kovo 20, 2017
„Mokslo sriuba“ informacija
„Mokslo sriuba“: paukščių žiedavimą pakeitė moderniosios technologijos

Paukščiai per kelias dienas įveikia nesuvokiamus atstumus. Gandrai nuskrenda apie 7, plėšrieji paukščiai – 6, jūrinės antys 3-4 tūkstančius kilometrų. Vieniems paukščiams nuskristi ilgus nuotolius padeda šilto oro srovės, gebėjimas sklandyti. Tačiau kai kurie, pavyzdžiui, jau minėtos jūrinės antys, sklandyti nemoka ir skrenda tiesiog iš jėgos, tankiai plasnodamos sparnais.

Mokslo dėka, apie paukščių gyvenimą šiandien galime sužinoti labai daug. Tik nuolatos vykdydami stebėjimus, sekdami šiuos padangių karalius mokslininkai turi galimybę tirti, analizuoti paukščių gyvenimo būdą, mitybą, saugoti nykstančias rūšis. Gamtos tyrimų centro dr. Mindaugo Dagio teigimu, stebėjimų metu surinkti duomenys leidžia suprasti kodėl kai kurios paukščių rūšys nyksta, kur reikia riboti žmonių veiklą.

Ornitologas papasakojo, kad paukščiai vis dar žieduojami, tačiau sekimui dabar naudojamos modernesnės priemonės – jie sekami siųstuvų pagalba. Šie įrenginiai negali sudaryti daugiau nei 3 procentų paukščio kūno svorio. Tai maži radijo siųstuvai, periodiškai skleidžiantys tam tikrą radijo dažnį, pagal kurį Žemės orbitoje esantys palydovai nustato gyvūno buvimo koordinates. Jeigu gyvūnas netoleruoja išorinio siųstuvo, mikroschema jam implantuojama.

Sekimui naudojami ir GPS-GSM siųstuvai, turintys vidinę atmintį ir galintys kaupti duomenis. Šie kartas nuo karto persiunčiami gamtosaugininkams. Tam reikalingas mobilusis ryšys, kurio padengimas tikrai silpnas Afrikoje, Arktyje, o paukščiai juk – laisvės simbolis. Žinant tai, jog mobilusis ryšys paukščiams tikrai nėra reikalingas, tokie siųstuvai gali sukauptus duomenis saugoti ir persiųsti tada, kai gyvūnas vėl atsiduria ryšio zonoje. Neišsigąskite, visos šios technologijos naudojamos gyvūnų apsaugai. 

Laida „Mokslo sriuba“ – ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu. „Mokslo sriubą“ galima ragauti kiekvieną sekmadienį 10:00 val. per LRT Kultūrą, o išalkus dar – per www.youtube.com paskyrą.

Share Button

spalio 19, 2017

Ar žinai, kad Lietuvoje natūraliai auga dvi ąžuolų rūšys?  Metelių regioniniame parke esančiame Trako miške auga bekočiai ąžuolai (Quercus petraea). Stiebą šie […]

spalio 19, 2017

Skaičiuojama, kad vien šiemet iš stojusiųjų Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras, pažeisdamas galiojančius teisės aktus, galėjo surinkti apie 0,5 mln. […]

spalio 19, 2017

Spalio 17 d. Klaipėdos universitetas surengė Vakarų Lietuvos merų susitikimą-diskusiją. Tai pirmas tokio masto merų susitikimas Klaipėdos universitete, kurio tikslas […]

spalio 18, 2017

Šią savaitę Lietuvoje lankosi Gruzijos miškininkų ir aplinkosaugininkų delegacija. Tai jau antrasis kolegų iš Gruzijos pažintinis vizitas vykdant ES finansuojamą […]

spalio 18, 2017

Lietuvos zoologijos sodo jau dešimtą kartą surengta akcija „Gilė“ šiemet pasižymėjo rekordiniu dalyvių skaičiumi. Giles šio sodo gyvūnams rinko net […]

spalio 18, 2017

Meškėnų, apie kuriuos neseniai sužinojome gyvenančius Žuvinte, yra ne vienas. Žuvinto biosferos rezervato vyresn. reindžeriui Gintarui Baubliui pavyko aptikti daugiau […]

spalio 18, 2017

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai dalyvavo įžuvinant Balvio ežerą, Telšių rajone ir I Pašiaušės tvenkinį, Kelmės rajone. Abu vandens […]

spalio 17, 2017

Niūriaspalviam auksavabaliui, vienam rečiausių vabalų Europoje, išsaugoti Lietuvoje skirtas specialus projektas. Didžiąją dalį jam įgyvendinti reikiamų lėšų (1,38 mln. eurų) […]

spalio 17, 2017

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Šiaulių agentūros darbuotojai dalyvavo Šiaulių miesto ir rajono vandens telkinių įžuvinimuose. Šiaulių medžiotojų ir žvejų […]

spalio 17, 2017

Spalio 20 d. Saugomų teritorijų nacionaliniame lankytojų centre vyks 2017 metų Lietuvos medžio atrankos konkurso finalas ir konferencija. Bus įvardintas […]