rugpjūčio 5, 2018
Genovaitė Paulikaitė
Neapibrėžtumas atliekų tvarkyme – žala verslui ir prielaidos neskaidrumui

„Jau kuris laikas į mane kreipiasi įvairių atliekų tvarkytojai dėl šiuo metu atliekų sektoriuje esančio teisinio reguliavimo neapibrėžtumo ir dėl atsirandančių sunkumų deklaruojant atliekų tvarkymą šių metų pradžios pradėjus diegti vieningą gaminių pakuočių ir atliekų apskaitos informacinę sistemą – GPAIS, nes įstatyme nėra aiškaus apmokestinamųjų gaminių rūšių išskyrimo“, – priežastį, paskatinusią parengti ir liepos 30 d. įregistruoti Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimą, nurodo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė Virginija Vingrienė.

Kodėl reikalingas skirstymas?

Šiuo metu Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas (toliau  – MUATĮ) ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas (toliau – ATĮ) bei kiti įstatymai, reguliuojantys atliekų tvarkymo sektorių, neišskiria apmokestinamųjų gaminių rūšių. Jos nėra aiškiai išskirtos ir poįstatyminiuose teisės aktuose.

„Apmokestinamųjų gaminių, pavyzdžiui, padangų, tepalų filtrų, atliekų tvarkymas tiek savo technologijomis, tiek surinkimo procesais vienas su kitu neturi nieko bendro, tačiau GPAIS jos traktuojamos kaip tos pačios rūšies atliekos. Dėl to kyla sunkumų deklaruojant skirtingas atliekas tvarkančias organizacija ar įmones. Juk labai dažnai konkrečių atliekų tvarkymu užsiima nedidelės įmonės. Galimybės deklaruoti gamintojui-importuotojui atliekų tvarkymo paslaugas teikiančių visų organizacijų ir įmonių nebuvimas, leidžia daryti prielaidą, kad taip siekiama iš rinkos eliminuoti mažesnes gamintojų ir importuotojų organizacijas, nors jos Lietuvoje efektyviai veikia dešimtį ar daugiau metų. Eliminavus iš rinkos gamintojų ir importuotojų organizacijas, tvarkančias atitinkamą specifinį apmokestinamųjų gaminių srautą, tokių organizacijų dalyviai ir nariai būtų priversti pereiti į didesnes organizacijas, kurios savo ruoštu, eliminavusios smulkesnius konkurentus, galėtų diktuoti visų apmokestinamųjų gaminių tvarkymo kaštus. Dėl to pabrangtų apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymo paslaugos, o jų padidėjusi padidėjusi kaina, galu gale nugultų ant vartotojų pečių“, – atliekų tvarkymo sistemoje atsiradusius neaiškumus apibūdina Seimo narė V. Vingrienė.

Kas siūloma?

Seimo narės teigimu, MUATĮ pakeitimais siūloma aiškiai nustatyti, kad apmokestinamieji gaminiai, tokie, kaip padangos, amortizatoriai, automobilių oro ir tepalo filtrai yra skirtingi apmokestinamieji gaminiai, o ATĮ įstatymo nuostatų pakeitimai – jog skirtingų apmokestinamųjų gaminių, t.y. padangų, amortizatorių, automobilių tepalo ir oro filtrų atliekų tvarkymas gali būti organizuojamas skirtingų gamintojų ir importuotojų organizacijų. Tokiu būdu bus sukurtas teisinis aiškumas, užkirsiantis kelią skirtingoms įstatymų nuostatų interpretacijoms. Užtikrinti esamų gamintojų-importuotojų ir jų organizacijų, organizuojančių atitinkamų skirtingų apmokestinamųjų gaminių srautų tvarkymą teisėti lūkesčiai, išsaugota konkurencinga šio sektoriaus rinka, leidžianti steigtis naujoms gamintojų-importuotojų organizacijoms, organizuojančios skirtingų apmokestinamųjų gaminių rūšių atliekų tvarkymą.

Seimo narės Virginijos Vingrienės dar pavasario sesijai pateiktoje įstatymo pataisoje siūloma nustatyti ir mokestinamųjų gaminių mokesčio tarifai už toną:

Padangos, kurių skersmuo lygus arba mažesnis nei 118 cm – 200 eurų

Padangos, kurių skersmuo didesnis nei 118 cm naudotos – 400 eurų

Nešiojamos baterijos (galvaniniai elementai) – 2 896 eurai

Nešiojami akumuliatoriai- 1448 eurai

Automobiliams skirtos baterijos ir akumuliatoriai – 144 Eurai

Pramoninės baterijos ir akumuliatoriai- 144 eurai

Vidaus degimo variklių degalų arba tepalų filtrai- 463 eurai

Vidaus degimo variklių įsiurbimo oro filtrai – 463 Eurai

Automobilių hidrauliniai (tepaliniai) amortizatoriai – 347 eurai

Užs. Nr. VV-45

Share Button

lapkričio 27, 2018

Lietuvos didmiesčiuose orą teršia ne tik transportas ar pramoninė veikla, bet ir gyvenamųjų namų šildymo sistemos. Tai įrodo ir šiųmetiniai […]

lapkričio 22, 2018

Harmonija žmogaus sukurtame mini pasaulyje, kai surasta santarvė tarp žmogaus ir gamtos tampa uždaru ciklu, šiais technologijų laikais yra sunkiai […]

lapkričio 18, 2018

Šią savaitę sukako mėnuo, kai sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį. Mes prašėme: 1. […]

lapkričio 13, 2018

Gamtininkas Andrejus Gaidamavičius: Šiandien suėjo lygiai mėnuo nuo Labanoro žygio – istorinės dienos, kuri davė pradžią visuomenės sukilimui prieš plynuosius […]

lapkričio 5, 2018

Daugelyje kultūrų laidojimo papročiai, požiūris į mirtį ir mirusiųjų pasaulį yra vieni svarbiausių dalykų. Mirtis laikoma perėjimu iš šio pasaulio […]

lapkričio 2, 2018

Ąžuolyno sodinimui Aukštadvario regioninio parko direkcija ruošėsi iš anksto – gavo leidimus žemės sklypus įtraukti į rekreaciniu požiūriu vertingų teritorijų […]

lapkričio 2, 2018

„Iš pradžių pamaniau, kad tai „fake news“, bet kuomet iš Klaipėdos miesto savivaldybės gavome raštą, pasidarė nejuokinga. Paversti Kuršių neriją […]

lapkričio 1, 2018

„Lietuvai atidėjus planus apmokestinti atliekų deginimą, tokią galimybę nagrinėja Jungtinės Karalystės (JK) parlamentas. Manoma, kad tai padėtų surinkti daugiau lėšų […]

spalio 29, 2018

Seimo narė Virginija Vingrienė pateikė Miškų įstatymo pataisą, kuria siūloma įpareigoti fizinius ir juridinis asmenis, eksportuojančius ar į kitas Europos […]

spalio 15, 2018

Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ dar kartą kreipėsi į aukščausias Lietuvos valdžios institucijas dėl  miškų kirtimų stabdymo saugomose teritorijose, valstybiniuose miškuose  […]