2 gegužės, 2017
KTU informacija

Mokslininkų kasdienybė: ieškoti augaluose neatrastų naudingų medžiagų

Apie įvairias naudingas augalų savybes kalbama nuo seno. Ne viena močiutė dar ir šiandien tam tikras žoles ir augalus naudoja ruošiant maistą ar gydant ligas. Ne ką mažiau ši sritis domina ir mokslininkus, tyrinėjančius naujus augalus bei ieškančius juose naudingų savybių, kurias būtų galima pritaikyti skirtingose srityse.

Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto mokslo ir technologijos katedros profesoriaus Rimanto Venskutonio teigimu, augalus mokslininkai tyrinėja ieškodami funkcionalių maistinių medžiagų, pasižyminčių žmonių sveikatai ir maisto kokybei naudingomis savybėmis.

Perdirbti prieskoniniai ir aromatiniai augalai pramoniniu mastu naudojami maisto gamyboje, o įvairias žoleles ir iš jų pagamintus preparatus siūloma nusipirkti vaistinėse.

„Tokios medžiagos maistui suteikia spalvą, skonį, tinkamą tekstūrą. Jos gali apsaugoti oksidacinio gedimo ir mikroorganizmų vystymosi metu, ypač kenksmingųjų. Tyrinėdami įvairius augalus ieškome gamtinės kilmės natūralių antioksidantų, galinčių prailginti maisto vartojimo trukmę, lėtinti įvairius maiste vykstančius neigiamus procesus“, – teigė profesorius.

Tam tikras funkcijas šios medžiagos gali atlikti ir žmogaus organizme vartojant maistą, pavyzdžiui sumažinti įvairių susirgimų riziką. Nustatyta, kad augaluose esančios medžiagos gali padėti nuo širdies ir kraujagyslių susirgimų, įvairių vėžio formų, diabeto, osteoporozės ir kitų plačiai paplitusių ligų. Manoma, kad mitybos įtaka įvairiems susirgimams sudaro nuo 30 iki 70 proc., tad ją koreguojant, galima sumažinti riziką ir mėgautis sveikesniu bei ilgesniu gyvenimu.

Pirmauja uogos ir prieskoniniai bei vaistiniai augalai

Pasaulyje priskaičiuojama iki 40 tūkstančių įvairių augalų rūšių, bet didžioji dalis jų yra mažai arba visai netirta.

KTU maisto mokslo ir technologijų ekspertai daugiausiai tiria Lietuvos uogas ir įvairius retesnius medicininius bei aromatinius augalus. Pagrindinis jų uždavinys – atrasti kokių nors naujų, naudingų žmonėms medžiagų. Todėl nemažai tenka bendrauti VDU Kauno Botanikos sodu, Gamtos tyrimų centro Botanikos institutu, Lietuvos Agrarinių ir miškų mokslo centro Sodininkystės institutu, kitų valstybių partneriais.

„2015 m. Kinijos mokslininkė Youyou Tu gavo Nobelio premiją už labai stipraus antimaliarinio preparato artemizinino išskyrimą iš vienamečio kiečio ir jo išsamų ištyrimą. Sekdami tokiais pagirtinais pavyzdžiais kaskart pasirenkame vis įdomesnius augalus ir tikimės rasti junginių, galinčių atlikti tam tikras funkcijas maiste bei žmogaus organizme“, – teigė R. Venskutonis.

Pasak mokslininko, pagrindinis dėmesys skiriamas maistui tinkamoms medžiagoms, bet nemažai įvairių medžiagų gali rasti sau vietą kosmetikoje, vaistų gamyboje: „Augalas – kaip fabrikas, gaminantis tūkstančius skirtingų medžiagų. Tad svarbu išsiaiškinti jų struktūrą ir nustatyti, kokią įtaką gali daryti maistui ir žmogaus organizmui. Daug sužinome tokias medžiagas išskirdami, sukoncentruodami, išgrynindami, nustatydami chemines struktūras, išbandydami maiste.“

Naujajame projekte KTU maisto mokslo ir technologijų ekspertai ketina bendradarbiauti su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu (LSMU), išbandant tam tikras medžiagas vėžinėse ląstelėse. 

Žaliosios technologijos

Itin gausiu kiekiu naudingųjų veikliųjų medžiagų pasižyminčias lietuviškas uogas ir per 50 vaistinių bei aromatinių augalų iš Lietuvos ir užsienio valstybių tirdami KTU mokslininkai naudoja „žaliąsias technologijas“, pvz. ekstrakcijai naudojamus kenksmingus aplinkai ir žmogui organinius tirpiklius keičia virškrizinės būklės anglies dvideginiu ar suspaustu vandeniu. Tai ne tik pigios, bet ir nekenksmingos medžiagos.

Neretai tyrimams pagelbsti ir „Erasmus“ stažuotės, kai magistrantas ar doktorantas išvyksta pas universiteto partnerius atlikti tam tikrą tyrimo dalį, kurios padaryti Lietuvoje nėra galimybių.

„Moksliniai tyrimai yra brangūs, todėl dažniausiai šiai sričiai trūksta lėšų. Kelias finišo link nėra trumpas, tad norėdami, kad tyrimai būtų baigtiniai ir galėtume juos publikuoti geruose žurnaluose, tenka pasinaudoti ir „Erasmus“ stažuotėmis“, – atskleidė profesorius.


28 kovo, 2024

Artėjant moksleivių pavasario atostogoms dalis šeimų kartu su atžalomis planuoja keliones į užsienį. Psichologė atkreipia dėmesį, kad išvykos į svečias […]

27 kovo, 2024

Kauno jėzuitų gimnazijos robotikos komanda „LitBot“, pademonstravusi vertybinį požiūrį Italijoje vykusiame „FIRST Tech Challenge“ Europos čempionate ir atsisakiusi varžytis su […]

27 kovo, 2024

Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazijos bendruomenė turi išskirtines sąlygas – renovuotą mokyklą, daugiafunkcį stadioną, naują laisvalaikio salę, jaukų sodą, biblioteką, vieną […]

27 kovo, 2024

Kovo 26 d. Vilniaus universiteto (VU) Šiaulių akademijoje atidarytas renovuotas Pedagogų rengimo centras, kuriame naujausia technika ir aukščiausius standartus atitinkančiose […]

23 kovo, 2024

Lenkų sąjunga šeštadienį pradėjo eitynes ir mitingą dėl padėties tautinių mažumų mokyklose Lietuvoje. Keli šimtai dalyvių, daugiausiai moksleiviai iš lenkiškų […]

22 kovo, 2024

Vilniuje, netoli Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM), keli šimtai moksleivių iš visos Lietuvos susirinko piketuoti prieš vienuoliktokų tarpinius patikrinimus. […]

22 kovo, 2024

Reaguodami į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko Ramūno Karbauskio „Facebook“ paskyroje pasirodžiusį ir sparčiai plintantį įrašą apie tai, kad […]

22 kovo, 2024

Lietuvoje prasidėjus diskusijoms ar nereikėtų drausti tėvams dalintis vaikų nuotraukomis ir vaizdo įrašais internete, pasaulyje savo vaikų turiniu socialiniuose tinkluose […]

21 kovo, 2024

Palaikymą Ukrainai Europos robotikos čempionate išreiškusioms vilniečių moksleivių komandoms – „Lituanica X“, „Lituanica PlumBlum“ ir „Lituanica – Vilnius Lyceum Robotics“ […]

20 kovo, 2024

Ikimokyklinio amžiaus vaikai dar neturi pakankamai įgūdžių valdyti savo jausmus, palaukti, suprasti kaip jaučiasi kitas, todėl tiek darželyje ar kieme, […]

18 kovo, 2024

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) farmacijos mokslininkai sukūrė ypatingos sudėties skystą muilą, kuris išsyk atskleidžia, ar rankos – taisyklingai išmuilintos […]

15 kovo, 2024

Nepaisant kilusio nepasitenkinimo dėl prastai parengtų vienuoliktokų tarpinių patikrinimų užduočių, švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas tikina – šie […]

Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas. Juliaus Kalinsko (ELTA) nuotr.
14 kovo, 2024

Pasigirdus kritikai dėl tarpinių patikrinimų užduočių, švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas atsiprašo vienuoliktokų. Taip ministras reagavo po ketvirtadienį […]

13 kovo, 2024

Antradienį Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdyje nuspręsta pripažinti sprendimą dėl mėnesinio mokesčio privačiose ikimokyklinio ugdymo įstaigose kompensavimo netekusiu galios, rašo […]

Luko Balandžio nuotr.
12 kovo, 2024

Daugėja vietų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos įsteigtuose darželiuose lietuvių kalba Vilniaus rajone. Šiandien atidarytas dar vienas modulinis darželio pastatas […]

12 kovo, 2024

Tradiciškai Kovo 11-ąją Šilutėje vyksta „Sidabrinės nendrės“ premijos įteikimo ceremonija. Už ypatingus darbus ir nuopelnus garsinat Šilutės rajono savivaldybę „Sidabrinės […]

Liubov Yarmoshenko nuotr.
11 kovo, 2024

Lietuvoje siekiant stiprinti trečiojo amžiaus universitetų ir kitų su vyresnio amžiaus gyventojais dirbančių švietimo organizacijų vaidmenį bei plėsti senjorų mokymosi […]

8 kovo, 2024

Lietuvos mokyklas į programavimą ir technologijas įtraukiantis projektas „Nacionalinis IT iššūkis“ kasmetiniuose Vidurio ir Rytų Europos verslo paslaugų centrų apdovanojimuose […]

8 kovo, 2024

Mokinių tėveliams dalį mokesčio už vaiko būrelį gali padengti valstybė, skirdama NVŠ (neformaliojo vaikų švietimo) krepšelį. Daugiausiai vaikų, gavusių šį […]

5 kovo, 2024

Dirbtiniam intelektui (DI) kasdien kėsinantis į mūsų darbo vietą, ją „prarasti“ iškilo grėsmė ir mūsų šuniui. Neseniai pasibaigusioje „Mobile World […]