Mokesčių planai: geri, blogi ir bjaurūs

Vyriausybė pateikė mokesčių reformos planą. Tai, kas paskelbta viešai, neatrodo įspūdingai, dalis pasiūlymų skamba keistai. Vis dėlto, valdžia bent jau demonstruoja supratimą, kaip veikia ekonomika. Daug labiau nerimą kelia po stalu stumdomos bjaurios schemos ir planeliai: nuo kėsinimosi į žmonių kaupiamus pinigus senatvei iki dvigubai didinamų mokesčių.

Geri – NPD, palankesnės investicijos

Žiūrint į gerus ir seniai reikalingus pasiūlymus susidaro įspūdis, kad jie teikiami atsargiai, lyg kažko bijant. Didinamas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), kai minimali mėnesinė alga (MMA) neapmokestinima pajamų mokesčiu, – puiku. Bet kodėl NPD negali pasinaudoti uždirbantieji daugiau? Juk NPD esmė – kad, pvz., pirmas 300 eurų yra neapmokestinamas. Tačiau Lietuvoje tai galioja tik uždirbantiems iki 1000 eurų „ant popieriaus“ arba 760 eurų „į rankas“. Kodėl žmogui, uždirbančiam šiek tiek daugiau kaip 1000, NPD nebetaikomas? Jo pirmi 300 eurų yra kitokie? Ar toks žmogus nenusipelno mokėti mažiau mokesčių?

Pelno neapmokestinimas, jei jis reinvestuojamas į technologinį atsinaujinimą ar išradimų komercializavimą – irgi gerai. Bet kodėl tik tiek? Daug protingiau ir paprasčiau būtų neapmokestinti viso reinvestuojamo pelno. Jei pripažįstame, kad neapmokestinant lazerinių staklių Lietuvoje jų atsiras daugiau, tai tas pats principas veikia ir su naudotais autokrautuvais. Tiek lazerinės staklės, tiek autokrautuvai padeda sukurti daugiau ekonominės vertės. Kam vienus apmokestinti, o kitų ne?

Nors prastai išpildyta, bet buvo ir dar viena gera mintis –„Sodros” lubos. Jas vyriausybė žadėjo bent jau uždirbantiems daugiau kaip 8300 eurų „ant popieriaus” per mėnesį. Pavyzdžiui, jei uždirbate 10 000 („ant popieriaus“), tai „Sodros” įmokas mokėtume lyg uždirbtumėte tik 8300. Nebe 3948 per mėnesį, o „tik“ 3277. Kiek žmonių pasinaudoti šia taisykle galėtų? 1300 žmonių, arba 0,1 proc. visų dirbančiųjų.

„Sodros” lubos yra geras mechanizmas, jas reikėtų įtvirtinti ir leisti bent iki 2000 eurų ar dar žemiau. Tada jos pašalintų neteisybę iš valdiškos pensijų sistemos (daug sumoki – mažai gauni), ar tikrai paskatintų brangiau apmokamų darbo vietų pritraukimą iki Lietuvą.

Tiesa, atrodo, kad dėl „Sodros” lubų dydžio nebėra prasmės ginčytis. Vyriausybė eilinį kartą apgavo. Jau pasirodė teisės aktų projektai, kuriose „Sodros” lubos – išbrauktos.

Blogi – mokesčiai nuo MMA

Valdžios siūlomos „Sodros“ įmokų grindys yra viena prastesnių idėjų. Įmoka „Sodrai“ negalės būti mažesnė nei 119 eurų (t.y. tiek, kiek sumokėtumėte uždirbdami minimalų atlyginimą). Dabar yra taip: jei dirbate už pusę MMA, uždirbate 190 eurų „ant popieriaus“, tai įmoka yra apie 76 eurus. Pagal naują siūlymą mokėtumėte 33 eurais daugiau.

Pasiūlymą galima matyti ir iš teigiamos pusės. Galima įsivaizduoti tokią sistemą, kur, pvz., visi „Sodrai” moka vienodą sumą ir gauna vienodą pensiją. Tokia sistema būtų sąžininga ir teisinga. Du žmonės turi vienodą tikimybę sulaukti pensijos, todėl už vienodo dydžio pensiją turėtų mokėti vienodo dydžio įmokas. Panašiai, kaip draudžiant du vienodus namus nuo gaisro.

Bėda tik tai, kad logika, kuria vadovaujantis siūloma didinti „Sodros” įmokas uždirbantiems mažiau nei MMA, yra visai kitokia. Valdžia mano, kad taip išnaikins šešėlį darbo rinkoje.

Taip, dalis žmonių, oficialiai dirbančių nepilną darbo dieną, gauna „vokelį“, nuo kurio nemoka jokių mokesčių. Bet tikrai ne visi.

Kovojant su vokeliais bus pakenkta niekuo nenusikaltusiems: tiems, kurie nenori ar negali dirbti pilną darbo dieną. Lygiai taip pat su įmonėmis. Didelėms, pelningoms įmonėms MMA klausimas visai neaktualus, nes jų darbuotojai uždirba daugiau. Tačiau kai kurias mažas įmonėles, kurios remiasi nekvalifikuota darbo jėga, šis mokestis gali sunaikinti.

Politikams, mėgstantiems moralizuoti: „Jei įmonė tik tiek tegali mokėti, tai tokių įmonių mums nereikia“, siūlyčiau prieš prasižiojant pagalvoti. Pirma – viešajame sektoriuje tai pat nemažai žmonių, dirbančių nepilną darbo dieną, uždirbančių mažiau nei MMA (ir, beje, procentas kone toks pats kaip privačiajame). Gal prieš moralizuojant apie smulkų verslą, reikėtų susitvarkyti savo darže? Antra, ar mums reikia politikų, kurie dirbančiam už mažiau nei MMA gali pasiūlyti vienintelį dalyką –  didesnius mokesčius arba nedarbą?

Bjaurūs – grėsmės atlyginimams ir pensijoms

Bjaurieji siūlymai į Vyriausybės planą neprasibrovė. Už tai Vyriausybei – pagarba. Bet tai nereiškia, kad jų siūlytojai nuleido rankas. Žiniasklaidos aprašyti dokumentai rodo, kad kažkas valdžioje domisi žmonių santaupų senatvei nusavinimu. Kaip komentavo vienas iš kairiųjų: „Pensijų fonduose yra „Sodros“ pinigai. O tie pinigai priklauso žmonėms. Čia būtų ne nusavinimas, o žmonių pinigų grąžinimas žmonėms“. Kurgi ne. Po 1917 spalio revoliucijos panašiai kalbėjo bolševikai, plėšdami ūkius ir gamyklas.

Kituose nutekintuose dokumentuose svarstoma, kaip nebeleisti dalies žmogaus uždirbtų pinigų nukreipti į pensijų fondą senatvei. Dabar yra taip: jei uždirbate 900 eurų „į rankas“ tai kiekvieną mėnesį 276 nukreipiate į „Sodros” pensiją, 24 – į savo pensijų fondą. Mintis – nebeleisti nukreipti ir tų 24.

O šalia dar sklando Socialdemokratų vadovybės manifestas. Vienas jo punktų – kiekvieną uždirbtą eurą virš 2500 per mėnesį apmokestinti nebe 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu, o 35 proc. (tiesa, kiekvienas euras iki 800 eurų būtų apmokestintas ne 15 proc., o 10 proc.).

Ką tai reiškia? Dabar nuo vieno uždirbto euro jums lieka 58 centai. Įvedus 35 proc. GPM tarifą pajamoms virš 2500 eurų, nuo vieno euro liks vos 38 centai (nes dar reikės mokėti „Sodros” ir sveikatos draudimo įmokas). Uždirbantys 2500 eurų per mėnesį „ant popieriaus“ gyventojų pajamų mokesčių mokėtų daugiau nei D. Britanijoje ir nei į kairę nudreifavusioje Prancūzijoje! Kuo nusikalto talentingi ar daugiau triūsiantys, kad iš jų reikia atimti tiek daug?  

Žodžiu, nieko gero. Uždirbate daug – aukštesni mokesčiai. Uždirbate mažai – irgi didesni mokesčiai. Taip, yra keletas gerų pasiūlymų, bet jie maži ir nedrąsūs, o ir juos vieną po kito brauko lauk. Dauguma siūlymų – blogi, o dalis – iš vis bjaurūs.  Kodėl taip yra, kad protingus dalykus žmonės siūlo nedrąsiai ir apgalvotai, o nesąmonės pateikiamos su fanfaromis?