spalio 25, 2017
Kultūros paveldo departamento informacija
Nidos švyturio statinių kompleksui suteikta teisinė apsauga

Spalio 23 d. Kultūros vertybių registrą papildė nekilnojamo kultūros paveldo objektas – Nidos švyturio statinių kompleksas, esantis Kuršių nerijoje (Taikos g., Neringos m.). Švyturio statinių kompleksą sudaro: XIX a. II p. švyturio prižiūrėtojo namas ir žibalo saugojimo rūsys, XIX a. II p.–XX a. pr. arklidės,  XX a. II p. švyturys, administracinis pastatas, kuro sandėlis. Komplekso saugojimo reikšmingumo lygmuo – regioninis (KVR, 41559). Teisinė apsauga kompleksui suteikta Neringos savivaldybės iniciatyva. 

XIX a. II pusėje buvo pradėti vienos aukščiausių Nidos kopų – Urbo kalno – apželdinimo darbai, o 1871 m. ant šio kalno buvo paskirta vieta Nidos švyturiui statyti. Pirmojo Nidos švyturio statyba pradėta Prūsijos karaliaus potvarkiu 1873 m. ir jau po metų ant kalno stovėjo 23 m aukščio aštuonbriaunis raudonų keraminių plytų mūro sienų švyturys. Panašiu metu įrengtas ir žibalo sandėliavimo rūsys. Nuo prieplaukos švyturį buvo galima pasiekti vadinamuoju Švyturio keliu, o nuo švyturio buvo įrengti apie 200 pakopų akmeniniai laiptai, vedę link mūrinio švyturio prižiūrėtojo namo.

Senasis Nidos švyturys veikė iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos, kai besitraukiantys vokiečių kariai jį susprogdino. Karui pasibaigus, senojo švyturio vietoje buvo pastatytas laikinas medinis bokštelis su žibintu, o 1953 m., po porą metų užtrukusių paruošiamųjų ir statybos darbų, Raudonosios vėliavos Baltijos laivyno Hidrografinės tarnybos įsakymu įžiebtas naujasis 29,34 m aukščio (79,16 m virš jūros lygio) Nidos švyturys. Tuo pačiu metu šalia švyturio prižiūrėtojo namo buvo pastatytas kuro sandėlis ir administracinis pastatas, įrengtas šulinys.

Dabartinę savo išvaizdą Nidos švyturys įgavo 1979 m., kai tamsiai raudonos spalvos  gelžbetoninis švyturio bokštas buvo perdažytas raudonomis ir baltomis juostomis. Nuo Baltijos jūros jis nutolęs apie 900 m. Švyturio krištolo lęšis pagamintas Charkovo srities (Ukraina) Iziumio gamykloje. Prieš įmontuojant jį į šį švyturį krištolas pabuvojo parodoje Prancūzijoje ir pelnė apdovanojimą.

Dabar švyturys veikia automatiškai, be aptarnaujančio personalo. Jis taip pat turi savarankišką elektros stotį, todėl šviesa sklinda ir tuomet, jei nutrūksta elektros tiekimas. 1991 m. šventinant Nidos švyturį jam buvo suteiktas Šv. Petro, žvejų globėjo, vardas. Nidos švyturys, įrašytas į pasaulio šviesos ženklų knygas, pažymėtas jūrlapiuose, aprašytas locijose. Tai vienas didžiausių ir svarbiausių švyturių Lietuvos pajūryje.

Share Button


liepos 3, 2020

Šventiniame renginyje Vilniaus rotušėje pristatytos į Nematerialaus kultūros paveldo sąvadą naujai įrašytos vertybės ir įteikti sertifikatai jų saugotojams. Tradicinės kultūros […]

birželio 25, 2020

Birželio 23 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje profesorei Irenai Veisaitei įteiktas aukščiausias Vokietijos Federacinės Respublikos apdovanojimas – ordino „Už […]

birželio 24, 2020

Bonifacas Stundžia – Lietuvos kalbininkas, habilituotas daktaras, Vilniaus universiteto profesorius. Jis stažavosi, skaitė paskaitas, dalyvavo mokslinėse konferencijose Latvijos, Lenkijos, Švedijos, […]

birželio 18, 2020

Birželio 17 d. Seimo II rūmų parodų galerijoje atverta fotomenininko Gintaro Lukoševičiaus nuotraukų paroda „Kapelmaušis – Aukštaitijos kultūros tradicijų puoselėtojas“. […]

birželio 18, 2020

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija kiek vėliau nei įprastai priėmė sprendimą dėl žodžio laisvės gynėjos, labdaros organizatorės Felicijos […]

birželio 15, 2020

Pasiilgę susitikimų, bendravimo su žiūrovais ir kolegomis Lietuvos mėgėjų teatrų vadovai, režisieriai, aktoriai, teatro pedagogai birželio 27 d. rinksis Pasvalio […]

birželio 15, 2020

2020 m. birželio 16 d. 16 val. Šiaulių „Aušros“ muziejaus Chaimo Frenkelio viloje bus įteiktas tradicinis Šiaulių kraštotyros draugijos Mikelio […]

birželio 15, 2020

Baisogalietis medžio meistras Edvardas Belokopitovas, į internetą įkėlęs šv. Jurgio – gėrio pergalės prieš blogį simbolio – statulėlę, taip norėdamas […]

birželio 12, 2020

Gaivų Viešpaties žengimo į Dangų (Šeštinių) sekmadienį karantino reikalavimų paisančioje Kybartų Eucharistinio Išganytojo bažnyčioje šv. Mišiose buvo meldžiamasi už kunigystės […]

birželio 5, 2020

Žurnalistui be gyvo bendravimo sunkoka. Netgi prigesus karantinui nesi tikras, kad tave dominantis žmogus sutiks kalbėtis. Skambinu medžio meistrui Eugenijui […]

birželio 1, 2020

Paveldui neabejingus piliečius liūdina daug kur Lietuvoje be priežiūros stovintys sienieji, į Kultūros vertybių registrą įtraukti pastatai. Ypač bėgančiam laikui […]

gegužės 28, 2020

Viename populiariame animaciniame filme apie lenktyninį automobilį rodoma stebuklinga alyva, kuria pateptos surūdijusio automobilio kėbulo dalys ima tviskėti. Realiame gyvenime […]

gegužės 27, 2020

Panevėžio Smėlynės bibliotekos kolektyvas dar ankstyvą pavasarį apsisprendė dalyvauti respublikiniame konkurse „Mano žalioji palangė“. Konkursą organizavo Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo […]

gegužės 27, 2020

56-ojo Tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ laureatu tapo poetas, eseistas, fotografas Alis Balbierius už eilėraščių knygą „Ekvilibriumas“. 2020 m. gegužės […]

gegužės 22, 2020

Apie karantino sąlygomis išgyventą Didžiąją savaitę, be žmonių bažnyčioje švęstas Šv. Velykas ir gyvenimą karantino sąlygomis nuotoliniu būdu kreipėmės į […]

gegužės 21, 2020

Gegužės  26 d. sueina penkeri metai nuo kun. Vaclovo Aliulio mirties. Sutapo, kad šiemet pasirodė  ir dr. Dalios Čiočytės ir […]

gegužės 21, 2020

Prieš Verbų sekmadienį kiekvienas iš kadagio, sausų žolynų, ką tik išsprogusių medelių šakelių rišame savo verbą arba ieškome dailios, darbščių […]

gegužės 20, 2020

Paklaustas, kaip išgyvena ūmai pasiekusią baisią negandą, koronaviruso pandemiją, Pociūnėlių medžio drožėjas, muzikantas ir aktyvus vietos bendruomenės narys Zigmas PAULAUSKAS […]

gegužės 20, 2020

2020 m. gegužės 19 d. gidas Radvila Pabilionis organizavo pažintinę/bandomąją ekskursiją „Architektai Edmundai Emilijonas ir Alfonsas Frykai Kaune“. Edmundas Emilijonas […]

gegužės 18, 2020

Lietuvos muziejų asociacijos (LMA) valdyba 2019 Metų muziejininko vardą suteikė ir premiją skyrė Žemaičių dailės muziejaus direktoriaus pavaduotojai dr. Jolantai […]