vasario 13, 2019
Skirmantė Ramoškaitė
Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąraše – dainos iš marių dugno, lietuviškos ristynės ir kitos išsaugotos tradicijos

Į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą įtraukti reiškiniai mus pasiekė karta iš kartos, ir šiandien jie atveria tai, kas ir kokie mes esame, kaip gyvename, kas mums svarbu, kuo skiriamės nuo kitų. Ekspertų komisija įvertinusi paraiškas į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą įtraukė dar devynis reiškinius.

Sąvadą papildė lietuviškos ristynės, tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“ Vilniuje, verbų rišimo tradicija Vilniaus krašte, muzikavimo bandonijomis tradicija Tauragės krašte, visaginiečių totorių pavasario ūkio darbų pabaigtuvių šventės „Sabantui“, Skudutiškio (Molėtų r.) šventvietės lankymo, Biržų krašto sutartinių atlikimo, Šiaurės rytų aukštaičių muzikavimo Peterburgo armonika ir užlietų Kauno rajono kaimų dainavimo tradicijos.

Nematerialaus kultūros paveldo vertybės – tai bendruomenėms, visuomenei reikšmingi nematerialaus kultūros paveldo reiškiniai, išlikę, gyvuojantys žodinės kūrybos, dainavimo, muzikavimo, šokio, amatų tradicijose, papročiuose, apeigose, šventėse, su gamta ir visata susijusioje žinijoje.

Kultūros paveldo vertybių sąrašui šiais metais pateikta net 21 paraiška iš Akmenės, Biržų, Kauno, Kėdainių, Klaipėdos, Mažeikių, Molėtų, Pakruojo, Raseinių, Rokiškio, Šilutės, Tauragės, Utenos, Visagino, Zarasų rajonų, Šiaulių ir Vilniaus miestų bei rajonų savivaldybių kultūros įstaigų ir bendruomenių. Devynias jose pateikiamas vertybes nutarta įtraukti į sąvadą, o kai kuriuos pristatymus tereikia šiek tiek patobulinti…

Tad šiandien mūsų sąvade jau turime 22 vertybes, priskaičiuojant 10 įrašytų 2017 m., ir tris jau esančias UNESCO Reprezentatyviajame nematerialaus kultūros paveldo sąraše – kryždirbystę ir kryžių simboliką Lietuvoje, lietuvių polifonines dainas – sutartines, Dainų ir šokių švenčių tradiciją Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.

Paraiškas svarsto šiam tikslui sudaryta ekspertų komisija, kuriai priklauso žymūs mūsų šalies kultūros tradicijas tyrinėjantys, saugantys ir plėtojantys asmenys: menotyrininkė dr. Teresė Jurkuvienė, etnologės dr. Elvyda Lazauskaitė, Gražina Kadžytė, Nijolė Marcinkevičienė, etnomuzikologai prof. Daiva Vyčinienė, dr. Gaila Kirdienė, dr. Gvidas Vilys, dr. Loreta Sungailienė, Kultūros ministerijos Kultūrinės atminties ir paveldo politikos skyriaus vyriausioji specialistė Irena Kezienė, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato Kultūros programų vadovė Milda Valančiauskienė ir Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktoriaus pavaduotoja etninės kultūros veikloms Vida Šatkauskienė.

Sąvado sudarytojai – Lietuvos nacionalinis kultūros centras – dėkoja visiems, teikusiems paraiškas, puoselėjantiems savo krašto ar visai Lietuvai bendrą nematerialų paveldą – renkantiems duomenis, tiriantiems, užtikrinantiems perdavimą, buriantiems ir skatinantiems bendruomenes jį pažinti ir saugoti, atveriantiems šias vertybes visuomenei.

Įrašymo iškilmes, kurių metų vertybių teikėjams ir saugotojams bus įteikti sertifikatai, planuojama surengti kovo viduryje.

Sąvado kūrimas – ilgalaikis įvairiapusis procesas, dėl kurio, tikimasi, įtrauktos vertybės ne tik įgauna nacionalinį statusą, o jų veiklos tampa prioritetinėmis skiriant valstybės ar savivaldybių paramą, bet ir stiprėja vertybių saugotojų bendruomenių prieraišumas prie savo aplinkos, visuomenės sąmoningumas, atsiranda daugiau galimybių darniai plėtrai, tradicijų, žinių, pasaulėvokos pritaikymui tiek žmogaus, tiek valstybės gyvenime.

Šis sąvadas yra valstybės įsipareigojimo 2004 m. Lietuvai ratifikavus UNESCO nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvenciją išraiška ir šios tarptautinės organizacijos skelbiamų pasaulio nematerialaus kultūros paveldo sąrašų analogas.

Panašius registrus kuria daugelis Europos ir pasaulio šalių, vertinančių savo kultūrinę tapatybę, tradicijas, aplinką ir dėl to pasiekusių visuomenės gerovės ar ekonominio proveržio. Tarp jų – Japonija, Kinija, Šveicarija, Belgija, Prancūzija, Italija, Kroatija, netolimos kaimynės – Čekija, Estija, Latvija, Lenkija, Norvegija, Slovakija, Vengrija ir t. t.

 

Share Button

rugpjūčio 18, 2019

Rugpjūčio 15 d. Prezidentė Dalia Grybauskaitė lankėsi Senovinės bitininkystės muziejuje, kur dalyvavo Medkopio pabaigos šventėje.  Pasak Prezidentės, Stripeikių muziejus ypatingas, […]

rugpjūčio 15, 2019

ŠIAME LAIKRAŠTĖLYJE SKAITYKITE: 1. SVEIKINAME VISUS SU ŠV.MARIJOS – DIEVO MOTINOS Į DANGŲ ĖMIMO ŠVENTE! 2. LIETUVOS VISUOMENĖS TARYBOS KREIPIMASIS […]

rugpjūčio 13, 2019

Lietuvos sporto muziejuje viešėjo su mišrių kovos menų pasaulio čempione Rože Namajūnaite (Rose Gertrude Namajunas). Prof. A. Dumčius, Vyčio kryžiaus […]

rugpjūčio 13, 2019

Penktadienį, rugpjūčio 9 d., Chaimo Frenkelio vilos parke lūpinės armonikėlės virtuozas iš Italijos Gianluca Littera susirinkusius žiūrovus įtikino, kad lūpinė […]

rugpjūčio 12, 2019

Rugpjūčio 9 d. Lėno Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje prasidėjo  pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos 145-ojo gimtadienio šventė. Šv. Mišias aukojo […]

rugpjūčio 12, 2019

Rugpjūčio 10 d. Į vizitą po Lietuvą išvykęs Prezidentas Gitanas Nausėda Užugirio dvare dalyvavo iškilmingoje pirmojo Lietuvos Prezidento Antano Smetonos paminklo […]

rugpjūčio 12, 2019

Rugpjūčio 10 d. Tęsdamas vizitą po Lietuvą Prezidentas Gitanas Nausėda apsilankė Joniškėlio Karpių dvare vykstančioje Joniškėlio Respublikos šimtmečio šventėje, kurioje paminėtos […]

rugpjūčio 9, 2019

Atėjo laikas rimtai pažvelgti į Europos priklausomybę nuo kone monopolinėmis tapusių operacinių sistemų gamintojų. Absoliučiai didžiojoje dalyje išmaniųjų įrenginių Europoje, […]

rugpjūčio 8, 2019

Visuomenei sujudus ir pasidalinus į skirtingas stovyklas dėl Žiežmariuose ir Biržuose gyvenančių žmonių reakcijos į siūlymą greta apgyvendinti neįgaliuosius bei […]

rugpjūčio 7, 2019

Rugpjūčio 4 dieną Nacionaliniame Airijos sporto centre Dubline vyko pirmoji lietuviška šeimų sporto šventė. Pasaulio lietuvių metams skirtas renginys subūrė […]