 1795 m.) Kėdainių miesto savivaldos dokumentus randame istoriko Antano Tylos parengtame rinkinyje apie Kėdainius (iš ciklo „Lietuvos magdeburginių miestų privilegijos ir aktai“, Vilnius, 2002).

Kėdainių kultūrininkai jubiliejaus proga tikriausiai ne kartą bylos apie ištakas, privatų miestą valdžiusius Kiškas, bus aptariamas magdeburginių teisių poveikis miesto ir krašto raidai.

Kita reikšminga balandžio vidurio data – 17 dieną pradeda dirbti naujai išrinktoji Kėdainių rajono savivaldybės taryba. Tiek prisiekiant nariams, tiek inauguruojant merą Saulių Grinkevičių, tikėtina, bus ir solidžiai, ir žaismingai prisimintos Kėdainių savivaldos ištakos, pagrįstai paliudijamos praeities ir šiandienos sąsajos, aktyvi pilietinė raiška (anot Mikalojaus Daukšos, „kas galva, tai išmintis“).

Edukacinės istorijos ir kultūros paralelės

Siekdamas paakinti prisiminti panašias istorijos ir kultūros paraleles ne vienkartinėmis akcijomis, tolesniame skyrelyje atkreipčiau mokyklų ir kultūros įstaigų dėmesį į kelis konkrečius edukacinių renginių, skirtų Renesansui ir Barokui Kėdainių krašte, turinio aspektus.

Specialiai dar kartą perverčiu savo parengtą rankraštinę chrestomatiją „Kėdainių krašto literatai“, fakultatyvo „Lietuvių literatūra Kėdainių krašto kultūros kontekste“ programą, įvairius edukacinius parašinėjimus, pamokų ir kraštotyrinės veiklos dėliones, vaizdines priemones. Tikėtina, kad asmeninė dvidešimtmetė pedagoginio darbo Akademijoje patirtis dar nepaseno.

Humanitarinių ir socialinių dalykų mokytojai bei kultūros darbuotojai galėtų kartu veikti, planuodami bendras pamokas ir kitus renginius, aptardami pasirenkamos temos turinį, atsižvelgdami į patirtį ir prieinamus šaltinius. Pasitelktini įvairūs ugdymo metodai ir formos: pasakojimas, demonstravimas, teksto analizė, skaitymai ir inscenizacija, ekskursija, praktiniai kūrybiniai darbai.

Sociokultūros integracijos linkmės (programa turinio aspektu)

Mikalojaus Daukšos, Merkelio Petkevičiaus, Stepono Jaugelio Telegos prakalbos, dedikacijos, eilėraščiai; piliečio samprata, gimtosios kalbos aukštinimas, tarnavimo Dievui programa; proginės literatūros žanrų stilius, retorinės priemonės. M. Daukšos prakalbos ištraukos aktualizacija Justino Marcinkevičiaus dramoje „Katedra“. Juozo Erlicko „Prakalba į Šviesiausiąjį Tėvą ir Viešpatį“, M. Daukšos ir J. Erlicko stiliaus paralelės. Amžininkų dedikacijos Jonušui Radvilai (S. Jaugelio Telegos. A. Vijūko-Kojalavičiaus, S. Dilgerio tekstai). Memorialinių paminklų Kėdainiuose epitafijos (kunigaikščių Kristupo ir Jonušo Radvilų, mokytojo Adomo Freitago, vaistininko Jono Fišerio, gydytojo Fridricho Kaneinio, kunigo Karolio Nerlicho, burmistro Stepono Jaugelio-Telegos).

Dotnuvos, Kėdainių krašto tarmės įtaka formuojantis lietuvių kalbos viduriniajam raštų variantui (M. Daukša, M. Petkevičius). Mokslininkai apie M. Daukšos „Katekizmą“ – pirmąją spausdintą lietuvišką knygą LDK.

Ekskursija M. Daukšos gyvenimo keliu (Kėdainiai, Krakės). Jurgio Lebedžio monografija „Mikalojus Daukša“ (Devynduoniai – literatūrologo gimtinė, čia palaidotas). M. Daukšos atminimo įamžinimas Kėdainių krašte.

Grožinė literatūra Kėdainių kultūros istorijos kontekste (Henriko Senkevičiaus romanas „Tvanas“, Petro Dirgėlos romanas ,,Litorija, Litorija!“, Vytauto P. Bložės poema-romanas „Miko Kėdainiškio laiškai sau pačiam“, Česlovo Grincevičiaus apsakymas ,,Kėdainių ožka“, Maironio poema ,,Raseinių Magdė“). M. Daukšos įvaizdis lietuvių literatūroje (A. Kaminsko poema „Kėdainių kronikos“, J. Vaičiūnaitės eilėraštis „Spaustuvė“, A. Puišytės eilėraščių ciklas „Iš elegijų Mikalojui Daukšai“, V. Mozūriūno poema „Vilniaus etiudai“, J. Kralikausko romanas „Įkaitę Vilniaus akmenys“, S. Maziliausko romanas „Merkelis Giedraitis“, S. Gimžausko, Maironio, B. Gaidžiūno, J. Keliuočio, R. Keturakio ir kt. kūryba), realybės ir meninio vaizdo santykis, gimtosios kalbos motyvai.

Kėdainiai – vienas reformatų centrų: kunigaikščių Radvilų veikla, Kėdainių sąsajos su politiniu Lietuvos gyvenimu. 1655 metų Kėdainių sutartis ir pasekmės. Amžininkai apie XVII a. vidurio karus Lietuvoje (Stepono Medekšos memuarai, Mikalojaus Kazimiero Šemetos poema „Reliacija apie Žemaitijos patekimą ir išėjimą iš švedų globos“). Kunigaikščio Jonušo Radvilos, Dotnuvos dvarininko Viktorino Konstantino Mlečkos, Josvainių seniūno Aleksandro Judickio paveikslai M. K. Šemetos poemoje.

Reformacijos įtaka Kėdainių ir apylinkių gyventojų sudėčiai (lietuvių, žydų, vokiečių, olandų, škotų, lenkų, rusų bendruomenės). Tautų „katilo“ pėdsakai Kėdainių kultūroje (katalikų, reformatų, stačiatikių, judėjų šventyklos, škotų pirklių namai). Pirmasis spausdintas LDK žemėlapis 1613 m., krašto vietovardžiai.

Renesanso ir Baroko stiliai XVII a. vidurio Kėdainių senamiesčio architektūroje. Kėdainių rotušė (viena iš trijų, išlikusiųjų Lietuvoje) – Renesanso stiliaus pastatas; pakitusi paskirtis. XVII a. Radvilų portretų albumas – seniausias žinomas Lietuvos grafikos portretų rinkinys, kostiumo istorijos dokumentas. M. Daukšos, M. Petkevičiaus, Kėdainių spaustuvės leidinių tituliniai lapai. M. Daukšos ir Jonušo Radvilos paveikslai lietuvių dailėje; meninkų vaizduotė ir epochos atspindžiai, medžiagų ir technikų galimybės. Baroko stiliaus įtaka liaudies skulptorių darbams (Vincas Svirskis).

Kiškų, Radvilų, Kėdainių, Jonušavos, miestelių herbai. Istorinė Kėdainių herbo raida. Pirmoji lietuviška dedikacija herbo tema – S. Jaugelio Telegos „Ant herbo kunigaikščio“; asmens pašlovinimas.

Kunigaikščių Radvilų genealogijos medis.
Vaizdūs posakiai M. Daukšos ir M. Petkevičiaus leidiniuose. Kaip atsiranda padavimai (Burvelių Koplyčkalnis – Dotnuvos miestelio įkūrėjo Jono Mlečkos kapavietė). Kėdainių krašto padavimai apie švedus ir jų supiltus kalnus, švedkapius. Mitinės sakmės „rekonstrukcija“ pagal Kazio Binkio poemą  „Žynys“ (skirta Kalnaberžės piliakalniui).

Reformacijos įtaka Katalikų Bažnyčios kaitai. Bažnyčia skirtingų konfesijų rankose. Su Kėdainių kraštu susijusių žmonių įnašas verčiant ir leidžiant Bibliją (Jonas Božimovskis vyresnysis, Jonas Božimovskis jaunesnysis, Samuelis Bitneris, Samuelis Boguslavas Chilinskis, Fridrichas Masalskis). M. Petkevičiaus „Katekizmo“ ryšys su XVII a. vidurio Kėdainių leidiniais, pastarųjų įtaka XVII–XIX a. religinio turinio spaudiniams. Bažnyčių metrikų knygos – krašto kalbos, istorijos ir papročių paliudijimai.

Pirmosios lietuviškos giesmės, spausdintos LDK (M. Daukšos „Katekizmas“ – dvi pirmosios; M. Petkevičiaus „Katekizme“ – pirmasis rinkinys). Giesmynas „Psalmės Dovydo švento“ (Kėdainiai, 1653), vėlesni jo pakartojimai (1781, 1845).


LGGRTC darbuotojų nuotr.
28 kovo, 2024

 2024 m. kovo 27 d. Vilniuje, prie paminklo sovietinės okupacinės aukoms atminti, vyko vienos masiškiausios 1949 m. kovo 25-28 d.  […]

28 kovo, 2024

Jau septintus metus iš eilės Lietuvos visuomenei, atskiroms bendruomenėms svarbūs tradicinės kultūros reiškiniai įtraukiami į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių […]

27 kovo, 2024

Kovo 27 d. Gedimino kalno papėdėje atidarytas Pilininko namas. Tai naujausias Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys, kuriame atveriama Lietuvos istoriją šiuolaikiškai […]

27 kovo, 2024

Kovo 26 d. Lietuvos Respublikos Seime pristatyta paroda ,,Nuo amato iki meno“, kurioje savo vilnos vėlimo, drožybos, kalvystės ir žvejybos […]

27 kovo, 2024

Tarptautinės teatro dienos išvakarėse Kauno miesto savivaldybė tradiciškai surengė iškilmingą profesionalių kūrėjų, aktorių ir režisierių apdovanojimų ceremoniją. Kauno kultūros centre […]

LGGRTC darbuotojų nuotr.
27 kovo, 2024

2024 m. kovo 24 d. Utenos Šaulių namuose buvo minimos Lietuvos partizano Vinco Kaulinio Miškinio ir jo bendražygių 75-osios žūties […]

26 kovo, 2024

Pranciškonų vienuolyno kieme Vilniuje iškilęs paminklas „Sausio sukilimo įamžinimas Vilniuje“ pastatytas neteisėtai, sako sostinės tarybos Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė […]

Rasa Budbergytė. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.
26 kovo, 2024

Seimo socialdemokratai nepritars antradienį parlamente planuojamam įstatymo pateikimui dėl Lietuvos komunistų partijos vertinimo, sako frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė. Pasak Lietuvos […]

25 kovo, 2024

Pirmadienį po sunkios ligos mirė buvusi Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė, operetės primadona Danutė Dirginčiūtė Tamulienė, savo „Facebook“ paskyroje pranešė […]

Paulė Kuzmickienė, ELTA nuotr.
24 kovo, 2024

Siūlymas pertvarkyti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC) sulaukė pasipriešinimo. Konservatorės Paulės Kuzmickienės Seimui pateiktam projektui nepritaria ne […]

24 kovo, 2024

Seimo apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę – siūloma skirti ilgametei Seimo narei, buvusiai Seimo pirmininkei Irenai Degutienei ir demokratijos gynėjai, […]

Benjamino Pakenio nuotr.
21 kovo, 2024

2024 m. kovo 15 d. Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos konferencijų salėje vyko Zitos Mackevičienės knygos „Rytų Aukštaitijos […]

Charkivui Kaunas perdavė 20 miesto autobusų
21 kovo, 2024

Nuo karo Ukrainoje pradžios paramą miestams partneriams teikiantis Kaunas ėmėsi dar vienos iniciatyvos. Okupantų nusiaubtam antram pagal dydį šalies miestui […]

Kino teatras „Saulė“, 1968 m. V. Sparnaičio nuotr., iš asmeninės N. Švambarienės atvirukų kolekcijos
20 kovo, 2024

Šiuolaikinei visuomenei kinas yra eilinė pramoga, tačiau tarpukariu tai buvo to laiko sensacija ir išskirtinis naujienų šaltinis. Žmonės mažai kur […]

20 kovo, 2024

2024 m. kovo 18 d. Panevėžio kultūros centre vyko iškilminga Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalių „Tarnaukite Lietuvai“ įteikimo ceremonija. LR Seimo […]

19 kovo, 2024

Akademinės bendruomenės kritikos dėl poetės Salomėjos Nėries biografijos ir kūrybos vertinimo sulaukusios desovietizacijos komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas pripažįsta, kad komisijos […]

2024 m. Simne J. E. kardinolas S. Tamkevičius / LGGRTC darbuotojų nuotr.
19 kovo, 2024

Kovo 19 d. sukanka 52-eri metai, kai pasirodė pirmasis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos leidinio numeris. Tai buvo svarbus pogrindinis leidinys, […]

Jurgita Šiugždinienė
19 kovo, 2024

Seimas buvusią švietimo, mokslo ir sporto ministrę Jurgitą Šiugždinienę paskyrė Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininke. Už siūlymą […]

19 kovo, 2024

Kovo 16-ąją, Knygnešio dieną, Biržų pilyje įvyko konferencija, skirta žymaus visuomenės veikėjo, publicisto, leidėjo Antano Macijausko 150-osioms gimimo (g. 1874 […]

14 kovo, 2024

Po šešiolika metų trukusios rekonstrukcijos šią savaitę duris atveria naujos Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus pastatų patalpos. Jose muziejinės […]