kovo 20, 2017
„Mokslo sriuba“ informacija
„Mokslo sriuba“: paukščių žiedavimą pakeitė moderniosios technologijos

Paukščiai per kelias dienas įveikia nesuvokiamus atstumus. Gandrai nuskrenda apie 7, plėšrieji paukščiai – 6, jūrinės antys 3-4 tūkstančius kilometrų. Vieniems paukščiams nuskristi ilgus nuotolius padeda šilto oro srovės, gebėjimas sklandyti. Tačiau kai kurie, pavyzdžiui, jau minėtos jūrinės antys, sklandyti nemoka ir skrenda tiesiog iš jėgos, tankiai plasnodamos sparnais.

Mokslo dėka, apie paukščių gyvenimą šiandien galime sužinoti labai daug. Tik nuolatos vykdydami stebėjimus, sekdami šiuos padangių karalius mokslininkai turi galimybę tirti, analizuoti paukščių gyvenimo būdą, mitybą, saugoti nykstančias rūšis. Gamtos tyrimų centro dr. Mindaugo Dagio teigimu, stebėjimų metu surinkti duomenys leidžia suprasti kodėl kai kurios paukščių rūšys nyksta, kur reikia riboti žmonių veiklą.

Ornitologas papasakojo, kad paukščiai vis dar žieduojami, tačiau sekimui dabar naudojamos modernesnės priemonės – jie sekami siųstuvų pagalba. Šie įrenginiai negali sudaryti daugiau nei 3 procentų paukščio kūno svorio. Tai maži radijo siųstuvai, periodiškai skleidžiantys tam tikrą radijo dažnį, pagal kurį Žemės orbitoje esantys palydovai nustato gyvūno buvimo koordinates. Jeigu gyvūnas netoleruoja išorinio siųstuvo, mikroschema jam implantuojama.

Sekimui naudojami ir GPS-GSM siųstuvai, turintys vidinę atmintį ir galintys kaupti duomenis. Šie kartas nuo karto persiunčiami gamtosaugininkams. Tam reikalingas mobilusis ryšys, kurio padengimas tikrai silpnas Afrikoje, Arktyje, o paukščiai juk – laisvės simbolis. Žinant tai, jog mobilusis ryšys paukščiams tikrai nėra reikalingas, tokie siųstuvai gali sukauptus duomenis saugoti ir persiųsti tada, kai gyvūnas vėl atsiduria ryšio zonoje. Neišsigąskite, visos šios technologijos naudojamos gyvūnų apsaugai. 

Laida „Mokslo sriuba“ – ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu. „Mokslo sriubą“ galima ragauti kiekvieną sekmadienį 10:00 val. per LRT Kultūrą, o išalkus dar – per www.youtube.com paskyrą.

Share Button
Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


kovo 24, 2017

Kaip ir kiekvieną pavasarį, prasidėjus paukščių perėjimo metui, šalies miestai jau pajuto varnų ir kovų antplūdį. Viešosiose erdvėse įsikūrę varniniai […]

kovo 24, 2017

Jau devintus metus Lietuvoje gyvuojanti unikali ekologinės gyvensenos iniciatyva „Žalia pėda“ padeda ugdymo įstaigų vaikams kurti teminius vieno kvadratinio metro […]

kovo 24, 2017

Kilus įtarimų, kad UAB „Kauno vandenys“ ne visas nuotekas išvalo iki reikiamų normų ir kad visos valyklos technologiniame procese susidarančios […]

kovo 23, 2017

Nuo kovo 31 dienos prasideda ES finansuojamas projektas „Saugios aplinkos mokykloje kūrimas“. Projekto lėšomis bus finansuojamas smurto, patyčių ir kitų […]

kovo 23, 2017

Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) šauniausia trečiakurse išrinkta Agata Mulerovaitė prisipažįsta skeptiškai žiūrėjusi į šį LEU studentų atstovybės socialiniame tinkle organizuotą […]

kovo 23, 2017

Kaip mokykloms susikurti veiksmingą, konkrečią smurto ir patyčių prevencijos sistemą, kaip turi būti apibrėžiama darbuotojų atsakomybė, kokius įsipareigojimus prisiima savivaldybės […]

kovo 23, 2017

Kaunas nuo tarpukario yra puikiai žinomas kaip diplomatijos centras Lietuvoje. Rašytojo ir diplomato Antano Vaičiulaičio dukros, Danutės Vaičiulaitytės-Nourse, teigimu, šis […]

kovo 22, 2017

Šiandien Vandens diena. Tausokime vandens išteklius, nes visuotiniai vandens ištekliai, daugelyje pasaulio regionų smarkiai pereikvojami. Todėl jau yra daugybė pasaulio […]

kovo 22, 2017

Tyrimas atskleidė, kad Lietuvos gyventojus ir jų vaikus papildomai mokytis anglų kalbos labiausiai skatina galimybė susikalbėti užsienyje ir geriau išmokti […]

kovo 22, 2017

Molėtų rajono miške neteisėtai pastatytos sodybos istorija baigėsi viešąjį interesą gynusių institucijų pergale – nelegaliai išdygęs gyvenamasis namas nugriautas, o […]