spalio 25, 2017
Kultūros paveldo departamento informacija
Nidos švyturio statinių kompleksui suteikta teisinė apsauga

Spalio 23 d. Kultūros vertybių registrą papildė nekilnojamo kultūros paveldo objektas – Nidos švyturio statinių kompleksas, esantis Kuršių nerijoje (Taikos g., Neringos m.). Švyturio statinių kompleksą sudaro: XIX a. II p. švyturio prižiūrėtojo namas ir žibalo saugojimo rūsys, XIX a. II p.–XX a. pr. arklidės,  XX a. II p. švyturys, administracinis pastatas, kuro sandėlis. Komplekso saugojimo reikšmingumo lygmuo – regioninis (KVR, 41559). Teisinė apsauga kompleksui suteikta Neringos savivaldybės iniciatyva. 

XIX a. II pusėje buvo pradėti vienos aukščiausių Nidos kopų – Urbo kalno – apželdinimo darbai, o 1871 m. ant šio kalno buvo paskirta vieta Nidos švyturiui statyti. Pirmojo Nidos švyturio statyba pradėta Prūsijos karaliaus potvarkiu 1873 m. ir jau po metų ant kalno stovėjo 23 m aukščio aštuonbriaunis raudonų keraminių plytų mūro sienų švyturys. Panašiu metu įrengtas ir žibalo sandėliavimo rūsys. Nuo prieplaukos švyturį buvo galima pasiekti vadinamuoju Švyturio keliu, o nuo švyturio buvo įrengti apie 200 pakopų akmeniniai laiptai, vedę link mūrinio švyturio prižiūrėtojo namo.

Senasis Nidos švyturys veikė iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos, kai besitraukiantys vokiečių kariai jį susprogdino. Karui pasibaigus, senojo švyturio vietoje buvo pastatytas laikinas medinis bokštelis su žibintu, o 1953 m., po porą metų užtrukusių paruošiamųjų ir statybos darbų, Raudonosios vėliavos Baltijos laivyno Hidrografinės tarnybos įsakymu įžiebtas naujasis 29,34 m aukščio (79,16 m virš jūros lygio) Nidos švyturys. Tuo pačiu metu šalia švyturio prižiūrėtojo namo buvo pastatytas kuro sandėlis ir administracinis pastatas, įrengtas šulinys.

Dabartinę savo išvaizdą Nidos švyturys įgavo 1979 m., kai tamsiai raudonos spalvos  gelžbetoninis švyturio bokštas buvo perdažytas raudonomis ir baltomis juostomis. Nuo Baltijos jūros jis nutolęs apie 900 m. Švyturio krištolo lęšis pagamintas Charkovo srities (Ukraina) Iziumio gamykloje. Prieš įmontuojant jį į šį švyturį krištolas pabuvojo parodoje Prancūzijoje ir pelnė apdovanojimą.

Dabar švyturys veikia automatiškai, be aptarnaujančio personalo. Jis taip pat turi savarankišką elektros stotį, todėl šviesa sklinda ir tuomet, jei nutrūksta elektros tiekimas. 1991 m. šventinant Nidos švyturį jam buvo suteiktas Šv. Petro, žvejų globėjo, vardas. Nidos švyturys, įrašytas į pasaulio šviesos ženklų knygas, pažymėtas jūrlapiuose, aprašytas locijose. Tai vienas didžiausių ir svarbiausių švyturių Lietuvos pajūryje.

Share Button

rugpjūčio 13, 2019

Penktadienį, rugpjūčio 9 d., Chaimo Frenkelio vilos parke lūpinės armonikėlės virtuozas iš Italijos Gianluca Littera susirinkusius žiūrovus įtikino, kad lūpinė […]

rugpjūčio 12, 2019

Rugpjūčio 9 d. Lėno Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje prasidėjo  pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos 145-ojo gimtadienio šventė. Šv. Mišias aukojo […]

rugpjūčio 7, 2019

Rugpjūčio 4 dieną Nacionaliniame Airijos sporto centre Dubline vyko pirmoji lietuviška šeimų sporto šventė. Pasaulio lietuvių metams skirtas renginys subūrė […]

rugpjūčio 5, 2019

1863-ųjų sukilimas buvo paskutinis istorijos įvykis, kuriame lietuviai ir lenkai veikė kartu – kaip skelbė sukilimo šūkis, „Už mūsų ir […]

rugpjūčio 2, 2019

Interneto knygynas Knygų klubas kviečia susipažinti su geografijos mokytoju Mantu Karanausku, kuris parašė knygą apie skirtingomis veiklomis užsiimančius žmones „Mano […]

liepos 15, 2019

Liepos 14-ąją Nidos Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčioje Prezidentui Valdui Adamkui buvo suteiktas Neringos miesto Garbės piliečio vardas. Neringos miesto […]

liepos 5, 2019

Liepos 5 – osios vakarą, vakarinio koncerto metu buvo paskelbti pirmieji „Saulės žiedo“ konkurso laimėtojai. Šią dieną Šiaulių valstybiniame dramos […]

birželio 26, 2019

Seime buvo atidaryta dailininko Alfonso Čepausko darbų paroda „Istorinės interpretacijos“, kuri apibendrina skirtingus Lietuvos istorijos etapus ir įamžina šalies kultūrą. […]

gegužės 23, 2019

Vakar Briuselyje buvo paskelbti Europos Sąjungos literatūros premijos laureatai. Jais šiemet tapo keturiolika rašytojų: Laura Fredenthaler (Austrija), Piia Leino (Suomija), Sophie Daull (Prancūzija), Réka Mán-Várhegyi (Vengrija), Beqa Adamashvili (Sakartvelas), Nikos […]

gegužės 14, 2019

55-ojo Tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ laureatu tapo poetas, vertėjas Marius Burokas už eilėraščių knygą „Švaraus buvimo“. 2019 m. gegužės […]