rugpjūčio 5, 2018
Genovaitė Paulikaitė
Neapibrėžtumas atliekų tvarkyme – žala verslui ir prielaidos neskaidrumui

„Jau kuris laikas į mane kreipiasi įvairių atliekų tvarkytojai dėl šiuo metu atliekų sektoriuje esančio teisinio reguliavimo neapibrėžtumo ir dėl atsirandančių sunkumų deklaruojant atliekų tvarkymą šių metų pradžios pradėjus diegti vieningą gaminių pakuočių ir atliekų apskaitos informacinę sistemą – GPAIS, nes įstatyme nėra aiškaus apmokestinamųjų gaminių rūšių išskyrimo“, – priežastį, paskatinusią parengti ir liepos 30 d. įregistruoti Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimą, nurodo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė Virginija Vingrienė.

Kodėl reikalingas skirstymas?

Šiuo metu Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas (toliau  – MUATĮ) ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas (toliau – ATĮ) bei kiti įstatymai, reguliuojantys atliekų tvarkymo sektorių, neišskiria apmokestinamųjų gaminių rūšių. Jos nėra aiškiai išskirtos ir poįstatyminiuose teisės aktuose.

„Apmokestinamųjų gaminių, pavyzdžiui, padangų, tepalų filtrų, atliekų tvarkymas tiek savo technologijomis, tiek surinkimo procesais vienas su kitu neturi nieko bendro, tačiau GPAIS jos traktuojamos kaip tos pačios rūšies atliekos. Dėl to kyla sunkumų deklaruojant skirtingas atliekas tvarkančias organizacija ar įmones. Juk labai dažnai konkrečių atliekų tvarkymu užsiima nedidelės įmonės. Galimybės deklaruoti gamintojui-importuotojui atliekų tvarkymo paslaugas teikiančių visų organizacijų ir įmonių nebuvimas, leidžia daryti prielaidą, kad taip siekiama iš rinkos eliminuoti mažesnes gamintojų ir importuotojų organizacijas, nors jos Lietuvoje efektyviai veikia dešimtį ar daugiau metų. Eliminavus iš rinkos gamintojų ir importuotojų organizacijas, tvarkančias atitinkamą specifinį apmokestinamųjų gaminių srautą, tokių organizacijų dalyviai ir nariai būtų priversti pereiti į didesnes organizacijas, kurios savo ruoštu, eliminavusios smulkesnius konkurentus, galėtų diktuoti visų apmokestinamųjų gaminių tvarkymo kaštus. Dėl to pabrangtų apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymo paslaugos, o jų padidėjusi padidėjusi kaina, galu gale nugultų ant vartotojų pečių“, – atliekų tvarkymo sistemoje atsiradusius neaiškumus apibūdina Seimo narė V. Vingrienė.

Kas siūloma?

Seimo narės teigimu, MUATĮ pakeitimais siūloma aiškiai nustatyti, kad apmokestinamieji gaminiai, tokie, kaip padangos, amortizatoriai, automobilių oro ir tepalo filtrai yra skirtingi apmokestinamieji gaminiai, o ATĮ įstatymo nuostatų pakeitimai – jog skirtingų apmokestinamųjų gaminių, t.y. padangų, amortizatorių, automobilių tepalo ir oro filtrų atliekų tvarkymas gali būti organizuojamas skirtingų gamintojų ir importuotojų organizacijų. Tokiu būdu bus sukurtas teisinis aiškumas, užkirsiantis kelią skirtingoms įstatymų nuostatų interpretacijoms. Užtikrinti esamų gamintojų-importuotojų ir jų organizacijų, organizuojančių atitinkamų skirtingų apmokestinamųjų gaminių srautų tvarkymą teisėti lūkesčiai, išsaugota konkurencinga šio sektoriaus rinka, leidžianti steigtis naujoms gamintojų-importuotojų organizacijoms, organizuojančios skirtingų apmokestinamųjų gaminių rūšių atliekų tvarkymą.

Seimo narės Virginijos Vingrienės dar pavasario sesijai pateiktoje įstatymo pataisoje siūloma nustatyti ir mokestinamųjų gaminių mokesčio tarifai už toną:

Padangos, kurių skersmuo lygus arba mažesnis nei 118 cm – 200 eurų

Padangos, kurių skersmuo didesnis nei 118 cm naudotos – 400 eurų

Nešiojamos baterijos (galvaniniai elementai) – 2 896 eurai

Nešiojami akumuliatoriai- 1448 eurai

Automobiliams skirtos baterijos ir akumuliatoriai – 144 Eurai

Pramoninės baterijos ir akumuliatoriai- 144 eurai

Vidaus degimo variklių degalų arba tepalų filtrai- 463 eurai

Vidaus degimo variklių įsiurbimo oro filtrai – 463 Eurai

Automobilių hidrauliniai (tepaliniai) amortizatoriai – 347 eurai

Užs. Nr. VV-45

Share Button

spalio 15, 2018

Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ dar kartą kreipėsi į aukščausias Lietuvos valdžios institucijas dėl  miškų kirtimų stabdymo saugomose teritorijose, valstybiniuose miškuose  […]

spalio 14, 2018

2017 m. gruodžio 9 d. į sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ steigiamąjį suvažiavimą susirinko beveik 400 žmonių, vakar į žygį Labanoro […]

spalio 12, 2018

Spalio 15 dieną prasideda vilkų medžioklės terminas, kuris tęsis tol, kol bus pasiekta vilkų sumedžiojimo kvota. Aplinkos ministerija jau paskelbė, […]

spalio 11, 2018

Spalio 13 dien1ą (šeštadienį) Labanoro girioje organizuojamas visuotinis žygis. Renginio iniciatoriai kviečia visus, kam rūpi Lietuvos miškų išlikimo tema, jame […]

spalio 7, 2018

Kartais į mane kreipiasi žmonės ir klausia, ar dar kas nors vyksta dėl medžių ir miškų, kaip pasibaigė tos rezonansinėmis […]

rugsėjo 28, 2018

Pasaulyje jau kurį laiką sklinda tvaraus vartojimo idėjos: nuo siekių apmokestinti vienkartinius kavos puodelius iki industrinio verslo gigantų, vis efektyviau […]

rugsėjo 27, 2018

Neteisinga manyti, jog miško kirtimai saugomose teritorijose (Natura 2000) yra legali veikla, kurios teisinį reguliavimą siekiama „pataisyti“. Priešingai, žmonės turi […]

rugsėjo 27, 2018

Seimas priėmė Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIP-4758(2), pagal kurias atliekų deginimo įrenginiai negalės būti statomi arčiau kaip 20 km […]

rugsėjo 26, 2018

Aplinkos ministerija siūlo išplėsti Aukštaitijos nacionalinio parko ribas prie jo prijungiant Labanoro regioninį parką. Parengtas tokio Vyriausybės nutarimo projektas šiuo […]

rugsėjo 19, 2018

„Kilus visuomenės susirūpinimui dėl kertamos Labanoro girios, šioje saugomoje teritorijoje esančiuose valstybiniuose miškuose vieną mėnesį nebus vykdomi jokie kirtimai“, – […]