24 spalio, 2020
Lina Poškevičiūtė | XXI amžius

Nusilenkta Stasiui Šilingui

Šakių rajone paminėtos valstybės tarybos pirmininko, teisingumo ministro, Lietuvos Respublikos Seimo nario, Lietuvos šaulių sąjungos centro valdybos pirmininko, 1938 metų Konstitucijos sudarytojo, Sibiro kalėjimų kankinio Stasio Šilingo (1885–1962) 135-osios gimimo metinės. Iš pradžių Ilguvos Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčios šventoriuje nusilenkta kraštiečiui prie Šilingų šeimos kapo, o Šakių viešojoje bibliotekoje plačiau sužinota apie šio didžio kraštiečio šeimą, jo visuomeninę veiklą, kančias, patirtas Sibiro kalėjimuose.

Nusilenkė prie kapo

S. Šilingo 135-ųjų gimimo metinių minėjimas prasidėjo šv. Mišiomis Ilguvos Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčioje. Po šv. Mišių stabtelėta prie Šilingų šeimos kapavietės bažnyčios šventoriuje. Čia pagarbą kraštiečiui, kuris yra buvęs ir Lietuvos šaulių sąjungos centro valdybos pirmininkas, atidavė Lietuvos šaulių sąjungos nariai, ilguviečiai, rajono vadovai ir svečiai. Prie S. Šilingo kapo padėta gėlių, uždegtos žvakelės, sugiedotas Lietuvos himnas.

„Šiandien savo jėgą turime atiduoti tam, kam esame pašaukti – Tėvynei, Lietuvai, jos kūrimui ir stiprinimui. Ir himno žodžiai sako, kad iš praeities mums reikia semtis stiprybės ir kloti kelius ateičiai – šviesai ir tiesai“, – kalbėjo Šakių rajono meras Edgaras Pilypaitis.

Paruošė Šaulių sąjungos įstatymą

Vėliau minėjimo dalyviai vyko į Šakių viešąją biblioteką, į konferenciją. Joje prof. habil. dr. Arimantas Dumčius priminė, kad S. Šilingas, gimęs 1885 m. lapkričio 11 d. Vilniuje, iš savo tėvų paveldėjo barono titulą ir gavo puikų išsilavinimą, tačiau visa jo jaunystė prabėgo aktyviai dalyvaujant revoliuciniuose judėjimuose ir net Maskvos barikadose kovojant prieš caro priespaudą, redaguojant „Aušrinę“, leidžiant lietuvių rašytojų almanachą „Pirmasis baras“, bendradarbiaujant „Lietuvos žiniose“.

1918 metais S. Šilingas tampa Lietuvos Valstybės tarybos nariu ir prezidiumo vicepirmininku, 1921 metais – vienas Lietuvai pagražinti draugijos steigėjų.

Vlado Putvinskio-Pūtvio klubo prezidentas Stasys Ignatavičius renginio dalyviams pasakojo, kad S. Šilingas Lietuvos šaulių sąjungos nariu tapo 1922 metais. O nuo 1923 metų prisijungė ir prie Šaulių sąjungos Centro valdybos narių gretų. Po metų jis tapo šios valdybos pirmininku ir paruošė Šaulių sąjungos įstatymą ir statutą. Šias pareigas ėjo iki 1925 metų, o 1931 metais buvo apdovanotas Šaulių žvaigždės ordinu.

Parengė Konstituciją

Konferencijoje dalyvavusi Seimo narė Irena Haase apie S. Šilingą kalbėjo kaip vieną Lietuvos Respublikos teisinės sistemos pagrindų kūrėjų.

„Visgi didžiausius S. Šilingo darbus, drįsčiau teigti, sąlygojo tai, kad jis turėjo garbingą, visuomenei bei valstybei svarbų teisininko išsilavinimą“, – kalbėjo Seimo narė.

Matydamas grėsmę Lietuvos valstybei, S. Šilingas su kitais bendraminčiais dalyvavo 1926 metų perversme ir po jo buvo paskirtas Teisingumo ministru. Nuo 1928 metų, būdamas Valstybės Tarybos pirmininku, jis parengė teisinį santvarkos, spaudos įstatymus ir 1938 metų Lietuvos konstituciją.

„Kadangi 1938 metų Konstitucija valstybėje buvo jau antroji, ji neretai būdavo lyginama su pirmąja, priimta 1928 metais. Pabrėžtina, kad savo dvasia 1938 metų Konstitucija nuo savo pirmtakės skyrėsi lyg diena nuo nakties“, – konferencijoje kalbėjo I. Haase.

Šio pagrindinio Valstybės akto galiojimas buvo atkurtas ir mūsų dienomis, tuomet, kai 1990 metais buvo paskelbtas Kovo 11-osios aktas.

Sąsajos su Ilguvos kraštu

Kriūkų seniūnė Ona Rakauskienė pristatė visą Šilingų šeimą, pasakojo apie S. Šilingo sąsajas su Ilguvos kraštu, kai 1938 metais atsisakė valstybinės tarnybos ir pasitraukė iš aktyvios politinės veiklos, jis su žmona ir devyniomis dukterimis atsikraustė į Misiūnus (Paežerėlių valsč.), nes čia dar 1925 metais buvo nusipirkęs Ilguvos dvaro Misiūnų palivarko trobesius ir žemės sklypą šalia Nemuno. Žmona Emilija Bytautaitė buvo kilusi iš senos žemaičių bajorų šeimos. 1912–1933 metais Šilingų šeimoje gimė devynios dukros. Šilingų namas tapo vienas gražiausių pastatų visame valsčiuje bei savotiškas kultūros židinys. Čia dažnai lankydavosi iškilūs Lietuvos inteligentai: rašytojai Balys Sruoga, Ignas Šeinius, Antanas Vienuolis-Žukauskas, Vincas Krėvė-Mickevičius, dailininkai Antanas Žmuidzinavičius, Paulius Galaunė ir daug kitų.

„Šilingas mėgdavo savo dukras nusivesti prie ąžuolo Ilgio. Savo namuose turėjo kelis muzikos instrumentus – pianiną, violončelę, smuiką, būgnelį – jais muzikuodavo visa šeima. Visos dukros studijavo Kaune, siekė išsilavinimo, išskyrus Audronę, kuri eidama devintuosius metus mirė, palaidota Ilguvoje“, – šeimos istorijos detalėmis dalinosi O. Rakauskienė.

Skaudi patirtis Sibire

Šilingų šeima 1941 metų birželį neišvengė tremties. Pasak A. Dumčiaus, tų metų birželio 9 dieną Šakių apskrities KGB operatyvinis įgaliotinis Bulikovas priėmė sprendimą suimti S. Šilingą, kaip buvusį teisingumo ministrą ir „buožę“. Iš Misiūnų ūkio taip pat paėmė žmoną Emiliją ir dukrą Ramintą. Kitų dukrų nerado, nes jos mokėsi Kaune ir Vilniuje.

„Pilviškių geležinkelio stotyje Šilingą atskyrė nuo šeimos visam laikui, nes daugiau su šeima nesusitiko. Žmona mirė Altajaus krašte 1943 metais, dukra Raminta – po metų. Sergančią ją globojo Kristina Grincevičiūtė. Prieš pat mirtį Raminta yra sakiusi: Kai grįšit į Ilguvą, nueikit į kapus prie to Ilgio ąžuolo ir pagalvokit, kad ir aš čia“, – pasakojo A. Dumčius.

S. Šilingui 1954 metų vasarą leista grįžti į Lietuvą, tačiau po keliolikos dienų jis vėl buvo suimtas ir ištremtas į Ukrainą. Į Lietuvą sugrįžo 1961 metais, apsigyveno Kelmėje ir mirė 1962 m. lapkričio 13 d., būdamas 77-erių. Palaidotas Kelmės kapinėse, čia 1991 metais buvo perlaidoti žmonos Emilijos ir dukros Ramintos palaikai, parvežti iš Sibiro.

Atgulė Ilguvoje

Iš Sibiro lagerio S. Šilingas dukroms rašė, kad amžinojo poilsio norėtų atgulti ant aukšto Nemuno kranto, Ilguvoje. Ir 1999 m. rugpjūčio 26 d., gerbdamos tėvelio valią, dukros įvykdė prašymą ir perlaidojo jo, mamos ir sesers Ramintos palaikus Ilguvos kapinėse.

Konferencijos metu nuskambėjo gausios S. Šilingo šeimos atžalų, gyvenančių užsienyje, sveikinimai.

„Džiugu, kad senelio Stasio Šilingo atminimas gyvas ypač ten, kur jis ilsisi su mūsų šeimos bočiais. Esu įsitikinęs, kad Stasio Šilingo gyvenimo ir darbų atminimas – gyvybiškai svarbus šaltinis, iš kurio jėgų gali semtis Lietuvos dabarties ir ateities kartos. Atminimas stiprina savastį. Kiekvienos kartos apsisprendimai, atsakomybė ir veiksmai svarbūs ateities kartų gerovei. To mokė mano senelis Stasys Šilingas, kėlęs Lietuvą iš nebūties, kad visi jos sūnūs ir dukros galėtų savoje nepriklausomoje valstybėje puoselėti visuomenės savitumą ir ugdyti ateities kartų kuriamąją galią“, – S. Šilingo vaikaičio Sauliaus Augustino Kubiliaus žodžius perdavė Seimo narė I. Haase.

 

 


28 kovo, 2024

Jau septintus metus iš eilės Lietuvos visuomenei, atskiroms bendruomenėms svarbūs tradicinės kultūros reiškiniai įtraukiami į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių […]

27 kovo, 2024

Kovo 27 d. Gedimino kalno papėdėje atidarytas Pilininko namas. Tai naujausias Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys, kuriame atveriama Lietuvos istoriją šiuolaikiškai […]

27 kovo, 2024

Kovo 26 d. Lietuvos Respublikos Seime pristatyta paroda ,,Nuo amato iki meno“, kurioje savo vilnos vėlimo, drožybos, kalvystės ir žvejybos […]

LGGRTC darbuotojų nuotr.
27 kovo, 2024

2024 m. kovo 24 d. Utenos Šaulių namuose buvo minimos Lietuvos partizano Vinco Kaulinio Miškinio ir jo bendražygių 75-osios žūties […]

26 kovo, 2024

Pranciškonų vienuolyno kieme Vilniuje iškilęs paminklas „Sausio sukilimo įamžinimas Vilniuje“ pastatytas neteisėtai, sako sostinės tarybos Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė […]

Rasa Budbergytė. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.
26 kovo, 2024

Seimo socialdemokratai nepritars antradienį parlamente planuojamam įstatymo pateikimui dėl Lietuvos komunistų partijos vertinimo, sako frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė. Pasak Lietuvos […]

25 kovo, 2024

Pirmadienį po sunkios ligos mirė buvusi Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė, operetės primadona Danutė Dirginčiūtė Tamulienė, savo „Facebook“ paskyroje pranešė […]

Paulė Kuzmickienė, ELTA nuotr.
24 kovo, 2024

Siūlymas pertvarkyti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC) sulaukė pasipriešinimo. Konservatorės Paulės Kuzmickienės Seimui pateiktam projektui nepritaria ne […]

24 kovo, 2024

Seimo apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę – siūloma skirti ilgametei Seimo narei, buvusiai Seimo pirmininkei Irenai Degutienei ir demokratijos gynėjai, […]

Benjamino Pakenio nuotr.
21 kovo, 2024

2024 m. kovo 15 d. Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos konferencijų salėje vyko Zitos Mackevičienės knygos „Rytų Aukštaitijos […]

Kino teatras „Saulė“, 1968 m. V. Sparnaičio nuotr., iš asmeninės N. Švambarienės atvirukų kolekcijos
20 kovo, 2024

Šiuolaikinei visuomenei kinas yra eilinė pramoga, tačiau tarpukariu tai buvo to laiko sensacija ir išskirtinis naujienų šaltinis. Žmonės mažai kur […]

20 kovo, 2024

2024 m. kovo 18 d. Panevėžio kultūros centre vyko iškilminga Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalių „Tarnaukite Lietuvai“ įteikimo ceremonija. LR Seimo […]

19 kovo, 2024

Akademinės bendruomenės kritikos dėl poetės Salomėjos Nėries biografijos ir kūrybos vertinimo sulaukusios desovietizacijos komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas pripažįsta, kad komisijos […]

2024 m. Simne J. E. kardinolas S. Tamkevičius / LGGRTC darbuotojų nuotr.
19 kovo, 2024

Kovo 19 d. sukanka 52-eri metai, kai pasirodė pirmasis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos leidinio numeris. Tai buvo svarbus pogrindinis leidinys, […]

Jurgita Šiugždinienė
19 kovo, 2024

Seimas buvusią švietimo, mokslo ir sporto ministrę Jurgitą Šiugždinienę paskyrė Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininke. Už siūlymą […]

19 kovo, 2024

Kovo 16-ąją, Knygnešio dieną, Biržų pilyje įvyko konferencija, skirta žymaus visuomenės veikėjo, publicisto, leidėjo Antano Macijausko 150-osioms gimimo (g. 1874 […]

Valdo Knyzelio nuotr.
15 kovo, 2024

Kovo 14 dieną Kauno technologijų mokymo centro Socialinių paslaugų skyriaus stadione įvyko integracinis futbolo turnyras  8 prieš 8 “KAFF taurė […]

14 kovo, 2024

Po šešiolika metų trukusios rekonstrukcijos šią savaitę duris atveria naujos Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus pastatų patalpos. Jose muziejinės […]

14 kovo, 2024

Seimas svarstys parlamentaro Domo Griškevičiaus pateiktas įstatymų pataisas, sudarančias galimybę iš miestų bei miestelių reprezentacinių vietų deramai perlaidoti Sovietų Sąjungos […]

14 kovo, 2024

Dvarai Lietuvoje atsirado dar XIV a. pabaigoje, o XIX-XX a. sandūroje jų jau buvo daugiau nei 3 tūkstančiai. Dvarininkystė Lietuvoje […]