20 balandžio, 2016
Kultūros paveldo departamento informacija

Nuo Medsėdžių piliakalnio galėjo būti kontroliuojamas visas Platelių ežero regionas

Ketvirtosios (archeologinės) nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdyje teisinė apsauga suteikta Medsėdžių piliakalniui su priešpiliu, esančiam Platelių kaime, Plungės rajone. Anot archeologo Gintauto Zabielos, pernai surastas piliakalnis yra vienas iš svarbesnių piliakalnių, iš kurio galėjo būti kontroliuojamas visas Platelių ežero regionas.

„Kaip bebūtų keista, piliakalnis Medsėdžių kaime vienuose sąrašuose buvo įrašytas dar prieškariu, tačiau vėliau, matyt, archeologai nerado tikslios jo vietos. Medsėdžių piliakalnis yra vienos dominuojančios apylinkėje kalvos dalyje, ir ta kalva yra visa apaugusi mišku, tad tikrai galėjo būti sunku jį pastebėti.  Įdomu tai, kad istoriškai tai galėtų būti senieji Plateliai, tad jis turi ir istorinę vertę.  Kuršiškas piliakalnis aiškiai buvo naudotas iki II tūkst. pradžios ir priklausė istorinei Ceklio žemei“, ─ sako G.Zabiela, Ketvirtosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos pirmininkas.

Archeologo teigimu, tai yra vienas iš didesnių naujai surastų piliakalnių ─ jo aikštelė yra apie 60-70 metrų ilgio. Tokie kuršiški piliakalniai paprastai turėjo priešpilius, pagrindinėje jų dalyje vyko gyvenimas. Tai buvo gynybinė gyvenvietė, o priešpilis trukdė į ją patekti. “Daugiau to laikotarpio piliakalnių šioje vietoje, galima sakyti, nėra. Medsėdžių piliakalnis yra aiškiai ta vieta, iš kurios buvo kontroliuojamas visas Platelių ežero regionas. O X-XIII a. šiame regione buvo tankiai gyvenama, kitaip nebūtų galėjęs atsirasti toks svarbus centras”, ─ pasakoja G.Zabiela.

Medsėdžių piliakalnį praėjusių metų pavasarį surado Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos vyr. specialistas Saulius Sidabras. Kartu su šeima prieš kokius penkerius metus jis vaikščiojo Medsėdžių geomorfologinio draustinio teritorijoje, netoli Platelių. Dar tuomet pajuokavo žmonai, kad šioje vietoje gali kas nors įdomaus būti, o ji tuomet atsakė, kad Saulius visada buvo svajotojas. „Pavasariais vis ten žvilgterėdavau: pamačiau plokštikalnį su keteromis, kurias skiria griovos, pastebėjau pylimėlius, įsiterpiančius į tas griovas. Praėjusiais metais išsikviečiau savo kolegą Stanislovą Vyšniauską, jam taip pat kilo įtarimas, kad šioje vietoje yra piliakalnis. Tuomet informavome Kultūros paveldo departamento Telšių skyriaus vedėją Antaną Eičą. Jo iniciatyva atlikti archeologiniai žvalgomieji tyrimai. Piliakalnio šlaito oloje aš taip pat radau anglies degėsius, o anglies tyrimai patvirtino, kad jie yra 1665 metų amžiaus“, ─ apie atradimą pasakoja S.Sidabras.

Kasinėjimai Medsėdžių piliakalnyje vykdyti 2015 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais. Piliakalnį tyrinėjusi archeologė Irmina Kaminskaitė, atlikusi archeologinius tyrimus, patvirtino spėjimus, kad tai yra piliakalnis. „Nors radiniai po pirmųjų tyrimų dar yra negausūs, tačiau šis atrastas piliakalnis svarbus tuo, jog tai vienas iš ankstyviausių žinomų piliakalnių šiame regione, siekiantis I tūkst. pr. Kr. Piliakalnio aikštelėje ištirtas bendras 20 kv. m dydžio plotas. Jame aptiktas išlikęs nesuardytas kultūrinis sluoksnis su brūkšniuota keramika. Tokie piliakalniai Vakarų Lietuvoje yra retenybė. Tad šis atradimas įdomus moksline prasme ir svarbus tolimesniems archeologiniams tyrinėjimams“, ─ sako I.Kaminskaitė.

Šios archeologinio paveldo vertybės plotas ─ 7504 kv. metrų. Kaip vertingosios Medsėdžių piliakalnio savybės yra nurodomi žemės ir jos paviršiaus elementai – reljefas. Tai yra aukštumos kyšulys, iš visų pusių juosiamas gana gilių, kiek šaltiniuotų raguvų, tik ŠR dalyje siaura aukštumos dalimi besijungiantis su toliau besitęsiančia aukštuma. Piliakalnio teritorija yra apaugusi medžiais ir krūmais, apardyta nedidelio keliuko, iškasinėta žvėrių urvų. 2015 m. teritorijoje ištirtas bendras 20 kv. m. dydžio plotas. Artimiausios kultūros paveldo objekto teritoriją ar vietovę supančios aplinkos kultūrinio kraštovaizdžio vertingosios savybės – Žemaitijos nacionalinio parko Medsėdžių geomorfologinio draustinio teritorija.

Anot Kultūros paveldo departamento Telšių skyriaus vedėjo Antano Eičo, Telšių regione yra 65 piliakalniai, įrašyti į Kultūros vertybių registrą. „Paskutinysis surastas tarp raguvų pasislėpęs Medsėdžių piliakalnis yra retas, vienintelis tokio amžiaus ir svarbos piliakalnis regione. Jo kultūrinis sluoksnis ─ apie 30 cm. Noriu padėkoti archeologei I.Kaminskaitei, kuri pasisiūlė be atlygio atlikti archeologinius žvalgomuosius tyrimus ir dirbo visą vasarą. Tikiu, kad tose vietose galima surasti ir daugiau archeologinio paveldo objektų”, ─ džiaugiasi A.Eičas.


25 balandžio, 2024

Poetė, literatūrologė ir filosofijos mokslų daktarė Ieva Rudžianskaitė išrinkta šių metų Maironio premijos laureate. Tokiam komisijos sprendimui pritarė šią savaitę posėdžiavusi […]

25 balandžio, 2024

Lietuvos architektų rūmų Tarybos sprendimu šiais metais rūmų garbės ženklas „Žiedas“ skiriamas architektui, architektūros istorikui, profesoriui Jonui Minkevičiui. Apdovanojimas įteiktas […]

25 balandžio, 2024

Balandžio 24 d. Mykolo Romerio universitete (MRU) apdovanoti aktyviausių Lietuvos bendruomenių konkurso nugalėtojai. Jau dešimtą kartą vykęs respublikinis konkursas „Bendruomenė […]

24 balandžio, 2024

Regis, kuo galėtum nustebinti lietuvį, pasiūlęs pasivaikščioti miške. Miškai, medžio artumas, sakoma, mums tiesiog į kraują įaugę. Vis dėlto savaitgalį […]

Vygaudo Juozaičio nuotr.
23 balandžio, 2024

Šiandien kultūros ministras Simonas Kairys pasveikino šalies bibliotekininkų bendruomenę Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės proga ir paskelbė geriausius 2023 metų bibliotekininkus. S. Kairys […]

23 balandžio, 2024

60-osios tarptautinės Venecijos meno bienalės metu įvyko lietuvių režisieriaus Jono Meko paskutinio kino filmo „Requiem“ peržiūra. Videoinstaliacija buvo rodoma netoli […]

23 balandžio, 2024

 Ignalinos atominė elektrinė (IAE) antradienį pasirašė daugiau nei 156 mln. eurų (su PVM) vertės sutartį su bendrove „Panevėžio statybos trestas“ […]

22 balandžio, 2024

Laukiamiausias rajono bibliotekininkų renginys įvyko. Balandžio 22 dieną paaiškėjo, kas tapo geriausia rajono metų bibliotekininkė. Ja išrinkta Jurbarko rajono savivaldybės […]

Marius Čepulis / Asmeninio archyvo nuotr.
22 balandžio, 2024

„Natūraliai pati gamta turėtų tvarkytis ir mums nereikėtų niekada kištis. Bet mes esame sugadinę gamtos pusiausvyrą: esame nusausinę 90 proc. […]

22 balandžio, 2024

Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) informuoja, kad sostinės Pilaitės rajone įmonė neteisėtai iškirto 34 saugotinus medžius. Nurodoma, kad balandžio 9 dieną […]

22 balandžio, 2024

Prezidentinė Valdo Adamkaus bibliotekos ir Danos Gedvilienės fondo gamtosauginė premija šiemet skirta buvusiam Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktoriui Algirdui […]

22 balandžio, 2024

Pirmadienį Pasaulinės Žemės dienos proga 35 organizacijos kreipėsi į politikus, kviesdamos mintimis ir darbais grįžti prie miškų ekosistemų apsaugos. Nevyriausybininkai […]

22 balandžio, 2024

Balandžio 20 dieną Jurbarko kultūros centras buvo kaip niekad gyvas ir garsus – čia vyko repsublikinis šokių konkursas „Emocijos 2024“. […]

21 balandžio, 2024

Keli šimtai moterų sekmadienį apjuosė Švedijos parlamentą milžinišku megztu raudonu šaliu, protestuodamos prieš politinį neveiklumą dėl pasaulinio atšilimo, pranešė vienas […]

21 balandžio, 2024

60-ojoje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje Lietuvos nacionalinis dailės muziejus pristatė Pakui Hardware (Neringa Černiauskaitė ir Ugnius Gelguda) ir Marijos Teresės […]

21 balandžio, 2024

Įspūdingu gala koncertu pasaulio publikai atsivėrė naujieji Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rūmai. Gala koncertas apjungė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestrą, […]

20 balandžio, 2024

Šeštadienį Lietuvoje vyko Nacionalinis miškasodis „Kad giria žaliuotų“, kurio metu visoje šalyje pasodinta daugiau kaip 100 girių. „Lietingas lietuviškas oras […]

Rolando Parafinavičiaus nuotr.
20 balandžio, 2024

2024 m. balandžio 19 d. prie Šiaulių miesto centrinio parko estrados vyko šimtmetį mininčios Lietuvos dainų šventės „Kad giria žaliuotų“ […]

19 balandžio, 2024

Rašytiniuose šaltiniuose Utenos vardas paminėtas 1261 m., kai Lietuvos karalius Mindaugas laiške kalavijuočių ordinui už suteiktą pagalbą perleido Utten žemes. […]

19 balandžio, 2024

Šią savaitę 230-ąjį jubiliejų švenčiančiuose Druskininkuose atidengti skulptoriaus R. Inčirausko sukurti atminimo suoleliai Druskininkams nusipelniusiems žmonėms: M. K. Čiurlioniui, K. […]