„NordBalt“ kabelis saugiai guli Baltijos jūros dugne

Baltijos jūroje baigti visi darbai, susiję su elektros jungties „NordBalt“ kabeliu. Labiausiai pažeidžiamose vietose 400 kilometrų jūrinis kabelis, sujungęs Lietuvą su Švedija, yra apsaugotas nuo laivų ir žvejybinės įrangos. Šiais metais kabelio įgilinimo ir užpylimo akmens skalda darbai buvo pradėti gegužės viduryje ir vyko iki dabar. Jungties su Švedija „NordBalt“ statybų pažanga siekia 95 proc.

„Keturias tokias elektros jungtis valdančių kolegų iš „Svenska Kraftnät“ patirtis ir mūsų atlikti skaičiavimai rodo, kad investicijos į kabelio apsaugą atsiperka. Jei kabelį pažeistų inkaras ar žvejų įranga, remontas gali trukti iki trijų mėnesių, o tai reiškia, kad tuo metu jungtimi elektra nebūtų perduodama. Įvertinus tai, kad Lietuvoje „NordBalt“ jungtis gali patenkinti beveik visą elektros poreikį šiltą vasaros dieną, toks įvykis turėtų įtakos kainoms elektros rinkoje“, – sakė Daivis Virbickas, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius.

Jūrinių jungčių operatorių patirtis rodo, kad fizinius kabelių pažeidimus dažniausiai sukelia žvejybinė įranga, pavyzdžiui, dugniniai tralai, kurie velkami jūros dugnu jį gremžia. Giliau įsmigusi tokia įranga gali užkabinti ir elektros kabelį. Pavojų kelia ir didesni laivai, kurie turi galingus inkarus. Inkarui užkabinus elektros jungtį, kabelis gali būti nutrauktas. Jų smūgis į kabelį taip pat gali pažeisti kabelio apsauginius sluoksnius.

„NordBalt“ jūrinio kabelio apsaugos darbai Baltijos jūroje buvo numatyti iš anksto, įvertinus rizikas ir kitų elektros perdavimo sistemos operatorių patirtį tiesiant panašias jungtis. Didžioji jungties dalis yra apsaugota įgilinus aukšto slėgio vandens srove – purškiant vandenį po kabeliu jis grimzdo vis giliau į dugną ir dabar yra saugiai paslėptas maždaug vieno metro gylyje. Ten, kur dažniau plaukioja laivai, kabelis įgilintas iki pusantro metro. Šiuos darbus atliekantys laivai dirbo itin lėtai, judėdami iki 300 metrų per valandą. Rugpjūtį į Baltijos jūrą išplaukė laivas, kuris „NordBalt“ kabelį užpylė akmens skalda tose rizikingose vietose, kur jūros dugnas uolėtas ir įgilinimas neįmanomas. „NordBalt“ povandeninis kabelis Baltijos jūroje baigtas tiesti vasaros pradžioje.

„Baigiame statybų darbus ne tik jūroje, bet ir sausumoje. Nuolatinės srovės keitiklyje šalia Klaipėdos transformatorių pastotės įrangos montavimas dar truks apie mėnesį. Pabaigus šį etapą pradėsime elektros jungties įrangos bandymus, kurie sutelks ypač aukštos kvalifikacijos, pasaulinio lygio specialistus. Apie tai operatyviai ir laiku bus informuoti visi elektros rinkos dalyviai“, – sakė D. Virbickas.

453 kilometrų elektros tiltas su Švedija „NordBalt“ pradės veikti šių metų gruodį. Tai pirmoji elektros perdavimo jungtis su Šiaurės šalimis. 700 megavatų galios „NordBalt“ Lietuvai atvers didžiausią elektros rinką Europoje, o skandinaviškos elektros pasiūlą Baltijos šalyse padidins 70 procentų.