gruodžio 22, 2017
Kauno technologijos universiteto informacija
Nepelnytai pamiršta: kodėl ant savo stalo tradicinę duoną turėtume dėti dažniau

Lietuviško maisto racione duona yra toks produktas, be kurio neįsivaizduojamas nei šventinis, nei kasdieninis stalas. Keičiantis gyvenimo būdui ir vartojimo įpročiams, šiandien parduotuvių lentynose galime rasti daugybę skirtingų rūšių duonos ir jos pakaitalų. Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto instituto vyresniosios mokslo darbuotojos Linos Vaičiulytės-Funk, į rinką pateikiamas labai platus duonos ir pyragų asortimentas, tačiau tradicinę technologiją atitinkančios duonos – nepakankamai.

Vartotojai dažnai renkasi saldesnę, puresnę, minkštesnę, ilgau nežiedėjančią duoną, pagamintą pagal naujas technologijas. Tokiu būdu tradicinė kvietinė ir ruginė duona nepelnytai išstumiama iš rinkos ir vartotojų mitybos racione tampa mažiau populiari.

Vis dėlto, L. Vaičiulytės-Funk teigimu, tikėtina, jog žmonėms vis labiau rūpinantis sveikata ir ekologija, ateityje dažniau rinksimės natūralesnę, dažikliais ir kitais sintetiniais priedais „nesugadintą“ duoną.

Kodėl pamirštame tradicinę lietuvišką duoną?

Deja, didelę šalies gyventojų vartojamų maisto produktų dalį sudaro rafinuoti, apdoroti aukšta temperatūra ir kitokie biologiškai nevertingi maisto produktai, o suvartojamų maistinių skaidulų kiekis – per mažas. Įprastuose keptuose grūdiniuose produktuose, pavyzdžiui, neplikytoje duonoje, esantis krakmolas yra blogai įsisavinamas.

Duonos pagal tradicines technologijas, t.y., su raugu ir plikiniu, gamyba reikalauja žymiai daugiau pastangų ir profesinio meistriškumo, be to, gamybos procesas sudėtingas ir ilgas.

Rinkos sąlygomis siekiant ekonominio efekto pramonės įmonės atsisako arba mažina tradicinių technologijų su raugais ir plikiniais produkcijos gamybos apimtį, ir vis daugiau gamina duonos su įvairiais tešlos konsistenciją ir gaminio skonį pagerinančiais maisto priedais.

L. Vaičiulytė-Funk atkreipia dėmesį ir į tai, jog naudojant biotechnologines priemones, t.y., raugą ir plikinį – krakmolas yra suardomas į smulkesnius, geriau organizmui įsisavinamus darinius, tad gerėja virškinamumas.

Kuo sveikatai naudinga tradicinė duona

Nacionalinio mitybos centro duomenys rodo, kad riebalų kiekis Lietuvos gyventojų mityboje ženkliai viršija rekomenduojamas fiziologines normas, o suvartojamų maistinių skaidulų kiekis yra nepakankamas.

Duonos sudėtyje vyrauja angliavandeniai. Pridėjus plikinio, duonoje padaugėja lengviau įsisavinamų angliavandenių, pagerėja skonio savybės, minkštimo akytumas, plutos spalva, aromatas. Duonos sudėtyje yra ir vitaminų – B1, B2 ir PP, bei mikroelementų – kalio, kalcio, natrio, chloro, magnio, geležies, fosforo.

Taip pat joje yra ląstelienos, kitaip – skaidulų, kurios aktyvina ir gerina virškinamąją funkciją, mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje, taip apsaugo nuo aterosklerozės, mažina puvimo procesus žarnyne.

Duonos gamybai gali būti naudojami įvairūs miltai – kvietiniai, ruginiai, kvietiniai Speltos miltai ir kiti. Tradiciškai kepamos ruginės duonos Lietuvoje pripažintos tautiniu paveldu.

Būtent ruginiuose miltuose gausu svarbiausių aminorūgščių, B ir E grupės vitaminų, mineralinių medžiagų bei mikroelementų (magnio, geležies, cinko, mangano). Tais atvejais, kai gaminio pavadinime yra pažymėta, kad duona ruginė, sudėtyje turėtų būti ne mažiau kaip 90 proc. ruginių miltų.

Ką rinktis: kas sveika ar kas skanu?

Pasak L. Vaičiulytės-Funk, nors dažnai keliamas klausimas, kokią duoną vertėtų rinktis – juodą ar baltą, reikia nepamiršti, jog būtent ruginė duona yra sveikiausia.

„Reikia atsižvelgti į tai, ką mes vadiname juoda duona, nes dažnai juoda duona būna tiesiog nudažyta. Tai nenatūrali spalva, o optinė apgaulė viliojanti pirkėjus. Kalbant apie sveiką juodą duoną turima omeny ruginė, o lyginant rugį ir kvietį, šviesesnė (kvietinė) duona turi glitimo. Ruginė jo turi mažiau“, – aiškina KTU Maisto instituto mokslininkė.

Pasak jos, nors įvairių švenčių metu norisi matyti įvairiais priedais pagardintą duoną, būtent tradicinė ruginė duona turėtų dažniau puikuotis ir ant kalėdinio stalo.

„Tradicinė lietuviška duona yra ir sveika ir skani, tiesiog mūsų skoniai tapo imlesni kvapams, todėl ir norisi ryškesnių skonių, kvapų, nes skonio receptoriai yra išsibalansavę. Jeigu grįžtume į pradžią, duona be kvapų ir dažų ir būtų mums pati skaniausia“, – sako L. Vaičiulytė-Funk.

Share Button

spalio 4, 2019

Žiemos šventės atsineša su savimi ne tik džiaugsmą, dalelę magiškos paslapties ir malonų šurmulį, bet ir apmąstymų kupinus jausmus. Artėjant […]

rugsėjo 5, 2019

Tik keisdami save mes galime pakeisti pasaulį. Skaitymas yra vienas iš lengviausiai prieinamų būdų plėsti savo pasaulio suvokimą, keisti mąstymą, […]

rugpjūčio 31, 2019

Šiandien, paskutinę vasaros dieną, Vilniaus Vingio parke pasiektas masiškiausios juoko pamokos rekordas, kurį užfiksavo Lietuvos rekordų knygą leidžianti agentūra „Factum“. […]

rugpjūčio 9, 2019

Televizijos laidų vedėja ir prodiuserė Gintarė Gurevičiūtė keliauja visuomet, kai tik turi galimybę. Išnaršiusi ne vieną pasaulio šalį ji teigia, […]

liepos 19, 2019

Pirmą kartą Lietuvoje viešėjęs kvartetas „Klezjazz“ liepos 18 d. džiazą ir klezmerį sujungė į vieną visumą ir Chaimo Frenkelio vilos […]

liepos 16, 2019

Lietuvoje Lėtojo turizmo atšaka žengia pirmuosius žingsnius. Vakarų Europos šalyse Lėtojo turizmo produktai ir paslaugos sulaukia nemažo populiarumo, kadangi yra […]

birželio 20, 2019

Atlikėjos Natalijos Bunkės gyvenime – pokyčių metas. Į naujus namus įsikėlusi žinoma moteris pirmą kartą visuomenei pravėrė jų duris ir […]

birželio 3, 2019

FISKARS pristato naujus „Xact™“ sodo įrankius, kurie papildys esamą asortimentą su naujais pažangiais mažais rankiniais įrankiais, grėbliais ir purentuvais. Sukurta […]

gegužės 30, 2019

FISKARS pristato naują „Waterwheel“ laistymo sistemą, kurią sudaro visa apimanti ritė palengvinanti sodo laistymą. Patenkinančios entuziastingų sodininkų poreikius visame pasaulyje, […]

gegužės 9, 2019

Vestuvės yra nuostabiausia ir labiausiai laukiama šventė, kuriai būsimi jaunavedžiai įprastai būna linkę skirti didžiules pastangas, daugybę laiko ir nemenkas […]