vasario 13, 2019
Skirmantė Ramoškaitė
Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąraše – dainos iš marių dugno, lietuviškos ristynės ir kitos išsaugotos tradicijos

Į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą įtraukti reiškiniai mus pasiekė karta iš kartos, ir šiandien jie atveria tai, kas ir kokie mes esame, kaip gyvename, kas mums svarbu, kuo skiriamės nuo kitų. Ekspertų komisija įvertinusi paraiškas į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą įtraukė dar devynis reiškinius.

Sąvadą papildė lietuviškos ristynės, tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“ Vilniuje, verbų rišimo tradicija Vilniaus krašte, muzikavimo bandonijomis tradicija Tauragės krašte, visaginiečių totorių pavasario ūkio darbų pabaigtuvių šventės „Sabantui“, Skudutiškio (Molėtų r.) šventvietės lankymo, Biržų krašto sutartinių atlikimo, Šiaurės rytų aukštaičių muzikavimo Peterburgo armonika ir užlietų Kauno rajono kaimų dainavimo tradicijos.

Nematerialaus kultūros paveldo vertybės – tai bendruomenėms, visuomenei reikšmingi nematerialaus kultūros paveldo reiškiniai, išlikę, gyvuojantys žodinės kūrybos, dainavimo, muzikavimo, šokio, amatų tradicijose, papročiuose, apeigose, šventėse, su gamta ir visata susijusioje žinijoje.

Kultūros paveldo vertybių sąrašui šiais metais pateikta net 21 paraiška iš Akmenės, Biržų, Kauno, Kėdainių, Klaipėdos, Mažeikių, Molėtų, Pakruojo, Raseinių, Rokiškio, Šilutės, Tauragės, Utenos, Visagino, Zarasų rajonų, Šiaulių ir Vilniaus miestų bei rajonų savivaldybių kultūros įstaigų ir bendruomenių. Devynias jose pateikiamas vertybes nutarta įtraukti į sąvadą, o kai kuriuos pristatymus tereikia šiek tiek patobulinti…

Tad šiandien mūsų sąvade jau turime 22 vertybes, priskaičiuojant 10 įrašytų 2017 m., ir tris jau esančias UNESCO Reprezentatyviajame nematerialaus kultūros paveldo sąraše – kryždirbystę ir kryžių simboliką Lietuvoje, lietuvių polifonines dainas – sutartines, Dainų ir šokių švenčių tradiciją Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.

Paraiškas svarsto šiam tikslui sudaryta ekspertų komisija, kuriai priklauso žymūs mūsų šalies kultūros tradicijas tyrinėjantys, saugantys ir plėtojantys asmenys: menotyrininkė dr. Teresė Jurkuvienė, etnologės dr. Elvyda Lazauskaitė, Gražina Kadžytė, Nijolė Marcinkevičienė, etnomuzikologai prof. Daiva Vyčinienė, dr. Gaila Kirdienė, dr. Gvidas Vilys, dr. Loreta Sungailienė, Kultūros ministerijos Kultūrinės atminties ir paveldo politikos skyriaus vyriausioji specialistė Irena Kezienė, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato Kultūros programų vadovė Milda Valančiauskienė ir Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktoriaus pavaduotoja etninės kultūros veikloms Vida Šatkauskienė.

Sąvado sudarytojai – Lietuvos nacionalinis kultūros centras – dėkoja visiems, teikusiems paraiškas, puoselėjantiems savo krašto ar visai Lietuvai bendrą nematerialų paveldą – renkantiems duomenis, tiriantiems, užtikrinantiems perdavimą, buriantiems ir skatinantiems bendruomenes jį pažinti ir saugoti, atveriantiems šias vertybes visuomenei.

Įrašymo iškilmes, kurių metų vertybių teikėjams ir saugotojams bus įteikti sertifikatai, planuojama surengti kovo viduryje.

Sąvado kūrimas – ilgalaikis įvairiapusis procesas, dėl kurio, tikimasi, įtrauktos vertybės ne tik įgauna nacionalinį statusą, o jų veiklos tampa prioritetinėmis skiriant valstybės ar savivaldybių paramą, bet ir stiprėja vertybių saugotojų bendruomenių prieraišumas prie savo aplinkos, visuomenės sąmoningumas, atsiranda daugiau galimybių darniai plėtrai, tradicijų, žinių, pasaulėvokos pritaikymui tiek žmogaus, tiek valstybės gyvenime.

Šis sąvadas yra valstybės įsipareigojimo 2004 m. Lietuvai ratifikavus UNESCO nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvenciją išraiška ir šios tarptautinės organizacijos skelbiamų pasaulio nematerialaus kultūros paveldo sąrašų analogas.

Panašius registrus kuria daugelis Europos ir pasaulio šalių, vertinančių savo kultūrinę tapatybę, tradicijas, aplinką ir dėl to pasiekusių visuomenės gerovės ar ekonominio proveržio. Tarp jų – Japonija, Kinija, Šveicarija, Belgija, Prancūzija, Italija, Kroatija, netolimos kaimynės – Čekija, Estija, Latvija, Lenkija, Norvegija, Slovakija, Vengrija ir t. t.

 

Share Button

balandžio 23, 2019

Reformacijos jubiliejaus metais mūsų draugijos iniciatyva buvo surengtas paminklo konkursas Lietuvos Reformacijos ir lietuvių raštijos pradininkų atminimui įamžinti. Konkursą laimėjo […]

balandžio 23, 2019

Didžiausias tarptautinis dizaino konkursas „A’ Design Award & Competition“, suburiantis virš 40 000 dalyvių, ir vėl sėkmingas Lietuvos dizaino pasauliui. […]

balandžio 23, 2019

Smagi, spalvinga vaikų ir jaunimo teatrų šventė „Šimtakojis“ šį sekmadienį visus kviečia į Birštoną. Čia vyks pirmasis iš dviejų Lietuvos […]

balandžio 20, 2019

Lietuvių publikai jau pažįstamos danų režisierės Kirsten Dehlholm naujas pastatymas Lietuvoje pagal Astridos Lindgren knygą „Broliai Liūtaširdžiai“ kuriamas daugiau, nei […]

balandžio 19, 2019

Baigėsi dvi dienas trukęs Lietuvos vaikų ir moksleivių – liaudies kūrybos atlikėjų – konkurso „Tramtatulis“ nacionalinis ratas. Šiemet geriausiais paskelbti […]

balandžio 18, 2019

Aktyvi visuomenės veikėja, tinklaraštininkė, keturių vaikų mama Birutė Jakučionytė jau septintus metus gyvenanti Didžiojoje Britanijoje, nusprendė įnešti vakarietiškų vėjų į […]

balandžio 18, 2019

Kandidatas į Respublikos Prezidentus, Seimo narys Mindaugas Puidokas kreipėsi į LRT Tarybą prašydamas paaiškinti kodėl kandidatų į Prezidentus debatus veda […]

balandžio 18, 2019

Trečiadienį Žiežmariuose vyko Lietuvos kariuomenės karinio orientavimosi čempionatas. Per 80 profesinės karo tarnybos karių ir karių savanorių varžėsi 7,7 kilometrų […]

balandžio 18, 2019

2019 metų balandžio 16 d. vykome į  Vilnių. Už šią kelionę esame dėkingi Plungės rajono savivaldybei.  Mus pakvietė Vilniaus žemaičių […]

balandžio 18, 2019

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje įteikti apdovanojimai Nacionalinio ekonomikos egzamino nugalėtojams. Egzamine iš viso dalyvavo 8000 žmonių, tai – pusantro […]