sausio 29, 2019
Mokslų daktaras atskleidė, kaip dėl kalbos barjerų prarandame milijonus

Daugeliui įprasta, kad užsienio internetinėse parduotuvėse, tarptautinių institucijų ir paslaugų svetainėse informacija pateikiama anglų ar kitomis populiariausiomis kalbomis. Tačiau sparčiai tobulėjančios kalbos technologijos ir Europos Sąjungos deklaruojamas kalbų lygybės principas leidžia tikėtis, kad greitai tokiuose tinklalapiuose visą informaciją gausime ir gimtosiomis kalbomis. Kodėl svarbu praktikoje įtvirtinti kalbos lygybės idėją, bus aptariama vasario 1 dieną vyksiančiame Europos kalbų išteklių koordinavimo seminare.

Vilniaus universiteto ir ELRC konsorciumo organizuojamame renginyje akademikai, valstybės institucijų atstovai, teisininkai bei kalbos inovacijų specialistai dalinsis savo pastebėjimais apie kalbos išteklių koordinavimo iššūkius ir galimybes.

Kalbos barjerai – kliūtis prekybai

Seminaro metu kalbų lygybės reikšmę ekonomikai ir prekybai aptarsiąs Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto humanitarinių mokslų daktaras Audrius Valotka sako, kad skaitmeniniame amžiuje kalbų lygybė nėra tiesiog graži idėja – tai verslo ir ekonomikos variklis.

„Vis didesnei daliai prekybos persikeliant į elektroninę erdvę, tinkamai išnaudojami skirtingų kalbų ištekliai tampa savotišku ūkio veiklos katalizatoriumi. Kalbos barjerai e-komercijos srityje daugeliu atvejų yra ir prekybos barjerai, todėl nuo galimybės efektyviai panaudoti kalbos technologijas didele dalimi priklauso ir tarptautinės elektroninės prekybos sėkmė“, – sako A. Valotka.

Tyrimai rodo, kad net 50 proc. europiečių nėra pasirengę pirkti interneto parduotuvėse, kuriose informacija pateikiama ne jų gimtąja kalba. Pašnekovo teigimu, ne mažiau svarbus yra ir socialinis kalbų lygybės aspektas, nes nuo galimybės gauti viešąsias paslaugas gimtąja kalba priklauso jų prieinamumas ir kokybė.

„Įsivaizduokite, kad slidinėdami Italijos kurorte patiriate traumą ir kreipiatės į vietos gydymo įstaigą, o visa informacija, kurią gaunate, yra tik italų kalba. Be abejo, tai sukeltų nepatogumų. Su panašiomis problemomis neretai susiduria ir emigrantai, atvykę į svetimą šalį ir norintys pateikti dokumentus vietos institucijoms. Galimybė gauti viešąsias paslaugas gimtąja kalba palengvintų komunikaciją ir liktų mažiau biurokratinių kliūčių“, – įsitikinęs A. Valotka.

Kalbos technologijos leistų sutaupyti milijonus

A. Valotka įsitikinęs, kad šiuolaikinių technologijų taikymas kalbų lygybės principui įtvirtinti leistų valstybės institucijoms sutaupyti daug lėšų, kurios šiandien yra išeikvojamos vertimams „rankiniu“ būdu. Pavyzdžiui, Migracijos departamentas trejiems metams pasirašė 4,7 mln. eurų maksimalios vertės vertimo paslaugų preliminariąją sutartį.

„Šiandien jau yra prieinamos išties gerai veikiančios šnekos sintezavimo, šnekos atpažinimo ir automatinio vertimo technologijos, kurios gali padėti praktikoje įtvirtinti kalbų lygybės principą. Tam, kad šios technologijos būtų naudojamos plačiau, visų pirma reikia politinės valios ir tolimesnio kalbos technologijų vystymo, investicijų į šią sritį. Neabejoju, kad jos atsipirktų su kaupu“, – sako A. Valotka.

Tuo metu kalbos technologijų bendrovės „Tilde IT“ direktorė Renata Špukienė sako, kad jau ir lietuvių kalbai pritaikytos technologijos yra stipriai pažengusios ir taikytinos praktikoje.

„Šnekos atpažinimo technologijos, leidžiančios sakomą lietuvių kalbą automatiškai paversti tekstu, jau geba žodžius atpažinti ir užrašyti iki 80 proc. tikslumu. Ši sistema, apdorodama vis daugiau informacijos, nuolat tobulėja, tad jos tikslumas tik didės. Tikslesnės tampa ir automatinio vertimo sistemos. Šių technologijų principai jau yra pakankamai ištobulinti, tad dabar didžiausia užduotis – „apmokyti“ jas, leidžiant išanalizuoti kuo daugiau kalbos resursų“, – sako R. Špukienė.

Antrasis Lietuvoje Europos kalbų išteklių koordinavimo seminaras, subursiantis skirtingų sričių atstovus, vyks vasario 1 dieną Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto 92 auditorijoje (Universiteto gatvė 5, Vilnius). Dalyvavimas seminare nemokamas, tačiau su išankstine registracija. Registruotis renginiui galima Europos kalbų išteklių koordinavimo interneto svetainėje.

Share Button

birželio 20, 2019

Kompanija „Huawei“ žengia į priekį ir kviečia visus, norinčius prisidėti prie naujų produktų kūrimo. Dar šių metų kovo mėnesį bendrovė […]

birželio 20, 2019

Pagreitinti kelią nuo idėjos iki rinką pasiekiančio produkto – to siekia ne vienas verslo akceleratorius ir rizikos kapitalo fondas, ieškantis […]

birželio 19, 2019

5G ryšys ir dirbtinis intelektas yra dvi karščiausios šiandienos technologijų pasaulio tendencijos. Nors 5G technologija dar nepasiekė savo piko, dirbtinis […]

birželio 13, 2019

Beveik trečdaliui (30 proc.) Lietuvos įmonių operatyvesni skolininkų mokėjimai leistų samdyti daugiau darbuotojų. Nepaisant to, net 43 proc. bendrovių šalyje […]

birželio 12, 2019

Dalis „Huawei“ išmaniųjų telefonų savininkų sulaukė gerų žinių. Kai kurie senesni telefonų modeliai sulauks naujausios EMUI 9 operacinės sistemos, kurią […]

birželio 6, 2019

Daugeliui mada įprastai asocijuojasi su drabužiais, batais, siluetais ar audiniais. Tačiau vis dažniau ji atsispindi net ir smulkiausiose detalėse: madinga […]

birželio 5, 2019

Šalia Nemuno salos besikuriančiame naujajame Kauno centre vis labiau ryškėja čia kylančio naujo verslo kvartalo kontūrai. Karaliaus Mindaugo prospekte sėkmingai […]

birželio 3, 2019

Kiekvienas, apie savo ateitį galvojantis asmuo, rinkdamasis specialybę neretai pirmiausia pasveria tokį faktorių, kaip pasirinktos specialybės pelningumas. Kiekvienas trokšta užtikrinti […]

gegužės 29, 2019

  Į Londoną atvykau prieš metus: buvau pasirašiusi darbo sutartį, ir tebuvo likę susitvarkyti kelis nedidelius formalumus. Džiaugiausi naujo gyvenimo […]

gegužės 28, 2019

Transporto priemonių nuomos paslaugos šiandien tikrai nėra naujovė, tad tuomet, jei dėl tam tikrų priežasčių nėra galimybės pasinaudoti savo transportu, […]