liepos 20, 2018
Giedrė Kelpšaitė
Mirė Lietuvos partizanė Liudvika Kaminskaitė – Kelpšienė (1930-2018)

Gimė gyvenimui 1930 m. sausio 6 d.

Gimė amžinybei 2018 m. liepos 18 d

 

Nes tu sakei: „Per žemę mes praeinam

Tik vienąsyk, tai būkime tvirti!

Kieno gyvenimas bus panašus į sodrią dainą,

Tas nesutirps mirty“ (V. Mačernis)

 

Liudvika Kaminskaitė – Kelpšienė gimė 1930 m. sausio 6 d. Surdegio kaime, Anykščių rajone. Augo 20 ha žemės ir parduotuvę turėjusioje gausioje ūkininkų, Emilijos ir Jono Kaminskų, šeimoje, kartu su broliais ir seserimis.

Prasidėjus bolševikų okupacijos metams, Kaminskams buvo atimta ne tik parduotuvė ir dalis žemės, bet 1947 m. žuvo brolis Povilas, išėjęs ginti tėvynės kartu su partizanais, o tėvai, kiti broliai ir seserys – ištremti į Sibirą. Liudvika pirmą kartą areštuota, kaltinant bendradarbiavimu su miško broliais, ir uždaryta Kupiškio MVD tardymų izoliatoriuje. Netikėtai ir sėkmingai ištrūkusi į laisvę, bandė slapstytis, tačiau likusi viena be šeimos suprato, kad miškas – vienintelis pasirinkimas. Taip septyniolikmetė mergina, slapyvardžiu – Kuosa, tapo Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Merkio partizanų būrio dalimi. Žinodama, kad rezistencinėje kovoje jėgos nelygios, mirties nebijojo, tačiau pasiduoti neketino. Atvykusi į miško brolių gretas, paprašė ginklo, kuriuo galėtų nusišauti, nenorėdama, kad priešai paimtų ją gyvą.

Tuo metu partizanai bunkerių neturėjo: žiemą ieškodavo prieglobsčio pas ūkininkus, vasarą – gyveno miške, tačiau žmonės, palaužti pokario išbandymų ir baimės, vis rečiau norėdavo atverti savo namų duris. Pasitaikydavo ir išdavysčių. Jaunai merginai gyvenimo sąlygos buvo itin sudėtingos, bet jos drąsa ir pasitikėjimas Dievu leido tapti bebaimei ir pasiryžusiai viskam.

1948 m. rugpjūčio 6 d. enkavėdistų būrys apsupo Baltrūno sodybos namus, kuriuose buvo pasislėpusi Liudvika, dėl sužeistos kojos nespėjusi trauktis kartu su partizanais Kavarsko link. Iššokusi pro langą, bėgo į mišką, besivejant aštuoniolikai vyrų, norėjusių paimti ją gyvą. Peršautu šonu Liuda bėgo toliau. Pajutusi, jog trūksta oro, mergina suvokė, kad nebepabėgs. Išsitraukė ginklą, Dievui matant prisidėjo prie smilkinio, ir melsdamasi paspaudė gaiduką, tačiau ginklas neiššovė. Antras kartas taip pat nebuvo sėkmingas. Šiame kraupiame išbandyme nebuvo jai skirtoji Viešpaties diena ir valanda. Gyvenimas tęsėsi.

Liudviką išvežė į Anykščius, kur ji buvo tardoma pusę metų. Vėliau pervežė į Panevėžį. Teismo nuosprendis įvyko Maskvoje. Liudvikai Kaminskaitei – Kuosai buvo paskirta 10 metų griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje, išvežant į Komi ASR, moterų Intos lagerį. Kalėdama lageryje, pasiduoti neketino – buvo drąsi, kovojo prieš bet kokią neteisybę, skatino sąžiningumą ir dvasines vertybes. Dirbo tiek, kiek sugebėjo. Neleisdavo žeminti nei savęs, nei kitų. Dėl šios priežasties teko ir karcerio bausmę patirti. Tačiau laisva širdis išliko bebaimė, o tikėjimas, viltis ir meilė prasiverždavo su sodria daina. Po Stalino mirties Liuda buvo perkleta į Karagandą, Kazachijos SR, kirsti miško. Net lūžus kojai, savęs negailėjo, ėjo tiek, kiek galėjo.

1956 m., Maskvos komisijai peržiūrėjus tremtinių bylas, Liudvika Kaminskaitė tapo laisva. Išvykusi į Tomską, Baturino sritį, susitiko ne tik su ištremtais tėvais, dviem broliais bei trimis seserimis, bet ir tremtiniu Romualdu Kelpša, tapusiu jos vyru, ir į Lietuvą visi sugrįžo kartu.

Gyvenimas tėvynėje nebuvo lengvas. Jauna šeima patyrė sovietmečio išbandymus, todėl trumpai apsistojo pas vyro giminaitį Kauno rajone, septynerius metus gyveno Žemaitijoje, Kaltinėnuose, bet 1966 m. ėmė kurtis Garliavoje. Susilaukė keturių vaikų: Sauliaus, Valdo, Jauniaus ir Viktorijos. Jaunieji Kelpšai vaikščiojo į bažnyčią, patarnavo Šv. Mišioms, puoselėjo tikėjimo šviesą, nestojo į pionierių gretas. Šeima bendravo su katalikų kunigais, iš tremties sugrįžusiais kitais lietuviais. Jų namus nuolat stebėjo sovietinis saugumas. Vyriausiasis sūnus Saulius platino Katalikų Bažnyčios Kroniką, buvo aktyvus pogrindininkas. Sūnus Valdas vežiojo šviesią ir kilnią asmenybę – kunigą Juozą Zdebskį. Dukra Viktorija aktyviai kovojo už dvasines vertybes, atsisakiusi dalyvauti komunistinio jaunimo veikloje, o sūnus Jaunius 1988 m. įstojo į kunigų seminariją ir tapo katalikų Bažnyčios kunigu. Kelerius metus buvo paskirtas vikaru Alytuje, vėliau sėkmingai dirbo Ūdrijos parapijoje ir Alytaus griežtojo režimo pataisos darbų kolinijoje. Šiuo metu, kaip ir dukra Viktorija, gyvena ir dirba JAV, Čikagoje.

Su artimųjų mirtimi, skaudžiais išgyvenimais, persekiojimu, šiurpia Sibiro tremtimi susidūrusi Liudvika 2012 m. drąsiai priėmė dar vieną išbandymą – į amžinąją kelionę pas Viešpatį išlydėjo vyriausiąjį sūnų Saulių.

Iki Liudvikos mirties, sūnus Valdas mamą globojo namuose, Garliavoje. Ši drąsi, stipri ir tikinti moteris visada norėjo būti laisva. Tokia jausdavosi, dalindama savo širdies laisvę visiems ją pažinusiems. Amžiną atilsį. Liūdi dukra, sūnūs, anūkai ir proanūkis.

Pagerbimas ir atsisveikinimas su Liudvika Kaminskaite – Kelpšiene įvyks šeštadienį (liepos 21 d.) 14 – 22 val. ir 
sekmadienį (liepos 22 d.) 9 – 22 val. Šimkaus g. 22, Garliavoje, 1 salėje. 
 
Pirmadienį (liepos 23 d.) Šv. Mišios už mirusiąją aukojamos 11 val. Garliavos Švč. Trejybės bažnyčioje. Velionė bus laidojama Jonučių kapinėse. 

 

Share Button


kovo 24, 2020

Atkurtos Lietuvos nepriklausomybei – 30 metų. Sudreba širdis, rodos, dar visai neseniai su virpuliu širdyje ir ašaromis akyse 1990 m. […]

kovo 23, 2020

Šiandien Kauno mobiliajame patikros punkte nuo 12 val. pradeda veikti antra patikros linija. Toks sprendimas leis beveik dvigubai išplėsti tyrimų […]

kovo 23, 2020

Klaipėdos apskrities mažoji kultūros sostinė VEIVIRŽĖNAI – radialinio plano miestelis Klaipėdos rajone, abipus Veiviržo upės (Minijos intakas). Yra Jurgio Šaulio […]

kovo 19, 2020

Kovo 7 d. Kaune Kovo 11-osios gatvės bendrija kartu su Baltijos jūrų skautais  organizavo  aštuntąjį Kovo 11-osios pėsčiųjų  žygį „Lietuvai […]

kovo 19, 2020

Vos tik sovietinė armija 1944 m. nustūmė vokiečius už Nemuno, jau nuo pradžios rugsėjo mėn. „išvaduotame“ krašte, pradėjo šeimininkauti NKVD divizijos […]

kovo 19, 2020

Darbui paruoštas ir jau šiandien, nuo 12 val., Kaune pradeda veikti mobilusis punktas, kuriame pacientams bus imami ėminiai tyrimams dėl […]

kovo 18, 2020

„Kauno rajono savivaldybė įvairiose seniūnijose jau yra parengusi 300 vietų gyventojų saviizoliacijai, tačiau, esant reikalui, jų parūpinsime daugiau“, – trečiadienį […]

kovo 18, 2020

Trečiadienio rytą Kauno rajono meras Valerijus Makūnas sulaukė dviejų malonių žinių: į savivaldybę atkeliavo apsauginių kombinezonų ir respiratorių siunta, kurią […]

kovo 18, 2020

Šalyje paskelbus karantiną, Kauno rajono savivaldybė ėmėsi skubių priemonių padėti  senjorams, neįgaliesiems, Krizių centre gyvenančioms moterims, vaikams, daugiavaikėms šeimoms. „Socialinės […]

kovo 17, 2020

Karantinas nesustabdė Kauno rajono gyvenimo: čia ir toliau gimsta daug kūdikių ir kiekvienas jų jau trečius metus sulaukia dovanos, kūdikio […]